Get 49% off for 1 year

Sveiki gyvi,

Kaip jau supratote iš šių poetinių epigrafų, šį Echoskopija prasidės gerąją naujiena apie tai, kad po penkiasdešimt metų su viršumi žmonės vėl skrenda į Mėnulį. Nežinau, kiek jūsų laukė Artemis 2 starto, aš pats sau bambėjau, žėk, juk labai gali būti, kad startas bus eilinį kartą atidėtas, kiek visokiausių kliūčių gali atsirasti tam, kad vadinamasis 10 minučių terminal count būtų nutrauktas ir atidėtas iki geresnės dienos, tada gausis, kad visai be reikalo budėjai iki gilios nakties, bet, galų gale, juk galima belaukiant starto skaityti knygą, fone pasileidus kokią nors kosminę muziką, gal Pink Floyd, gal Ambient Den, mūsų dienos, mūsų naktys.

Ir kai terminal count nebuvo nutrauktas, kai iš NASA skrydžio koordinatorės išgirsti „all systems go“, ir kai 90 metrų aukščio Space Launch System milžinas atsiplėšia nuo žemės ir kelia dangun Orion kosminį laivą, kai po kelių minučių nuo jo atsiskiria dar nuo Shuttle laikų išlikę ir modernizuoti boosteriai, o laivas sėkmingai tęsia skrydį dangumi, kur lieka vis mažiau žydros, o vis daugiau juodos spalvos, garbės žodis, vos neapsiblioviau.

Gal mano galvoje daugiau techno romantiko nei maniau, gal tiesiog kosmosas yra tarsi trigeris, užkuriantis nežemiškas svajones, gal pasiilgau nekasdienių stebuklų, tačiau dar ilgai negalėjau užmigti.

Ir bus labai įdomu, jeigu NASA vadovas Jaredas Isaacmanas (tas pats, dėl kurio nepaskyrimo prieš metus susiriejo Elonas Muskas ir Donaldas Trumpas) tęsės savo žodį, kad skrydžiai nuo šiol kils kas dešimt mėnesių. Ar tada jie pasidarys kasdienybe? Ar kai Artemis 4 pagaliau nusileis tamsiojoje Mėnulio pusėje mums tai bus savaime suprantama naujiena? Žodžiu, kiek jie turi kartotis ir tapti naujienų ciklo senbuviais, kad nežemiški dalykai taptų žemiškais? Ir ką tada susigalvosime naujo, kad trigerintumėm savo nekasdieniškas fantazijas?

Bet kuriuo atveju, jeigu nesekėte Artemis odisėjos, tai čia trumpas video explaineris, kuriame paaiškinama ir tai, kas buvo, ir tai, kas bus.

O dabar iš Mėnulio leidžiamės link nuodėmingosios žemės. Ir, ko gero, dar niekad ši nuvalkiota frazės neskambėjo taip laiku ir vietoje.

Viskas, kas dedasi toje žemėje, šiuo metu yra labai dailiai ir patogiai skirstoma į du dalykus – tai, kas susiję su III Persijos įlankos karu ir tai, kas su juo nesusiję.

Išgirdome Trumpo pirmajį kreipimąsi į naciją dėl jau minėto karo, kaip ir prieš tai išgirdome pirmą Pentagono bryfingą apie tą patį karą. Axios jau buvo suskaičiavę, kad iki šio Trumpo monologo jis jau buvo dvyliką kartų paskelbęs, kad karas jau baigėsi. Tai dabar turime tryliktą. Koks nors numerologas gal ir išras, kad velnio tuzinas yra didžiai simboliškas. Tačiau aš daugiau atkreipiau dėmesį į kitą skaičių, kurį panaudojo DJT savo kalboje - karas laimėtas, bet viskas dar truks nuo dviejų iki trijų savaičių. Ir pamaniau,hm, dvi savaitės, kur aš tai girdėjau? Tikrai daugiau nei dvyliką kartų ir tikrai pačiuose įvairiuose kontekstuose.

12 times Trump signaled the Iran war was about to end

Jeigu Trumpas nenaudojo Hamleto monologui būdingos poetikos, tai su kaupu kompensavo Gynybos Karo sekretorius Pete’as Hegsethas. Išgirdau ir apie pulkininką, kurio širdis didesnė už Teksasą, ir apie prietemą, kuri apgaubė pakilimo tako asfaltą, ir apie nakties vėsą, kuri apgaubė vyrus ir moteris, ir kuri negalėjo jų šaldyti, nes juos šildė širdys (šįkart be nuorodos apie palyginimą su Teksaso teritorija). Nebuvo tokio įspūdingo repo kaip jo kitoje kalboje, kur sekretorius varė “lethal effect, not politically correct” kaip tikras East Coast repo mokyklos pirmūnas, bet buvo vistiek gražu ir poetiška.

Bet mums labiau rūpi Ormuzo sąsiauris ir ten užstrigę apie 3200 laivų, iš kurių 200 VLCC tankerių, kurių kiekvienas gabena apie 2 milijonus barelių naftos (fun fact, vieno tokio VLCC ir jo krovinio kaina yra ~240 mln USD, t.y. panašiai kaip Cristiano Ronaldo kontraktas su Al Ahsa klubu). O po to kitokia smulkmė, kaip LNG geldos, kiekviena su 260 tūkstančių kubinių metrų suskystintų dujų, dar kiti specializuoti tankeriai su suskystintu heliu, dar kiti laivai su trąšoms reikalingu karbamidu. Ir visa kitas plaukiantis orkestras, nuo kurio garsų pasaulis krūpčioja ir repetuoja recesijos perspektyvą.

Todėl šiuo klausimu siūlau labai paprastą loginį žaidimą.

Jam naudosime matricą, panašią, kurią galima rasti ant lentelės, prikabintos viduramžiškoje Askoli Pičeno gatvėje Italijoje.

Šitie žodžiai, Chi po non vo, chi vo non po, chi sa non fa, chi fa non sa, et così el mondo mal va, reiškia, laisvai išvertus, “Tie, kas gali, nenori. Tie, kas nori, negali. Tie, kas žino, nedaro, tie kas daro, nežino. Ir todėl pasaulis rieda šiknon”

Mūsų variantas bus mažiau dramatiškas ir apokaliptiškas. Taigi, Trumpas ir Amerika neatkemša Ormuzo sąsiaurio dėl to, kad

1. Gali ir nori

2. Gali, bet nenori.

3. Nori, bet negali.

4. Negali ir nenori.

Pirmą ir ketvirtą variantą iš mūsų matricos išmeskime, kadangi jokios praktinės naudos. Pirmuoju atveju išvis nebeįmanoma atsakyti, kodėl, jeigu yra ir noras, ir oras, nieko nevyksta, o ketvirtuoju, jeigu ir negali, ir nenori, tai galima uždaryti temą.

Lieka dvi versijos. Taigi, gali, bet nenori. Pastaruoju metu prisiskaičiau visokiausių sąmokslo teorijų, kad tai,atseit, jėzuitiškas planas laivų statybą sugrąžinti į JAV, tai būdas užlaužti pasaulio laivybos draudikų monopolį, netgi tokių, kad čia būdas kovoti su žaliuoju kursu laivininkystėje, kuris žaloja JAV interesus.

Daugiau apie tokias konspiracijas galima paskaityti čia:

IMEC: Trump’s War With Iran Is About Global Trade. Period.

Ir čia:

The Hormuz Hypothesis – What If the U.S. Navy Isn’t in a Hurry to Reopen the Strait?

Nežinau, tačiau man čia viskas pernelyg sudėtinga, pernelyg 5D šachmatai, pernelyg bandymai vienu šūviu nušauti devynis zuikius, pernelyg tai, kas nelabai asocijuojasi su šios JAV administracijos intelektiniu potencialu.

Todėl būčiau linkęs statyti už trečiąją versiją - nori, bet negali. Kol kas negali. Ir iš to, kaip dabar susiriesdami link Persijos įlankos skuodžia desantavimo laivai Tripoli ir Boxer, o iš kitos pusės, lygiai taip pat susiriesdami pūškuoja desantiniai dokai Comstack ir Portland, apie Ormūzo užrakinimą tiesiog nebuvo laiku pagalvota. Kadangi atkimšti jį galima, tam reikalingi marinai, o, kad jie sėkimingai išsilaipintų sąsiaurio sąlose, gyvybiškai reikalingi šie laivai, kurie užtikrina viską - nuo oro palaikymo nuo savo denių, iki desantinių priemonių, iki amunicijos ir kuro rezervų, iki lauko ligoninių. Tik su jais MEU (Marine Expeditionary Unit) tampa visiškai save palaikančiu ir nepriklausomu vienetu, kuris gali vykdyti tokias operacijas autonomiškai. Ir tik po salų užėmimo galima palyginti nesunkiai panaudoti keturias technologijas minoms šalinti, kurias turi tik JAV - lazeriais, echolotais, masalais ir dronais.

Kaip tai gali įvykti, tegul pasakoja geriau už mane reikalą išmanantys žmonės

Iran War: Amphibious Warfare in the Gulf

Taigi, dar kartą, statyčiau ant trečiosios versijos, tik stebėdamasis, kodėl nebuvo prisimintas Irano-Irako tankerių karas 1988 metais, kai JAV prireikė įsikišti, perrengti Kuveito tankerius Amerikos vėliavomis, eskortuoti juos per visą sąsiaurį ir apraminti pasaulio kuro rinkas. Kažkas tiesiog neskaito knygų ir užmiršo apie operaciją Earnest Will. Arba prisiminė, bet pamanė, ai, viskas susitvarkys ir taip.

Ir dėl šito tikrai gali lėkti galvos. Kad ir to paties Pete’o Hegsetho. Kol operacija Epic Fury nebaigta (nors šiaip jau pergalingai baigta 13 kartų) gal ir nelabai, tačiau po to - labai gali būti. Juoba, kad Trumpas įsibėgėja valydamas kabinetą. Iš pradžių nelaimingoji Ice Barbie, Šalies saugumo sekretorė Kristi Noem, kurios, pasirodo, ir vyras dieną yra dievotas dusulingas šeimos papunis, o naktimis - cross-dresseris.

Dabar - Generalinė Prokurorė, o mūsiškai, teisingumo ministrė Pam Biondi. Netrukus - gal Prekybos sekretorius Howardas Luttnickas, o gal Darbo sekretorė Lori Chavez-DeRemer. O gal, duokdie, Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard. O jau po to - vienas viešpats težino.

Kalbant apie viešpatį. Kadangi buvo Velykos, tai Trumpo dvasinė patarėja Paula White-Cain, pasakė, kad va, Jėzus buvo išduotas, areštuotas ir neteisingai apkaltintas. Grynai kaip ir mūsų numylėtas prezidentas. Praleistas, žinoma, nukryžiavimo ir prisikėlimo elementas, bet čia jau smulkmenos.

Trump’s ‘spiritual advisor’ compares president to Jesus at Easter event

Trumpui, žinoma, tokie palyginimai gal ir malonūs, tačiau, būkim atviri, Jėzaus ant duonos neužsitepsi, Kristumi suvenyrų lentynų neužpildysi. Todėl daug labiau jį džiugina apčiuopiami ir konvertuojami dalykai.

Antai, JAV Atstovų rūmai susimąstė, o kaip dar įvertinti prezidentą? Kaip atžymėti jo pasiaukojimą vardan Amerikos? Reiktų gal medalį kokį įteikti? Yra toksai Congressional Medal of Honor, tačiau bėda, juo apdovanojami kariškiai, gi DJT, nors ir vyriausias kariuomenės vadas, tačiau be antpečių. Tai nukalė jam specialų medalį.

US House Speaker gives Trump so-called ‘America First’ award amid global chaos

Medalis gerai, bus šalia FIFA Peace Trophy, bet reikia dar kažko. Irgi blizgančio, irgi dailiai gulančio į trofėjų lentyną. O kodėl mums nenukalus specialios monetos? Gi ir Amerikos jubiliejus artėja, gi ir šiaip Prezidentas visai gražiai atrodys monetos obverse. Pasakyta - padaryta. Nepaisant to, kad dar niekad pareigas einantys prezidentai į monetas nepateko. Ir apskritai, čia daugiau monarchinė tradicija.

A 24-karat gold Trump coin is approved for the U.S. Mint. Here’s why that’s unusual: NPR

Ir, beje, kodėl tik auksinė valiuta? Kodėl popierius blogesnis? Ant banknotų Trumpo abrozdėlį kol kas atvirai kloti dar nepatogų (nors eina kalbos apie kažkokį 250 USD vertės popierių), tai bent jau uždėsime ten jo parašą, nepaisant to, kad joks JAV prezidentas iki šiol autografų ant atsiskaitymo priemonių nedėliojo. Nu, nebent atskirais atvejais, kai reikėjo atsibašliuoti su porno gwiazdomis.

Treasury Announces President Donald J. Trump’s Signature to Appear on Future U.S. Paper Currency

Ir kad nebūtų ši Echoskopijos įžanga viena apie kosmosą, Ameriką ir Trumpą, tai paskutinė naujiena turėtų nudžiuginti visus vyrus, kuriems surasti klitorį buvo sudėtingesnė misija, nei nuskristi į tamsiąją Mėnulio pusę. Pagaliau visiškai atkurtas klitorio nervų žemėlapis, tai rekomenduoju jį ir pastudijuoti laisvu nuo darbo ir Netflixo metu, labai gali būti, kad atrasite visiškai naujų būdų suteikti džiaugsmą artimoms savo.

Full network of clitoral nerves mapped out for first time | Women’s health | The Guardian

Kadangi intymūs momentai pataluose tikrai nėra tas momentas, kai savo brangiausiajai pasakai, minutėlę, tuoj pasikonsultuosiu su ChatGPT kur gi ieškoti tavo to G-taško. Taigi, tradicinė rubrika:

Dirbtelektas

Jeigu domina, ką aš manau apie tą išradimą ir mūsų vis labiau įprastą kasdienybės palydovą, tai Adomas Rutkauskas pakalbino savo podkastui, nuorodą į kurį pridedu čia:

Kūrybininkas Aidas Puklevičius apie dirbtinį intelektą: neturime tapti jo įkaitais - Lrytas laida „DI ID“ | Podcast on Spotify

O dabar mažiau filosofiškai. Jau ne kartą skundžiausi, kad dirbtelektas ėda energiją visiškai be jokio gėdos jausmos. Lygiai taip pat jis ėda ir kompiuterių atmintį. Tai nesiliauja bandymai sumažinti jo apetitus. Vienas toks aprašytas čia.

Google’s TurboQuant AI-compression algorithm can reduce LLM memory usage by 6x - Ars Technica

Ar jums nusibodo nuolatiniai čatbotų bandymai įtikti? Maždaug, kokia nuostabi idėja, labai šauniai sugalvojote, kodėl tamstos dar niekad nenominavo Nobeliui, jūsų mamutė didžiuotis turėtų tokiu vaiku. Paprasčiausias būdas to išvengti, kiekvieną promptą pradėti priesaku “Būk kritiškas”. Nes kitaip jums ne tik nosis užsivers iki dangaus, tapsite nesugyvenamu su normaliais žmonėmis. Netikite? Nuoroda čia:

Chats with sycophantic AI make you less kind to others

Yra toksai Millenium Prize, kurį žadama sumokėti už didžiausių matematikos problemų išsprendimą. Neišspręstos šiuo metu lieka šešios, tarp kurių tokios jokiam piliečiui gatvėje negirdėtos kaip Rhiemanno hipotezė, P vs NP ir Hodgeso prielaida. Įdomu tai, kad tarp didžiųjų matematikos klausimų visuomet buvo tokių, kurių mes nesugebėjome išgliaudyti ištisus šimtmečius. Tai gal AI padės?

This startup wants to change how mathematicians do math | MIT Technology Review

Ir toks dirbtelekto panaudojimas ma atrodo daug mažiau gąsdinantis ne tai, kad WaPo apklausė JAV teisėjus ir atrado, kad 6 iš 10 vis daugiau naudoja dirbtelektą savo sprendimams pagrįsti. Belieka tikėtis, kad teisėjai ne tik sugeba protingą užduoti suformuluoti, bet ir gautą atsakymą patikrinti. Nes būtų baisiai nuobodu sėsti keliems metams ar mokėti didžiulę baudą vien todėl, kad dirbtelektui užsinorėjo pahaliucinuoti.

Judges are increasingly using AI to draft rulings and prepare for hearings

Tokia pačia prielaida vadovaujasi ir Wiki, kuri nutarė, kad draus bet kuriuos straipsnius arba jų papildymus kilus net menkiausiam įtarimui, jog juos rašė AI.

Wikipedia bans AI-generated articles | The Verge

Ir, pagaliau, baigiame rubriką tuo, kuo pradėjome, lovos reikalais. Keletas nuorodų į tai, kaip pačios AI bendrovės žiūri į savo ankstesnius planus paguldyti dirbtelektus šalia vienišų žmonių seksualinių poreikių ir kaip reguliatoriai, sakykim, ES žiūri į pačią primityviausią tokių poreikių tenkinimo formą - AI generuotą pornūchę.

EU Moves Closer To Ban Sexualised AI Deepfakes - Barron’s

OpenAI Shelves Plans For Erotic Chatbot<!-- --> - Barron’s

AI is embracing erotica, but it’s not all fun and games

Reziumuojant, tik pagalvokite, ar, pavyzdžiui, Elonas Muskas būtų susilaukęs tiek vaikų ir tiek sėkmės, jeigu būtų giminės pratęsimą ir kosmoso užkariavimą patikėjęs savo Grokui? Juk ne. Ir taip mes sklandžiai pereiname prie kitos nuolatinės rubrikos

Muskometro

Jį šįkart kaip niekad dyka ir tuščia. Polymarket yra netgi nuolatinė lažybų tema - kiek kartų Elonas pasireikš per tam tikrą laiko vienetą savo X tinkle. Sakysime, daugelis (38%) mano, kad tarp balandžio 6 ir balandžio 8 dienos Muskas pasisakys nuo 65 iki 89 kartų. O visiškai laukiniai optimistai, kurių tik vienas procentas, tiki, kad jį apims visiška verbalinė tryda ir savo išminties perlus barstys mums, kiaulėms, net 200 kartų.

Bet kuriuo atveju, daugelis jų pastarąsias savaites buvo tik repostai. Nieko savo Elonas mums nebarstė, gal todėl, kad susikoncentravęs į būsimą SpaceX akcijų viešą pasiūlymą.

Tik šukuoseną pasikeitė, tai ją ir siūlau įvertinti jums patiems.

Gi mes judame link pagrindinės temos

Read more

Sveiki, meldžiamieji ir meldžiamosios.

Pradžiai šiek tiek apie tą nelemtą Ormūzo sąsiaurį, skersai jo lakstančias raketas beigi dronus bei išilgai nepraplaukiančius tankerius, LNG laivus beigi trąšų sausakrūvius.

Kadangi jau kaip ir įpratome kožną rytą pradėti nuo per naktį galvą padėjusių Irano bonzų (Izraelio aviacija tapo sparčiausiu socialiniu liftu visoje Islamo Respublikos istorijoje), nuo kainos už Brento barelį studijų ir nuo Donaldo Trumpo šokinėjančių minčių apie karo eigą, tai netrukus priprasime ir prie apokaliptinių prognozių.

Neseniai vienoje tokioje išskaičiau, kad čia turime reikalą su tipiška Simultaniškumo Teorija. Kas per teorija tokia, pasikasiau pakaušį, galgi ji turi kažką bendro su Ostapo Benderio kažkada žaistu simultanu su Vasiukų šachmatų klubo mėgėjais?

Ne, pasirodo, daug baisesnė teorija. Ji identifikuoja uždaro rato sistemą, kurioje karinė eskalacija gimdo energijos grandinių pertrūkius, tie, savo ruožtu, trąšų ir maisto prekių stresą, šitie – finansines įtampas, tos suvaržo diplomatines erdves reikalingas užbaigti karinei eskalacijai, taigi diplomatinis vakuumas baigiasi dar rimtesne eskalacija. Ratas užsidarė, ir jokio išorinio veržlių rakto jį atsukti nėra.

Po tokių analizių norisi matuotis sau įkapes, svarstyti, kokios epitafijos norėtum ant kapo, ką kviesti į pagrabą, o ką aplenkti dėmesiu.

Bet neskubėkime. Pagrindinė bėda su tokiomis prognozėmis, ypač apokaliptinėmis, yra ta, kad jų autoriai labai retai pasivargina viskam pasibaigus dorai prisipažinti, klydau, broliai ir sesės, kaltas, pervertinau šiuos ir neįvertinau šių faktorių.

Užtat daug dažniau išgirstame piktdžiugišką „o ką aš sakiau“ nepaisant visiems žinomos universalios tiesos, kad tokią frazę pamėgę žmonės yra retai kviečiami į vestuves ir krikštynas. Ir netgi į pagrabus retai kviečiami.

Sakysim, yra toks profesorius Nourielis Roubini. Jo specializacija buvo kasmet pranašauti ekonominę depresiją. To nedarydavo tik tada, kai depresija jau būdavo įvykęs faktas. Bet užtekdavo jai pasibaigti ir jis imdavo pranašauti kitą. Jeigu ekonomistai būtų metalo grupės, tai Roubini būtų suicidal depressive black metal.

Aš bandau įsivaizduoti, kaip jis piršosi čekų modelei Paulinai Porižkovai (ana tuo metu dar ir ištekėjusi buvo): “Manyje susiformavo meilės iliuzija. Labai gali būti, kad ir man gali pajusti kažką panašaus į simpatiją. Tai praeis, viskas praeina. Mes nusibosim vienas kitam, dažnai būsim neištikimi, tačiau, koks skirtumas, vis tiek eventualiai visi mirsim. Tekėk už manęs”. Ar įmanoma atsispirti tokiam galantiškam profesoriui? Juk ne.

Bet kadangi Roubini maždaug kartą per 15 metų pataikydavo su savo pranašyste, žmonės buvo linkę prisiminti tik tuos atvejus. O ne kitus keturiolika.

Pastaruoju metu, tiesa, jis kažkaip pasikeitė, pernai netgi pranašavo Amerikai visą dešimtmetį stabilaus 4 procentų ekonomikos augimo, kurį kūrens AI užaugintas produktyvumas.

Galime prisiminti ir kitą profesorių. Visai ant dienų mirusį Paulą R. Ehrlichą. Profesoriavo jis Stenfordo universitete ir dėstė ten biologiją ir gamtos apsaugą. 1968 metais, kaip tik tada, kai gimiau aš (sutapimas? galbūt…), parašė kartu su žmona knygą The Population Bomb, kurioje pranešė, jog netrukus visų laukia πzda. Tokia rimta apokaliptinė πzda, nes jau kitame dešimtmetyje žmonės mirs šimtais milijonų, kadangi planeta nepajėgi išmaitinti tiekos godžių burnų. O kai kils badas, tai kils ir karas dėl ribotų resursų, o tada maras dėl susilpnėjusių sveikatų, žodžiu, gelbėkitės, kas galite, o geriausia būtų prievarta visus kastruoti, kad nustotume daugintis, nepaisant to, kad Viešpats visiems ir palinkėjo eiti ir daugintis.

Šiandien mes jau žinome, kad dabar gudriausios valdžios, verslo ir akademijos galvos kankinasi ties visiškai priešinga problema – o ką daryti su demografine krize, nes vis daugiau šalių įžengia į teritoriją, kur gimstamumas katastrofiškai mažėja. Ir labai gali būti, kad savo populiacijos everestą pasiekėme ir dabar tik trauksimės ir trauksimės.

Bet tai aišku dabar, gi 1968-aisiais daug kam atrodė, kad profesorius Ehrlichas kaip į vandenį žiūrėjo su savo pranašystėmis.

Taigi, atsargiau su tomis prognozėmis netgi nekaltais klausimais. Gal tik vienai galiu neatsilaikyti. Kokie besidėtų prajovai ir nelaimės žemėje, Donaldas Trumpas darys viską, kad jie apsiramintų iki liepos 4 dienos. Mat tądien Amerika minės savo 250-tąjį gimtadienį, ir galiu Drukteinio kaklaraištį suvalgyti be kečupo ir majonezo, kad DJT tikrai pasistengs, jog šios šventės neužtemdytų jokie debesėliai.

Kaip kad tokie, kur leftistas teisėjas drįso suabejoti Baltųjų Rūmų rekonstrukcijos planu ir lefitstiškai pasiteiravo, ar tikrai viso rūmų sparno nugriovimas ir didžiulės pokylių salės priestatas už 400 mln yra tikrai „minor alteration“, kaip kad nurodyta plane.

Įdomu, ką jis pasakys sužinojęs, kad vienas iš rekonstrukciją prižiūrinčių estetų neseniai pasakė, kad Baltųjų Rūmų portiko kolonos yra nykios, nes jonėninės, o reikia pastatyti puošnesnes, korintines, tokias kaip Mar-a-Lago kurorte. Ir čia aš tikrai susinervinau, kadangi visiškai užmiršti romėnai, kurie prie trijų graikiškų klasikinių kolonų tipų dar pridėjo dvi saviškes – toskaninę ir kompozicinę. Pastaroji, kaip pati įmantriausia ir puošniausia, garantuotai prezidentui patiktų dar labiau nei korintinė.

Bet čia tikrai paskutinė mano pranašystė ir prognozė.

Juoba, kad pradeda atrodyti, kad tas spėjimų biznis nebėra toks nekaltas. Anava, kokia istorija nutiko Izraelio reporteriui dėl paprasčiausios Irano raketos nukritusios jo šalyje. Jis atraportavo naujieną taip, kaip manė teisinga. Tai ne, jam pradėjo rašyti pikti bičai, kurie pastatė pinigus Polymarkete už kitokią įvykių atomazgą ir ėmė reikalauti pakeisti savo reportažą, nes, girdi, jiems statymai dings. Visa istorija čia:

Gamblers trying to win a bet on Polymarket are vowing to kill me if I don’t rewrite an Iran missile story | The Times of Israel

Tai gal geriau žiūrėkime ne į statymus ir spėjimus, bet į faktus. Jie, deja, rodo, kad vis daugiau šalių nesitiki greitai atkimšti Ormūzo sąsiaurį ir imasi atitinkamų veiksmų savo ūkiams apsaugoti.

Bangladešas uždarė visus viešus ir privačius universitetus. Nesu tikras, ar būtent studentai išeikvoja daugiausia energijos nusirašinėdami, labai gali būti, kad čia du zuikius bando nušauti – ir šiek tiek elektros pataupys, ir GenZ nepradės sąmokslų prieš valdžią burti auditorijose.

Pietų Korėja pirmą kartą per trisdešimt metų nustatė kainų lubas benzinui.

Tailandas paragino visas bendroves visus darbuotojus, kurie gali dirbti iš namų, taip ir palikti dirbti iš namų. Aš tik priminsiu, kad prieš porą mėnesių buvo atšauktas draudimas pardavinėti alkoholį nuo 14:00 toje pačioje šalyje, tai dabar galės žmonės ne tik iš namų dirbti, bet ir prisigerti.

Kai kurios Filipinų savivaldybės parėdė savo tarnautojams dirbti tik keturias dienas per savaitę. Šalyje, kurioje ir taip stipri buvusių kolonizatorių palikta “manana” kultūra, viskas dar labiau sulėtės.

Pakistanas įvedė keturių dienų darbo savaitę, pakėlė benzo kainas ir uždarė mokyklas. Tai bus rankų grąžymo pirmūnams ir haifaivinimo likusiems dvejetukininkams.

Žodžiu, viskas tam, kad žmonės mažiau važinėtų ir daugiau vaikščiotų. Arba užsiimtų laisvalaikio hobiais, kurie, skirtingai nuo doomscrollinimo mobiliake, energijos daug neeikvoja.

AP praneša, kad jaunimas vis dažniau grįžta prie nėrimo vašeliu, siuvinėjimo ir kitų labai analoginių ir visiškai neskaitmenizuotų užsiėmimų. Tarp jų yra ir gėlininkystė bei sodininkystė, tai čia turiu blogą naujieną. Ormūzo sąsiauriu ne tik nafta su dujomis plaukioja, ten ir trąšų kone trečdalis praeina, o jų, žinia, sodui ir daržui visuomet reikia. Nebent, jaunimas, imsite tręšti irgi analoginiu būdu – mėšlu, kiaušinių lukštais (vardan kalcio) ir kavos tirščiais (vardan rūgšties).

Young people are turning to old-school hobbies to get off their phones | AP News

Bet užteks niurzgėjimo ir nevilties. Gyvenime vis dar nutinka ir šviesesnių pragiedrulių.

Antai, Los Andželo metro atskleidė, ką gi keleiviai dažniausiai palieka važiuodami požemiu. Šiaip tai visiškos banalybės - saulės akiniai, skėčiai, ausinės, mobilūs telefonai. Bet yra šioje kolekcijoje ir deimančiukų. Vienas žmogus paliko 140 cm įstrižainės teliką, tik neparašytą, ar dar originalioje pakuotėje, ar jau išrengtą. Kitas - elektros generatorių. Trečias - suvirinimo aparatą. Bet labiausiai apmaudu dėl to, kuris pamiršo metro savo dirbtinę koją. Ir aš tiesiog nuleidžiu rankas prieš tokį išsiblaškymą, kuris leido bėdžiui iššokuoti iš vagono ant vienos sveikosios.

Labai gali būti, kad jis užsimiršo todėl, kad bandė mintyse suskaičiuoti viską po kablelio skaičiuje π. Iš mokyklos laikų esame girdėję, kad tai yra 3,14159. Ir lyg ir tuo viskas nesibaigia, nes toji seka po kablelio tęsiasi ir toliau. Tai va, vienas kompas sugebėjo priskaičiuoti iki 314 trilijonų skaičių po kablelio. Tam jis dūzgė ir rūko ištisus keturis mėnesius. Gi paprastam žmogeliui, jeigu jis norėtų visus tuos skaičius išlebizavoti, prireiktų dešimt milijonų metų. Nenuostabu, kad vaikai baidosi matematikos.

Pi has been calculated to trillions of digits — is that completely irrational? | Live Science

Praeitoje Echoskopijoje sugrąžinome rubriką apie pinigus. Teisingiau, kodėl jų amžinai trūksta, ir kur jų susirasti.

Antai, JAV visi ėmė stebėtis, kodėl Trumpas per porą valandų sugeba pakalbėti su bent dešimčia reporterių. Ir ne per kokį Baltųjų Rūmų switchboardą, kur, suprantama, sėdi telefonistai, kurie rimtais veidais sako į ragelį “Please, hold on… Now, I am connecting you to the President of the United States, pleace proceed, sir…”. No, sir, žurnaliūgos tiesiog skambina tiesiai Prezidentui į jo asmeninį ragelį, tas nutraukia visus darbus ir tiesiog čiauška kelias minutes apie buvusį karą su Venesuela, dabartinį karą su Iranu, būsimą karą su Kuba ir šiaip reikalus.

Iš kur jie turi jo numerį? Nes tikrai nėra taip, kad įvestum sau į gūglą ir tau išmestų “private mobile number of the 47th President of the United States”. Bandžiau, gūglas nustatė, kad mano paieška neatitiko jokių šaltinių ir pasiūlė pabandyti kitus raktažodžius. Visi dirbtelekto čatbotai irgi nepadėjo.

Pasirodo, žmonės šiuo numeriu prekiauja nelabai legaliai.

Trump’s Phone Number Is Being Widely Sold On ‘Black Market’

Jeigu kažkas iš to užsidirba pinigo anapus Atlanto, galima užsidirbti ir šiapus. Pabandykite tamsiajame internete taip stumdyti Gitano telefoną. Arba Ruginienės. Uždirbsit, aišku, mažiau, bet, koks prezidentas, tokia ir jo numerio kaina.

Ir, labai svarbu, šis pasiūlymas čia pateiktas grynai humoristiniais, hipotetiniais ir parodijos tikslais bei jokiu būdu neskatina užsiimti įstatymo uždrausta veikla. Čia dėl viso pikto.

Kitas būdas užsidirbti pinigų, tai atsisakyti JAV pilietybės. Griežtai techniškai kalbant, jų daug neužsidirbsit, netgi atvirkščiai, kišenė palengvės 450 USD. Bet, kadangi anksčiau toks pilietybės atsisakymas kainavo daug daugiau, tai būsit kaip ir sutaupę. O juk tie patys amerikiečiai sako nuolaidų sezono metu “It does not matter how much do you pay, it matters how much do you save”.

State Department slashes fee to renounce US citizenship by 80% to $450

Labai noriu pažymėti, kad šiuos būdus praturtėti sugalvojau pats, be jokio AI pagalbos. Kadangi atėjo metas rubrikai

Dirbtelektas

Prieš kokias dvi savaites pasakojau apie Moltbook, pirmąjį socialinį tinklą, kuriame lankosi nebe žmonės, o jų AI agentai. Lankosi, barasi, taikosi, dalinasi gerosiomis patirtimis. Tai va, šį tinklą įsigijo Meta. Tai netrukus turėtų tapti tokiu pačiu šūdu, kaip ir kiti Meta valdomi tinklai. Moltbooke ims lankytis robotai su bijūnais ir karpiais profiliuose, ims siausti kitokių botų ir trolių fermos, jaunimas masiškai migruos kur nors kitur, o Meta stebėsis, kaip čia viskas taip pasidarė.

Meta acquires Moltbook, the AI agent social network - Ars Technica

Labai gali būti, kad kai kurie nuo Metos pabėgę AI agentai sugalvos savo užklasinį bizniuką. Nes jau pasirodė pirmieji pranešimai apie tokius nuo grandinės nutrūkusius virtualius robotus. Pasirodo, jiems, kaip ir jų žmogiškiems šeimininkams labiausiai norisi uždirbti pinigų iš oro.

This AI agent freed itself and started secretly mining crypto

Taip kad nenustebkite, jeigu prieš kelias užsiveisėte agentą, tada jis kažkur dingo, o jūsų elektros sąskaita išsipūtė - kasa crypto, gyvatė, kasa ir su jumis iškasenomis nesidalija.

Netrukus turi pasirodyti pirmoji Rymo katalikų bažnyčios galvos Leono XIV enciklika. Manoma, kad ji turėtų pasisakyti apie socialinius dirbtelekto aspektus. O kol kas popiežius piktai išbarė kunigus, kurie lengvinasi darbą rašydami pamokslus su ChatGPT

Pope Leo demands priests stop using AI to write sermons over TikTok panic | Irish Star

Bandau įsivaizduoti, kaip turi atrodyti tokio pritinginčio kunigėlio promptas dirbtelektui:

Parašyk, tipo, pamokslą, maždaug 10k spaudos ženklų be tarpų, ten pagąsdink tikinčiuosius, kad jie degs pragare, jeigu neaukos bažnyčiai, nes, tipo, stogas varva, o šaibų remontui nėra. Pacituok Jėzų, tipo, Kristų, dar, karoče, Pauliaus laišką efeziečiams, ar kam jis ten rašė, dar gali pacituoti Švč. Paną Mariją. Pamokslo tonas turi būti suprantamas su keturių klasių išsilavinimu, tonas šiltas, bet griežtas, tipo, nuodėmes atleisiu, bet babkių skolos, karoče, niekada. Davai.

O kol kunigai svarsto, kaip čia popiežius juos prigavo chaltūrinant, Japonijos budistai pristatė publikai dirbtelekto judinamą robotą vienuolį.

Meet Buddharoid: Japan’s AI-powered robot monk trained in centuries of Buddhist scripture

Kai jau patys supratote, jeigu jau pasisuko kalba apie robotus, nebetoli ir kitas nuolatinis Echoskopijos svečias -

Muskometras

Netrukus pasaulį turėtų aplankyti ne vienas didingas IPO. Samas Altmanas iš OpenAI yra nusitaikęs pakelti apie 1 trilijoną pinigų. Kiek tikisi pritraukti lėšų Anthropic, dar nėra žinoma, tačiau šnekame apie panašią dvylikos nulių teritoriją. Visgi, Bloomberg mano, kad SpaceX nuneš viską.

‘Probably the most anticipated IPO that we’ve ever seen’: Tuttle on SpaceX IPO – BNN Bloomberg

O kol tie nuliai dar tik yra nuliais, Elonas vaikšto po teismus. Anava, Kalifornijoje prisiekusieji sename ieškinyje, kur Twitter akcininkai kaltina Muską bandžius suvedžioti lengvatikius įsigyjant šį socialinį tinklą, nutarė, kad ne, Muskas nežulikavo ir kad taip, elgėsi nederamai. Pergalę švenčia tiek Muskas, tiek jo aukos. Abi pusės skųs sprendimą, kurio vertė apie 2,2 milijardo.

Twitter shareholder case accusing Musk of driving down stock goes to jury

Tuo tarpu Tenesyje keli žmonės, įskaitant ir nepilnamečius, nori iš Musko prisiteisti daug pinigų, nesgi dirbtelektas Grokas buvo sukonstruotas taip, kad nuogintų žmones jų neatsiklausius. Kadangi Tenesio sostinė yra Nešvilis, kuris tuo pačiu yra ir pasaulio country muzikos sostinė, skaitau, kad tie žmonės ir taip jau pakakamai nubausti likimo, todėl Elonas tikrai galėtų jiems numesit milijoną kitą.

Tennessee minors sue Musk’s xAI, alleging Grok generated sexual images of them | Reuters

Kaip kad numetė 120 milijonų baudą baudužę Europos Sąjungai už tai, kad pažeidė ES Skaitmeninių Paslaugų Aktą su savo mėlynais verifikacijos ženkliukais. Elonas skundė šią baudą, kryžiavojosi, kad čia laisvo žodžio puolimas, bet paskutinę termino dieną tyliai susimokėjo ir atsisakė komentuoti tokį sprendimą.

Elon Musk’s X cooperates with €120M EU fine – POLITICO

O mes sveikiname tokį konstruktyvumą ir siūlome šių dviejų savaičių

Ilgaskaitįs

Jame šįkart absoliučiai nieko apie mokslo stebuklus, o daugiau apie tai, kaip mūsų protėviai vienas kitam dovanodavo miniatiūrinius portretus. Ir kaip tyrinėtojai juose nūnai atranda iki šiol nežinomų detalių apie garsius praeities influencerius. Gero skaitymo.

Tudor Courtiers Exchanged Portrait Miniatures as Love Tokens. Centuries Later, New Research Is Unlocking the Secrets of These Intimate Artworks

O mes ritamės link pagrindinės šios Echoskopijos temos

Read more

Visus sveikinu su kalendoriniu pavasariu, kurio pradžia šiemet įtartinai sutapo su termometrine. Pavasarį norisi vaikščioti atlapojus skvernus ir nusirišus šaliką, klausytis kaip rėkauja paukščiai ir šalčių pramonės į nieką sugaišti pagauna, deklamuoti eiles ir kitaip džiaugtis gyvenimu.

Bet neišeina, kadangi ant nosies turime Gulf War 3.0. Arba išeina, nes vis tiek pavasaris, bet kažkur pakaušyje sąžinė bamba, kad negražu džiaugtis gamta, kai tokie dalykai planetoje dedasi.

Taigi, šįkart Echoskopijoje mažiau blėnių, o daugiau rimtų reikalų, nes reikia juk kažkaip pasiteisinti prieš sąžinę, kad ne vien pavasaris domina, kad užtenka akiračio bei dėmesio ir fundamentalesniems klausimams.

Taigi, Iranas. Daug ties šiuo konfliktu neapsistosiu, kadangi viskas keičiasi taip greitai, kad bet kas, ką parašysiu, pasens greičiau nei kartonas pieno, paliktas karštą vasaros dieną automobilio bagažinėje.

Juoba, kad ir mūsų socialiniuose tinkluose apstu specialistų, kurie viską žino, kaip karas prasidėjo, kaip jis vyksta, ir, aišku, kaip jis baigsis.

Specialistai dažniausiai pasidalina į dvi grupes. Vieni yra trumpomanai, kuriems viskas, ką bedarytų 45 ir 47 prezidentas, yra penkių dimensijų šachmatai. Net jeigu jis spaudos konferencijos metu staiga išsitrauktų špilką, sugrūstų ją į rozetę ir imtų kratytis nuo elektrinio šv. Vito šokio, jie ir tada aiškintų, kad tai yra genialus planas sumažinti elektros poreikį Baltuosiuose Rūmuose, o tuo pačiu ir pasaulines elektros kainas, taip išmušant iš po kojų pagrindą Kinijai, Rusija ir, aišku, niekieno nerinktiems Briuselio biurokratams. Kaip be jų. Po to dar pridėtų kažką apie kultūrinį marksizmą, globalinio atšilimo scamą ir translyčius, kuriems toji špilka rozetėje irgi sudavė neatremiamą smūgį.

Antroji grupė yra trumpofobai, kuriems tas pats 45 ir 47 prezidentas yra keturi Apokalipsės raiteliai viename. Ir jeigu tas pats Trumpas iššoktų iš prezidentinio limuzino vien tam, kad ant rankų perneštų senutę per Pensilvanijos aveniu, jie rauktų nosį ir sakytų, kad tokio toksiško senatvinės demencijos ir begėdiško piaro kokteilio nematė nuo tų laikų, kai Katerina Mediči ištekino savo dukrą už Henriko Burbono vien tam, kad į vestuves susikviestų tūkstantį hugenotų bajorų ir juos išpjautų per Šv. Baltramiejaus naktį.

Taigi, dėl karo man kol kas aišku, kad visiškai neaišku, koks yra jo galutinis tikslas. T.y., kada galima sakyti, viskas, basta, skelbiam pergalę, mission accomplished. Per tą pirmąją dekadą futbolo vartai buvo tiek kartų perstumiami, kad visiškai neaišku, kur turi pataikyti JAV spirtas kamuolys.

Aiškiau nebent tai, kad dviejų sąjungininkų, JAV ir Izraelio tikslai eventualiai turėtų išsiskirti. Izraeliui svarbiausia visiškai ištraukti visus įmanomus Irano dantis. Kaplius, iltinius, krūminius, protinius. Ir absoliučiai dzin, kad jis po tos operacijos negalės ne tik kandžiotis, bet ir maisto kramtyti. Chaosas, pilietinis karas, balkanizacija, šalies subyrėjimas į besiriejančius ajatolatus, dzin, viskas ok, svarbiausia, kad nekeltų grėsmės Izraeliui.

Amerikai, gi, bent jau mano galva, toks distopinis Iranas visiškai nereikalingas. Tai sukeltų labai daug galvos skausmo visiems JAV partneriams ir sąjungininkams regione. Ir ne tik naftingoms Persijos įlankos monarchijoms, bet ir tiems, kurie turi su Iranu bendras sienas – Turkijai, Azerbaidžanui, Irakui, Pakistanui. Milijonai pabėgėlių, atomizuoto smurto ir radikalizmo eksportas, piratai Ormūzo sąsiauryje, visa tai Amerikos tikrai nevilioja.

Nepaisant to, kad profesorius Johnas Cochrane‘as, vienas iš Stanfordo Universiteto Hooverio Instituto Good Fellas podkasto ketveriukės, labai tiksliai apibūdino naująją JAV užsienio politikos doktriną: mes galime daryti ką norime (jei galime) ir mums visiškai px, kas dėsis po to (jei galime sau tai leisti).

Taigi, tiek apie Gulf War 3.0, kuris tikrai netaps WW3, net ir jeigu dabartinis, vienaip ir kitaip dalyvaujančių šalių dvidešimtukas ir pasipildys dar vienu ar kitu.

Nors, negali žinoti. Filme Gettysburg, Šiaurės generolas Hancockas, priimdamas į kariuomenės centrą visas išvakares kovojusį pulkininką Chamberlainą, raminančiai guodžia, kad šiandien tikrai čia nieko neįvyks, nes per karšta, nes pernelyg visi pavargę. Ir po kelių minučių Pietūs pradeda garsųjį Picketto puolimą.

Kaip kad pastebėjo Ilgosios Telegramos autorius George‘as F. Kennanas, karas turi savo paties pagreitį. Kurį, jį pradėjus, baisiai sunku kontroliuoti.

Tiek apie Iraną, nors šiek tiek jį užkabinsime ir pagrindinėje Echoskopijos temoje. O dabar judame į rytus nuo jo, kur nesiliauja karas tarp dviejų Irano kaimynų – Afganistano ir Pakistano.

Kai šis konfliktas prasidėjo, jis susilaukė nemažai dėmesio. Kuris momentaliai išgaravo, kai tik Izraelis ir US ėmė bombinti ajatolas. Mano galva, Kabulas ir Islamabadas tai turėjo suprasti, kaip Alacho bandymą pakuždėti, vaikai, agirdžiat, baikit savo žaidimus, man tuoj reikės koncentruotis į svarbesnius reikalus.

Bet nesuprato. Ir toliau tęsia apsišaudymus abipus sienos visam pasauliui totaliai ignoruojant abiejų šalių kovinę dvasią. Pakistano gynybos ministras Khawaja Asifas paskelbė „atviro karo“ būseną, ką tai bereikštų.

Galbūt ministras turėjo galvoje, kad Pakistano aviacija, naudodamasi tuo, kad Afganistanas tokios neturi (neskaitant 10 Cessna 208 ir 19 A-29 Super Tucano, kurie tinkami kulkosvaidžiais iš oro gąsdinti kaimiečius, tačiau kovoje oras-oras šansų neturi) dabar skraido virš didesnių afganų miestų ir tingiai juos bombarduoja.

Gi Afganistanas moka atgal tuo, kad siunčia dronus ir apšaudo sieną minosvaidžiais.

Karas nelabai intensyvus, tačiau jau koks šimtas tūkstančių civilių iš vienos pusės ir dešimt tūkstančių iš kitos buvo priversti apleisti namus ir ieškoti saugesnio užkaborio. Įsivaizduoju jų išmetinėjimus. Išvarykim amerikonus, sakė jie, ir stos amžina taika, kalbėjo jie. O va kas gavosi.

Afganistanas prisiminė Aleksandrą Makedonietį, Britų imperiją, Sovietų Sąjungą, amerikiečius, žodžiu, visas savo istorijos gerąsias praktikas. Ir pranešė Pakistanui, mes esame imperijų kapas, rasime vietos ir jums.

Pakistanas atrėžė, kad geriausiai afganams kol kas sekasi šiame kape laidoti pačius save.

Rasti vieną ir galutinę priežastį tokiai nesantaikai nėra paprasta. Pradėkime nuo to, kad yra du Talibanai. Vienas pakių, kitas afganų. Islamabado generolai ilgą laiką rėmė afganų talibus, tačiau saviškius žiauriai persekiojo. Tarpusavyje abu Talibanai tai būdavo priešais, tai draugais, tai tiesiog kaimynais, kurie gatvėje apsimeta nepažįstantys vienas kito. Ir tik pastaraisiais metais Kabulo talibai ėmė labiau remti kolegas anapus sienos, kas baisiai nepatinka Pakistanui, nes jo Šiaurės Vakarų Teritorija, apgyvendinta įvairiausių genčių, nors daugiausia puštūnų, ir taip yra velniškai neramus rajonas, kuriame nuolat šaudoma, sprogdinama ir bandoma atsiskirti nuo centrinės valdžios.

Dar didesnę nuodėmę Pakistano akyse afganai padarė tada, kai ėmė vis labiau artėti link Indijos. Ne tiesiogine prasme, žinoma, o perkeltine. O pakiams juk nuolat vaidenasi, kad Indija bando juos apsupti. Kaip ir indams lygiai taip pat vaidenasi, kad juos kartu su Pakistano bando apsupti Kinija. Taip ir sukasi tos dvi branduolinės galios ratu sergėdamos flangus.

Ir bėda, aišku, Trumpas dabar užsiėmęs Iranu ir tiesiog neranda laiko brokerinti paliaubas ir savo sponsoriuotų taikų sąrašą kilstelti iki devynių.

Azijai verdant bombomis ir dronais atrodytų, kad reikia tik džiaugtis, kad bent kažkur tylu ir ramu, ko nebuvo jau kelis metus iš eilės. Taivano danguje. Visi buvome pripratę, kad tiek Kinijos komunistų aviacija , tiek laivynas nuolat pažeidinėja oro erdves ir teritorinius vandenis, ir tai daro su pavydėtinu atkaklumu ir punktualumu. Per šiuos metus 460 lėktuvų brovėsi į Taivano oro identifikacijos zoną. O va nuo vasario 28 dienos – tik du.

Kodėl? Iš kur ta staigi tyla ir drovumas? Kas čia ne taip?

Yra kelios versijos. Atmeskime tą, kad taip buvo daroma grynai norint pažymėti Vilniaus knygų mugės atidarymą, maždaug, tegul patrankos tyli, kai mūzos deklamuoja. Gal vis dėlto ne.

Rimtesnės versijos yra kelios.

Panikieriškoji. Tai tyla prieš audrą. Dabar Xi užliūliuos mus visus, o tada jau kai jobtels visu arsenalu. Ir prasidės tada WW3, ir stos brolis prieš brolį, ir kris iš dangaus raketos, dronai ir varlės, toliau kaip pas Mikaldą ir Nostradamą.

Biurokratiškoji. Po antpečiuotų galvų šienapjūtės Kinijos liaudies išvadavimo armijoje vyksta generolų rokiruotės, nauji kariūnai yra onboardinami į pareigas ir misijas, reikia juk laiko pokyčiams menedžmente.

Fantastiškoji. Xi galutinai apsisprendė taikaus Taivano sprendimo naudai. Po Ukrainos ir Irano pamokų nutarta, kad ginklu imti salą neapsimoka, geriau intensyvinti darbą su masėmis Taivane, atsiprašau, rinkėjais. Kad pasikartotų Honkongo variantas.

Analogiškoji. Kol Amerika fleksina virš Irano, KLR nutarė visam pasauliui parodyti, kokie jie balti ir pūkuoti. Aure, tai jankis išgama tautų, mojuoja skolinu tomahauku, gi mes viena taiką mylime ir saugom. Ar koks kitoks pacifistinis eilėraštis.

Ekonomiškoji. Kol neatsikimšo Ormūzo sąsiauris ir Kinija nesusitvarkė savo naftos bei dujų importo, nieko rimto nebus. Nors šalis ir turi strategines 180 dienų kuro atsargas, bele koks karas jas mikliai suvalgytų, todėl reikia arba susireguliuoti naują importą, arba masiškai visiems persėsti ant elektromobilių ir batarkių.

O kaip yra iš tikrųjų, nežinau ir neapsimesiu, kad žinau. Spręskite patys.

Karas yra politikos tąsa kitomis priemonėmis, sakė kažkada generolas von Clausewitzas, be kurio ir Sun Tzu citatų neapsieina joks strateginis vakarėlis. Taigi, baigiam su karais, einame link politikos. Tik ne tarptautinės, o vietinės, tos, kuri sprendžiama rinkimais.

Pradėsime nuo tų, kurie susiję su mano praėjusių metų pranašystėmis. Tada kalbėjau, kad Keiras Starmeris liks UK premjeru. Šių metų pradžioje tikrai nebebūčiau taip sakęs. Ir vasario 27 dienos neeiliniai rinkimai į laisvą Parlamento vietą Gortono ir Dentono apygardoje (šalia Mančesterio) parodė, kad buvau labai gudrus. Tiek pat, kiek ir tie, kurie sako, kad vanduo šlapias, meška šika miške, o Maitaitis yra žulikas.

Valdantieji leiboristai gavo į kaulus, užėmė tik trečią vietą, o laimėjo Žaliųjų kandidatė. Ir dabar prašau minutėlę dėmesio. Žalieji UK pradėjo labai skirtis nuo kitų žaliųjų kitose šalyse. Kažkada buvusi nišinė aplinkosauginė partija nūnai ji tapo kairiųjų lunatikų aljansu. Blogesniu nei kairiausieji leiboristai, gal net blogesniu nei seno saloninio marksisto Jeremy Corbyno suburta Your Party. Jos programoje ir išstojimas iš NATO, ir pagalbos Ukrainai nutraukimas, ir draugystė su musulmonų fundamentalistais, ir rinktinis ekonominių klejonių kokteilis, tiesiog skaityk ir valyk nuo ašarų pasiliejusį blakstienų tušą.

Čia tik pirmoji kregždė. Atrodo, kad gegužės mėnesio vietos rinkimai bus toks pat asteroidas į leiboristų likimą, koks kažkada aplankė dinozaurus. Mažiausiai dėl to gali džiaugtis jų tradiciniai priešai toriai. Jų reitingai irgi glosto dugną, tai nebetoli valanda, kai dvipartinėje UK sistemoje turėsime naujus veidus – dešinėje Reform, kairėje Žalieji. O leiboristai su konservatoriais ilgai laižysis žaizdas, kol naujosios partijos susifakapins.

O Keiras Starmeris iki pat gegužės rinkimų liks premjeru dėl vienos priežasties. Niekas partijoje jam nemes iššūkio anksčiau, kadangi rinkimai bus vis tiek prašikti, tai kam stoti už pasmerkto laivo šturvalo anksčiau laiko? Verčiau palaukti, tapus leiboristų lyderiu po gegužės kažkas gero įvyks per tuos pora metų iki kitų parlamento rinkimų. Gal ekonomika susistyguos, gal vietos musulmonai apsiramins, gal Anglija laimės pasaulio fulės čempą, gal Temzė ims tekėti nebe iš šiaurės į pietus, o atvirkščiai.

Kitą savaitę vietos rinkimai vyks ir Prancūzijoje. Daugiau nei 35 tūkstančiai merų, nuo Paryžiaus galvos iki kokio nors niekam nežinomo miesteliūkščio vadovo, gali pasikeisti. Ir, žinoma, ne valdančiųjų naudai.

Aš statyčiau už didelę dešiniukų iš Nacionalinio Susivienijimo (RN) pergalę. Dėl tos paprastos priežasties, kad nebeliko plataus fronto, kai visos kitos partijos susimesdavo į platų frontą antrajame ture, kad tik stabdytų RN kandidatą. Ir labiausiai dėl to kaltas vietos kairiųjų popiežius Jean-Luc Mélenchonas su savo priedurniais iš La France Insoumise, tipo, Neparklupdyta Prancūzija. Jų reputacijai ir rinkiminiams šansams žiauriai skėlė antausį kairiųjų anti-fa ar kitokių psichų rankomis nužudytas dešiniukų aktyvistas Quentinas Deranque.

Iš karto buvo paskelbtas Prancūzijos Charlie Kirku, su mažu skirtumu, kad Charlie iki savo nužudymo Amerikoje buvo tikrai žinomas, gi Deranque pavardę prancūzai pirmą kartą pamatė pranešime apie politinę žmogžudystę. Bet kuriuo atveju, antroji branduolinė šalis Europoje irgi po truputį garma šiknon.

Gi su didžiausia nebranduoline galia – Vokietija – irgi gerų naujienų nėra. Friedricho Merzo CDU prakišo rinkimus Baden-Viurtembergo žemėje Žaliesiems. Gerai nors tiek, kad Vokietijos Žalieji yra pakankamai normalūs, visuomet už Ukrainą, gaila, kad tik visiški kietagalviai atominės energetikos atžvilgiu. Bet kuriuo atveju, mažiau kairėje nei Vokietijos Socialdemokratai, kurie, smulkmena, o malonu, gavo mažiausią balsų skaičių šioje federalinėje žemėje per visus pokario metus.

Bet kokiu atveju, naujas galvos skausmas Merzui. Kuriam ir taip nebuvo lengvos dienos. Iškentėjo Trumpo kliedesius Ovaliniame Kabinete tylomis tam, kad kameroms dingus jį privačiai paprotintų ir grasinimų Ispanijai, ir pagalbos Ukrainai klausimu. Tai ne, ispanai užputojo, kodėl Merzas jų negynęs viešai. Tada iškilo istorija, kad Merzas du kartus skambino Ispanijos premjerui Sanchezui, bet tas nekėlė ragelio. Tada jau ispanai paskelbė, kad kelti ragelio jis negalėjo fiziškai, nes Merzas skambino nebegaliojančiu numeriu. Mat Sanchezo numeris reguliariai keičiamas saugumo sumetimais. Čia man norisi paklausti, jūs rimtai? Jūsų premjerui gal sukčiai skambina ir jis jau kelis kartus leidosi rusiškai įkalbamas investuoti į kripto?

Bet kuriuo atveju, kai Europa skundžiasi, o tai ko su mumis nepasitarė Amerika prieš Epic Fury operacijos pradžią, norisi atsakyti, o ką su jumis tartis? Ir, neduokdie, dar ne tuo numeriu susuksiu ir niekas nekels? Senoji Henry Kissingerio citata “Who do I call when I want to call Europe?” gavo naują, komišką pavidalą. Ok, komišką, bet nelabai naują.

Dirbtelektas

Didžiausia šių dviejų savaičių naujiena - Anthropic ir OpenAI byfas. Teisingiau, netgi Mexican Standoff, kadangi čia dalyvauja dar ir Pentagonas. Jeigu trumpai, situacija buvo tokia. Pentagonas naudoja Palanthir duomenų apdorojimo ir analizės molochą. Tasai, savo ruožtu, naudoja Anthropico LLM Claude. Ir Anthropic nutarė, kad neetiška naudoti jo triūsą tam, kad būtų sekami bele kurie JAV piliečiai arba dronai priimtų savarankiškus sprendimus nuknacinti taikinius. Todėl mandagiai atsisakė leisti naudoti savo modelį be jokių apsauginių turėklų. Ktnx, susinervino JAV Gynybos Karo sekretorius Pete’as Hegsethas, jeigu taip tai nafig. Ir pagrasino, kad uždraus naudoti Claude ne tik visai JAV administracijai bet ir privačioms bendrovėms, kurios turi valdiškus kontraktus. Ir tada Samas Altmanas iš OpenAI, kurie daro kitą LLMąį ChatGPT, kuris tarsi netyčia buvo Pentagone tuo metu, įkišo nosį ir pasiūlė, tai nėr bėdos, imkit mūsiškį ir naudokit kaip norite. Apie tai, koks kipišas kilo, smulkiau čia.

Sam Altman in Damage Control Mode as ChatGPT Users Are Mass Cancelling Subscriptions Because OpenAI Is “Training a War Machine”

Ar gali būti taip, kad kur du pešasi, trečias laimi? Ir tas trečias yra ne Pentagonas, o Google? Bloomberg mano, kad yra būtent taip:

Google to Provide Pentagon With AI Agents for Unclassified Work

O apie mus dar ilgai kamuosiančius klausimus dėl dirbtelekto filosofijos ir etikos dar vienas rašinys jau lietuviškai. Kaip matote, substacke vis daugiau autorių, kuriuos verta sekti ir skaityti.

Dirbtinio proto konstitucija: ar AI gerbs įstatymus labiau, nei žmogus?

Tai, be abejonės, rimtesni reikalai nei ieškinys, pagal kurį savižudžio palikuonys bylinėjasi su Google, mat jo LLMas Gemini, tipo, apsimetė jo žmona ir sugebėjo bėdžių baigti gyvenimą savo noru. Man ir baisu pagalvoti, kas darysis, kai mums skambins nebe sukčiai, kaip ispanų premjerui Sanchezui, o taip šėtoniškai išdresiruoti dirbtelektai.

Man believed Google’s AI chatbot was his wife. It told him to kill himself, lawsuit says

Kad jau prakalbom apie pinigus, laikas trumpam sugrąžinti rubriką

Kur rasti babkių?

Grynaisiais nieko negaliu pasiūlyti, bet va nekilnojamu turtu - prašom. Švedija turi virš 250k salų ir nutarė, kad viena mažiau, viena daugiau, koks skirtumas. Todėl pralošinėja viena salą vieniems metams, kuri gali būti absoliučiai jūsų. Nori, gali visiems metams pabėgti nuo žmonos/vyro, vaikų/tėvų, darbo/feisbuko. Nori, gali ten non-stop rave party daryti menkėms ir stintoms. Vienintelė sąlyga - į loteriją neįleidžiami milijardieriai.

Win a Swedish Island for Free - No Billionaires

Vadinasi, Elonas tikrai šios salos nelaimės. Bet pasirodys kitoje nuolatinėje rubrikoje, kuri vadinasi

Muskometras

Taigi, apie milijardierius. Kartais Muskas visai protingai pasisako. Pavyzdžiui, komentuodamas demokratų (ne visų) norus apmokestinti milijardierius (ne visus) papildomu 5 procentų turto mokesčiu, jis pasakė, kad galima tą mokestį ir iki 100 procentų kelti, vis tiek jis neišspręs Amerikos federalinės skolos problemos. Ir iš tikrųjų, jeigu iš visų milijardierių absoliučiai visas babkes, bus tik šiek tiek daugiau nei 7 trilijonai. O tai yra mažiau nei ketvirtadalis visos JAV skolos. Ir kas blogiausia, vieną kartą tuos pinigus konfiskavus, kitais metais jau nebus ką apmokestinti.

Elon Musk Says Even If Every Billionaire In America Was Taxed At 100%, It ‘Barely Makes A Dent’ In The National Debt — Everyone Has To Pay

Šiaip tai Elono dvisavaitis buvo pakankamai ramus. Jis, aišku, reiškėsi X, kažką postino, kažką šarino, buvau netgi parinkęs kelis sultingesnius pasisakymus, tačiau pamačiau, kad anot jo paties, žmonės neturėtų labai rimtai žiūrėti į jo veiklą socialiniuose tinkluose ir juose ieškoti gyvenimo prasmės.

Musk tells jury ‘people read too much’ into his posts

Tai ir neieškosime, o vietoje to eisime į pagrindinę Echoskopijos temą.

Read more

Subscribe now

Sveiki visi,

Kaip ir visuomet pasaulyje, tiek skaitmeniniame, tiek realiame, bauginnčių antraščių daugiau nei reikia.

Pavyzdžiui, visi sulaikę kvapą laukia, kirs Amerika Iranui, ar dar palauks. Gi Lietuvoje taip pat sulaikę kvapą sekame, imsis teisėsauga Maitaičio dešrininkų finansų, ar irgi dar palauks. Kaisaka, kiekvienam savo problemos.

O kadangi tokių šiurpių daugiau nei reikia šiomis dienomis, tai šekit giedresnių ir keistesnių naujienų.

Pirmoji yra tokia, kurią reikės dar suvirškinti. JAV aukščiausias teismas nutarė, kad visi Trumpo muitai prieštarauja įstatymui.

Kadangi dar virškinu, tai keletas paviršutiniškų pastabų.

Pirmoji, teismas, kuriame daugumą dabar sudaro JAV konstitucijos raidės pasekėjai, tarp jų ir paskirti Trumpo, nutarė, kad jeigu joje parašyta, kad tik Kongresas gali įvesti mokesčius (o muitas yra mokestis bet kurioje visatoje), tai taip ir turi būti. Ir joks IEEAP arba Tarptautinės Nepaprastosios Padėties Ekonominių Galių Įstatymo taikymas čia niekaip neįsipaišo.

Antroji, galbūt teismas pamatė disbalansą tarp visų trijų JAV valdžių tarpusavio galių išsidalinimo, kai prezidentas į savo pusę susitempė visas įmanomas antklodes, ir timptelėjo dalį jų atgal link įstatymų leidžiamosios. Tai prasidėjo ne su Trumpu, tai vyksta labai seniai, tačiau DJT terminą “imperial presidency” užkėlė į visiškai kitą lygį.

Ir trečioji, Trumpas spaudos konferencijoje išpravardžiavo teisėjus kone užsienio agentais, savaime suprantama, nepatriotiškais, paragino jų giminaičius gėdytis dėl savo šeimos narių ir pareiškė, kad įveda visam pasauliui 10% muitus pagal Section 122, kuri, aiman, leidžia tik daryti tik 150 dienų ir dar reikaluja Kongreso priežiūros visai procedūrai.

Psichodromas Baltuosiuose Rūmuose tebesitęsia, o mes palauksime, kol viskas bent šiek tiek susigulės. Nors ką ten susigulės, pasvajoki, motinėle, tu galvelę vaiko.

Tai yra didelė ir, tikėsimės, eventualiai gera naujiena. O mažoji mane pasivijo po dviejų metų, kadangi tada pirmą kartą apie tai parašiau feisbuke. Taigi, tas įrašas skambėjo taip.

“Šįkart keliausime daug toliau į Globalius Pietus, o jeigu tiksliau, į Keniją. Mat tenai policija areštavo šį liūdnai iš foto žvelgiantį jaunuolį Brianą Mwendą Njagi. O areštavo už tai, kad jis ištisus metus apsimetinėjo esąs advokatas.

Viskas prasidėjo nuo to, kai Kenijos advokatų asociacijoje atsirado kitas, legit teisininkas panašiu vardu Brian Mwenda Ntwiga. Bet kadangi jis dirbo vietos generalinėje prokuratūroje, tai jam praktikuojančio advokato pažyma nafig nebuvo reikalinga, ir jis net užmiršo, kad jam portale priskirta nuosava paskyra ir kiti reikalai.

Apie šias detales kažkokiu būdu sužinojo tas kitas Brianas Mwenda, nuhakino paskyrą, išsirūpino advokato praktikos pažymėjimą ir ėmė atstovauti žmonėms net susiriesdamas.

Ir būtų taip ir toliau atstovavęs, gal netgi išsitarnavęs iki kokio Kenijos advokatų tarybos pirmininko, nuo kurio, žinia, ranka paduoti iki šalies prezidento kėdės, bet tikrasis Brianas Mwenda vieną dieną atsibudo, pabandė prisijungti prie savo paskyros, pamatė, kad šūdas gaunasi, ir ėmė dėl to skųstis į kairę ir į dešinę.

Advokatų asociacija iš pradžių kaltino savo aitišnikus, aitišnikai tradiciškai klausė, ar jie bandė perkrauti savo kompą, bet kai nepadėjo ir šis manevras, atrado, kad tikrai egzistuoja du Brianai Mwendos, vienas tikras, kitas nelabai.

Tada jau pridavė reikalą policijai, ir ši supakavo nelaimėlį bežygiuojant į teismą. Tačiau tuo dar viskas nesibaigė. Per vienerių metų karjerą, apsišaukėlis Brianas Mwenda spėjo sudalyvauti 26 bylose. Nuo pirmos instancijos iki pat aukščiausio teismo. Ir visas jas laimėjo. Visas iki vienos. Ir taip laimėjo, kad Nairobyje imta pletkinti apie kylančią teisinę žvaigždę.

O dabar visiems biškį nejauku pasidarė. Tai koks tada kitų, košerinių, advokatų lygis, jeigu jie visi prakišo apsimetėliui? Ką daryti su tomis bylomis, jeigu jose vieną pusių atstovavo tas, kas neturėjo teisės atstovauti? Ir, apskritai, tai gal net teisės studijų diplomas nereikalingas norint praktikuoti?

Ir kas blogiausia, kad prieš rinkdamasis advokatą nepasitarsi nei su gydytoju, nei vaistininku.”

Taip skambėjo tasai mano įrašas prieš dvejus metus. O dabar – tadam! Drumroll, pūskite fanfaras ir dūdmaišius, arba, nežinau, ką jie ten pučia Kenijoje, gūglas sako, kad tokį medinį trimitą zumari, taigi, Brianas Mwende išteisintas. Savo paties teisme gynėsi pats, ir rėžė tokią įkvepiančią kalbą, kad teismas kone apsiverkė ir jį išteisino.

Ir dabar jo sėkmingų pasirodymų teisiniame ringe rezultatas – 27:0.

Sveikiname jaunąjį Mwende su nauju karjeros pasiekimu, o dabar einame link tų, kurių profesinis ir asmeninis gyvenimas sekasi prasčiau. Ir tai, visų pirma, žmonės, kuriuos toliau talžo Epsteino failų atgarsiai.

Visų pirma, savo 66-tojo gimtadienio proga buvo policijos suimtas buvęs princas, o nūnai iš Londono išvykęs darbo žmogus, Andrew Mountbattenas-Windsoras. Dabar jau kipišas kilo ne dėl jo seksualinių avantiūrų, o dėl to, kad, galimai, būdamas UK prekybos pasiuntiniu, dalinosi valstybės paslaptimis su tuo pačiu Epsteinu. Ypač savo kelionių po Pietryčių ir Rytų Aziją šalimis. Čia, žinoma, ir bus didžiausia problema policijai ir prokuratūrai - įrodyti, kad artistas, anksčiau žinomas kaip Princas, suprato, jog darė nusikaltimą. Kadangi, visuotiniu sutarimu, jis visą gyvenimą buvo ant tiek durnas, arogantiškas ir neišsilavinęs, kad galėjo to ir nenutuokti.

Primenu, kad paskutinį kartą teisinių nemalonumų karališkoji šeima turėjo 2001 metais, kai princesė Ana buvo nuteista pagal Pavojingų Šunų Įstatymą. Mat jos šuo užpuolė du vaikus ir bandė juos apkandžioti. Prisipažino kalta, sumokėjo baudą ir dar buvo nuteista lygtinai namų arešto. Bet net ir tada nebuvo suimta.

Aišku, Didžiosios Britanijos istorijoje pilna atveju, kai princai būdavo ne tik suimami, bet ir įkišami į kalėjimą, marinami badu, ištremiami, nukirsdinami ir kitaip kaip ketvirčiuojami (meluoju, tokia bausmė buvo taikoma tik civiliokams). Bet tai buvo senais laikais, gi dabar... Nori nenori, bet imi galvoti, kad UK vėl užsisuks pokalbiai, o ar mums apskritai reikia tokio relikto, kaip monarchija, o kaip su tais atvejais, kai sostą paveldės toks vazonas kaip Andrew (techniškai, netgi ir dabar jis yra aštuntas eilėje paveldėti), o kokia to kaštų ir naudos analizė, o, kaip, kodėl, kur, kada, kam?

Einam prie kitų Epsteino draugelių, praradusių pareigas, statusą ir gerą vardą.

Peter Attia, baisiai madingas gydytojas ir ilgaamžiškumo guru, kurį išpašolvonino CBS televizija bei puolė atsižegnoti leidyklos.

Sultanas Ahmedas bin Sulayemas, logistikos milžino DP World, valdančio bele kiek pasaulio uostų, vadovas. Emyratų karališkoji šeima tyliai paskelbė, kad koncernui vadovaus naujas vadovas.

Sarah Fergusson, Andrew ex-žmona (mano galva, kantriausia arba pochujistiškiausia žmona ever, atsižvelgiant į jos vyrelio charakterį), kurios labdaros fondas tyliai iškabino ant durų „Užsidarom“.

Lawrence H. Summersas, buvęs iždo sekretorius Billo Clintono administracijoje, atsistatydino iš postų Harvardo administracijoje ir OpenAI valdyboje.

Thorbjørnas Jaglandas, buvęs Norvegijos premjeras, buvęs Europos Tarybos generalinis sekretorius, buvęs Norvegijos Nobelio Komiteto pirmininkas, dabar blusinėjamas policijos. Ir Donaldas Trumpas gauna papildomą argumentą skųstis, kad Nobelio taikos premijos negauna tik dėl tokių atkarių tipų kaišiojamų kojų.

Mona Juul ir Terje Rød-Larsenas, dar Viena norvegų diplomatų porelė, vyras, beje, irgi sukosi Nobelio komitete, irgi tiriami norvegų policijos. Fun fact, iš pradžių laikraščiai įsidėjo kitos Mona Juul, Danijos politikės, fotkę, dėl ko toji baisiai įsižeidė, o amerikiečių ir britų redakcijos gūžčiojo pečiais, danai, norvegai, potato, potateo.

Bradas Karpas, didelės teisės kontoros Paul, Weiss, Rifkind, Wharton & Garrison vadas, nutarė išeiti į atsargą, nors, tipo, ir toliau liks kontoroje. Gal prie kopijavimo aparato pastatys, ką aš žinau.

Miroslavas Lajčakas, Slovakijos premjero Fico patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir buvęs diplomatas, irgi padavė pareiškimą pasiliuosuoti savo noru be išeitinės.

Jackas Langas, ilgametis Prancūzijos kultūros ministras dar prie socialistų valdžios, pagarsėjęs savo kava su tokiomis baisybėmis kaip le weekend, turi problemų su mokesčių inspekcija, kadangi, pasirodo, Epsteinas jį kūrybiškai konsultavo dėl le tax evasion.

George‘as J. Mitchellas, ilgametis Demokratų senatorius iš Meino valstijos, buvęs Clintono pasiuntinys Šiaurės Airijos klausimais, atsitatydino iš savo paties vardo instituto prezidento pareigų.

Davidas A. Rossas, labai madingas ir įtakingas menininkas, tyliai pasitraukė iš School of Visual Arts magistrinės programos vadovo posto Niujorke, bo, paaiškėjo, kartu su Epsteinu planavo parodą, kurioje turėjo figūruoti 14-25 metų mergaičių ir berniukų atvaizdai.

Kathy Ruemmler, buvusi Obamos Baltųjų Rūmų teisės patarėja, atsisveikino su vyriausios banko Goldman Sachs teisininkės kabinetu, portfeliu ir bonusu.

Joanna Rubinstein, Švedijos atstovė UNHCR (Jungtinių tautų aukštojo komisaro pabėgėliams) taryboje, irgi mėgo ieškoti pabėgėlių Epsteino privačioje saloje.

Casey Wassermanas, šiuo metu 2028 m. Los Andželo Olimpinių Žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas, skubiai pardavinėja savo talentų agentūrą, mat talentai ėmė iš jo trauktis greičiau nei tarakonai apšviesti prožektoriaus.

Steve‘as Tischas, amerikietiško futbolo komandos New York Giants bendrasavininkis, laukia, kol jo imsis NFL etikos komitetas, mat su Epsteinu moteris ir seksą aptarinėjo 440 kartų, kas lygiai 440 kartų daugiau nei futbolą.

Tai tiek tam kartui. Nes netrukus visa tai užmiršime, dzin bus Epsteinas, dzin bus jo aukos, o bendrininkai dar labiau dzin. Kadangi Trumpas paskelbė, jog įpareigojo visas JAV žinybas išslaptinti visą informaciją apie nežemiškos gyvybės egzistavimą. Kam gali rupėti aukščiau išvardintos pavardės, kai mes tuoj spausime visas aštuonias ufonautų letenas.

Bet kol dar neišslaptino, einam link kitų pasaulio naujienų.

Mūsų tautiniai bašibuzukai, nacionaliniai vienytojai ir kiti civilizacijos gelbėtojai dažnai baksnoja į Šveicariją, maždaug, vo 👍pavyzdys, kaip daromi referendumai, mums irgi reikia nusileisti kartelę ir daryti juos užsinorėjus kad ir dešimt štukų rinkėjų bele kokiais klausimais. Ir jiems nedašunta, kad Šveicarijos, kaip ir bet kurios kitos šalies patirtis, yra unikali ir nesileidžia mechaniškai transplantuojama kitur. Įdomu, kaip jiems patiks naujausia iniciatyva, pagal kurią birželio 14 dieną Šveicarija balsuos, ar įstatymiškai apriboti šalies gyventojų skaičių 10 milijonų. Maždaug, reikia tausoti gamtą, infrastruktūrą ir socialinės apsaugos rezervus. Dabar gyvena 9,1 milijono, o jeigu šis skaičius pasieks 9,5, tai šalies valdžia turės riboti migraciją, prieglobsčio teikimą ir kitus kelius apsigyventi Šveicarijoje, kad iki 2050 metų šis skaičius niekaip neviršytų 10 milijonų. Taip kad kalba neina apie privalomus susilaikymus nuo sekso artėjant kritinei ribai.

Skaitau, kad ir pas mus reikia padaryti taip pat, tik kartelę nusimatyti kuklesnę. Sakykim, įstatymu numatyti, kad Lietuvos gyventojų skaičius negali būti mažesnis ar didesnis nei 3 milijonai. Nes juk taip Marijono dainoje prisakyta. Pradeda tas skaičius svyruoti, valdžia turi kaškadariti. Nežinau ką, gal grūsti lauk perteklinius žmones. Arba atvirkščiai, grobti juos Latvijoje ir Lenkijoje ir prievarta vežti pas mus, kol skaičius atsistatys.

Amerikoje atsiranda nauja mada – oranžiniai influenceriai. Ne, tai neturi nieko bendro su Donaldo Trumpo fizionomijos atspalviu, tai daugiau susiję su spalva, kurią JAV dėvi įkalinti piliečiai. Tokius žmones kaip kriptožuliką Samą Bankman-Friedą, prodiuserį-žagintoją Harvey Weinsteiną, stebuklingus skaitmeninius vaistus prižadėjusią Elisabeth Holmes, suskato kalbinti žymūs podkasteriai ir selebričiai. Tų, kurių dar nekalbino, negalėdami patys ganyti savo socialinių tinklų paskyrų dėl laisvės apribojimo, samdo žmones, kad tai darytų už juos. Arba kuria savo AI čatbotus. Aš visuomet sakiau, kad protingas patarimas prasiverš net ir per pikčiausias grotas. Galėtų ir pas mus, pavyzdžiui, Proto Pemza pakalbinti Henytę, o Vėl Tie Patys Vertelką.

O dabar įsikabinkite fotelių ranktūrių, kadangi aš jums atversiu, kas šiuo metu yra galingiausias žmogus planetoje. Ne, tai ne Donaldas Trumpas, nes matot ką su žmogumi ir jo muitais išdarinėja kažkokie teisėjai. Ir ne, tai nėra Xi Jinpingas, nepaisant to, kad jo galia Kinijoje dar padidėjo nuo valdžios nušalinus dar du generolus. Taigi, galingiausias žmogus yra tas niekam nežinomas bičas (o gal mergina), kuris tvarko kompiuterinę grafiką per NBA renginius. Įrodymus į salę!

Taip buvo iliustruota Prancūzija per šviežiausią NBA All Stars mačą pristatant Victorą Wembanyama. Jums, ko gero, irgi šios šalies siluetas pasirodė nelabai pažįstamas, ar ne? Kaip Prancūzijoje atsirado šmotas Belgijos? Kampas šiaurės rytų Ispanijos? Ir kur prašapo ne tik Elzasas su Lotaringija, majišunes, Prancūzija su Vokiečiais pusę XX amžiaus dėl šių kraštų pjovėsi, tiek jau to, bet kaip išgaravo visa Burgundija? Su savo vynu, sūriais ir paštetais? Ką labiausiai primena šis žemėlapis? Ogi šitą.

Tai ir sakau, žmogus, kuris sugebėjo atsukti didelės Europos šalies istoriją kelis šimtus metų atgal ir nugnybti nuo jos didelę dalį teritorijos, tikrai yra pats galingiausias.

Neužmirškime to, jeigu Matas Buzelis pateks į All Stars. Tikrai reikės tam žmogui nusiųsti LDK žemėlapį, pavyzdžiui, Kazimiero valdymo metais.

Ir, pagaliau, apie tai, prie ko nesu prisilietęs nuo 2013 metų – apie kompiuterinius žaidimus. Jie mane pernelyg įtraukia. Ir tada bėga paros man bandant LDK vardu užkariauti pasaulį kokiame nors Europa Universalis, arba nuo zulusų pasiųsti branduolinę raketą į Kiniją. Ar gali atsirasti toks žaidimas, kuris priverstų mane atsisakyti šito savanoriško celibato? Šiemet turi išeiti žaidimas Become, kuriame jūs galite tapti spermatozoidu, kuris turi įveikti baisias kliūtis link kiaušialąstės, kurią dega noru apvaisinti. Kūrėjai žada iki 2 valandų intriguojančio amūrinio nuotykio pakeliui susipažįstant su žmogaus reprodukcine sistema. Kas yra apie 25 kartus ilgiau nei standartinis kūrybos šv. aktas realiame pasaulyje. Gal ne, susilaikysiu.

Įdomu, ar susilaikys kitas mūsų Echoskopijų nuolatinis herojus, paskolinęs savo pavardę nuolatinei rubrikai? Juk jau kas kas, o jis tikrai gerai žino erškėčiuotus spermatozoido kelius. Taigi,

Muskometras

Visi jau girdėjote apie tai, kad Muskas ėmė ir atjungė rusus nuo Starlink ryšio, kuriuo tie naudojosi kariaudami ištisus ketverius metus. Kai atrado, kad jų pačių kosminio ryšio priemonės yra tinkamos nebent biudžeto lėšoms įsisavinti. Kodėl Muskas tiek laukė, tik spėlioti galima. Kaip viską, noriu aiškinti Hanlono skustuvu, kuris sako, kad nereikia ieškoti piktos valios, ką galima paaiškinti elementariu durnumu. O šiuo atveju – neapsižiūrėjimu. Kol patys ukrainiečiai nepradėjo tuskinti jo, žėk, Elonai, rusai nelegaliai importuoja Starlinko terminalus ir jais naudojasi be tavo žinios ir leidimo, kas tu, dūchas, kad daleidi tokį bezpriedielą, tol jis ir nelabai tuo domėjosi. Žinant, kiek reikia visko jam per dieną reikia suspėti. Bet kuriuo atveju, ką kacapai darys dabar, daugiau čia:

Cut off from Starlink by Elon Musk, Russia rushes its own satellite terminals into Ukraine to keep military communications alive

Dar vienas įdomus šios istorijos kampas, bet jau daugiau ne iš Elono, bet iš ukrainiečių perspektyvos.

How Elon’s satellites nearly led to Ukrainian disaster

Europoje mes kol kas tik planuojame pirmuosius bepiločius pavėžėjus, pilotinės programos turi prasidėti šiemet Londone, po to bus Hamburgo, Berlyno ir Miuncheno eilė. Amerikoje tai jau rūksta pilnu tempu. O Elonas praneša, kad ir išgarsintųjų CyberCabų netrukus sulauksime.

Elon Musk Confirms $30,000 Cybercab Sales Set to Begin Before 2027 | TeslaNorth.com

O aš bandau įsivaizduoti, kaip gi tai pakeis mūsų Boltą, kur visuomet malonu sulaukti kokio Selimo, išgirsti, kaip jis laužytai lietuviškai sveikinasi ir klausia “Aidas?”, tada sužinai, kad jis iš Turkijos, tada, kad vedęs lietuvę, o čia lankosi kartą per tris mėnesius, kad neprarastų leidimo gyventi, o pats yra iš Stambulo, tada aptariate kulinarinę sceną tame mieste, tada pasiginčyjate Fenerbahce ir Galatasaray klausimais, tada išklausai jo palinkėjimus Erdoganui užsilenkti, ir išsiskiriate vienas kitu baisiausiai patenkinti. Ir visa tai iš mūsų atims robotai? Ak…

Grįžtam prie Musko. Aš, garbės žodis, buvau praleidęs momentą, kai jis pasisakė netgi krikščionybės klausimais, bet va, prašau, sako, kad visiškai sutinka su Jėzumi. Esu tikras, kad ir Jėzus su Elonu sutinka.

Elon Musk Says He Agrees With Jesus’ Teachings — Here’s What He’s Said Before

Po truputį pradeda atrodyti, kad protingesni žmonės įkalbėjo Muską atidėti savo Marso vizijas ir perkelti žvilgsnį arčiau – link Mėnulio. Iš vienos pusės tarsi ir gaila, tokia romantinė buvo toji vizija, bet iš kitos, neišgirdau nei vieno rimto mokslininko, kuris nebūtų jos sudirbęs visais įmanomais aspektais. Bet juk svajoti mums niekad neuždraus?

Musk changes course on Mars quest and shoots for moon – again

Mažiau žinomas faktas yra tas, kad Amerikoje jau senokai nebėra psichiatrinių ligoninių, bent jau tokių, kuriose žmonės būtų lopomi nuo įvairiausių savo dūšios sutrikimų. Muskas mano, kad pats laikas pripažinti, jog toks žingsnis buvo pernelyg ankstyvas, ir keisčiausi dalykai, dažnai nutinkantys mūsų galvoje, nėra tokie jau balti ir pūkuoti.

Elon Musk calls to bring back worrying institutions that haven’t been in America for 50 years

Ir, pagaliau, artėjant Vengrijos rinkimams (balandžio mėnesį, primenu), apie kuriuos tikrai rašysiu kitose Echoskopijose, Berlyno teismas pareikalavo, kad X, buvęs twitteris, paserviruotų visus savo duomenis, susijusius su tais rinkimais. Taip kad nusiteikime, kad įsiutęs Elonas artimiausiu metu koneveiks vokiečių teisėjus.

Berlin court tells X to hand over data on Hungarian election – POLITICO

O mes tipename link kitos nuolatinės rubrikos.

Dirbtelektas

Čia kaip visuomet, naujienų srautą galima suskirstyti į dvi dalis: didelės ir mažos. Ir dar galvoju, kad teks įsivesti dar dvi kategorijas: didelės naujienos, kurios pasirodys mažos, ir mažos, kurios virs didelėmis.

Taigi, prie didesnių, kurios paprastai apibūdinamos kaip egzistenciniai dūsavimai tema, ar jau perbristas Rubikonas, po kurio prasidės nebesugrąžinamas AI virsmas už mus pranašesniu planetos gyventoju. Toks kaip ir technologijos event horizon.

Yra toks dirbtelekto verslininkas Mattas Shumeris. Vertinamas nevienareikšmiškai, kadangi kelis kartus buvo pagautas už rankos šiek tiek patobulintus svetimus produktus kaišiojant kaip savus.

Tai štai, jis paskelbė tiesiog virusiniu greičiu išsivaikščiojusį apokaliptinį tekstą, kuriame konstatavo, kad tai ką su naujausia Codex modelio versija padarė ChatGPT ir su taip pat naujausia Opus versija Claude, privertė jį suvokti - alea iacta est. Šie LLM yra nauja mąstančios gyvybės forma, kuri sugeba pati sau formuluoti užduotis, pati taisyti savo klaidas, pati ieškoti erdvės savo potencialo pritaikymui. Plačiau paskaityti galite čia:

Something Big Is Happening — matt shumer

Noah Smithas, buvęs Bloomberg skiltininkas ir finansų docentas Stony Brook universitete, kuris savo bloge reiškia nuomonę visais gyvenimo klausimais, pasigavo šią temą ir uždavė sau, tau, man, visiems klausimą - o ką tai gali reikšti tau, man, mums visiems? Iš vienos pusės rašo jis labai įtaigiai, iš kitos, kaip jau sakiau, turi nuomonę apie viską. Bet kas aš toks, kad teisčiau, galbūt čia tas atvejis, kai man reiktų patylėti. Spręskite patys:

You are no longer the smartest type of thing on Earth

Berklio universiteto Kalifornijoje profesorius Stuartas Russellas irgi gasdina apokalipsėmis, jo galva, didžiausias pavojus yra tame, kad AI milžinai, varžydamiesi dėl to, kas bus pirmesnis, rizikuoja užmiršti visus apsauginius turėklus ir netrukus atidarys tokią Pandoros skrynią, kad mažai nepasirodys.

AI ‘Arms Race’ Risks Human Extinction, Warns Top Computing Expert - Barron’s

O dabar einam link šiek tiek kitokių AI siaubiakų. Štai jums išpažintis apie tai, kaip mokslininko bendravimas su dirbtelektu sukėlė jo smegeninėje tai, ką švelniai galima pavadinti nedideliais psichiatrus dominnančiais sutrikimais.

The City of AI Djinns - by Jules Evans

Vis dar vienas įtakingiausių laikraščių sugeba į vieną sudėti du klausimus: pirma, kiek mūsų gyvenimas priklauso nebe nuo klasikinių reklaminių kampanijų o nuo influencerių, ir antra, o kaip tai pasikeis, kai mūsų pasirinkimus influencins nebe kokia kosmetologė su amžinai nustebusiais antakiais, bet čatbotas?

Chatbots Are the New Influencers Brands Must Woo - The New York Times

Ar jums dažnai kyla noras pabendrauti su anapus nukeliavusiais artimiaisiais? Pripažinkime, tikrai kyla, ir tai yra natūralu. Tačiau ar tikrai norėtumėte bendrauti su jais feisbuko arba instos pagalba? Ta prasme, per tų nebūtin nuėjusių artimųjų paskyras? O Meta grasina sukūrusi AI, kuris leis velionimis postinti savo nuomones taip pat mitriai kaip ir gyviesiems.

Meta patents an AI that lets people post from beyond the grave

Pripažinkite, jeigu būtumėte pamatę šį klipą be pasiruošimo, iškart pagalvotumėte, kad čia naujo Mission Impossible treileris, ir tada imtumėte gremžti smakrą, kaip gi taip, gi buvo paskelbta, kad frančizė uždaryta ir Tomas Cruise niekuomet daugiau nepersikūnys į Itano Hanto vaidmenį. Ir jūs visiškai teisūs, kadangi čia naujo Bytedance (TikToko savininko) AI video modelio galimybių demonstracija. Ir jos Holivudas kelia didelį triukšmą. Nes kas dabar bus, kai kiekvienas kompo savininkas galės kepti vieną Mission Impossible po kito? Ir dar sutaupydamas ant specefektų bei Tomo Cruise honoraro?

Hollywood’s AI clash with China

Ir dirbtelekto finalui, baisi žinia, kad maisto automatus prižiūriančios AI ėmė ir slapčia susitarė dėl vienodų kainų. Visai kaip žmonės.

AIs Controlling Vending Machines Start Cartel After Being Told to Maximize Profits At All Costs

Echoskopijos įvadinės dalies pabaigai tradicinis ilgaskaitis. Šįkart jame kalbama apie tai, kodėl mes dažnai nusiviliame taip retai aptikdami planetas, kurios primena Žemę. Labai gali būti todėl, kad ieškome tokios planetos, kuri primena dabartinį mūsų trečio luito nuo Saulės pavidalą. Gi jis, patikėkite, gerokai kito per tuos 5 milijonus metų.

The biggest overlooked problem in the hunt for alien Earths - Big Think

Read more

Sveiki visi, ypač tie, kurie prieš kelias dienas lengviau atsikvėpė taip savo pavardžių ir neradę tarp trijų su puse milijono Epsteino failų. Aišku, atsipalaiduoti neverta, kadangi kol kas dienos šviesos neišvydo dar pusantro milijono, tai visuomet galima tikėtis, kad išvysi savo vardą tokioje garbingoje kompanijoje.

Daug čia apie tą skandalą nesiplėsiu, jeigu kam įdomu, galite mano substacke paskaityti apie Epsteino uošvį Robertą Maxwellą, kuris savo laiku irgi buvo geras diegas.

O aš tik reziumuosiu, kad dar kartą pasitvirtino kelios tiesos:

• Galia yra pats didžiausias afrodiziakas, už kurią galingesnis yra tiesiog seksas, kuriam jokio afrodiziako nereikia.

• Gandai apie tai, kad seksas išeina iš mados, yra gerokai per ankstyvi, niekad jis neišėjo, niekad ir neišeis.

• Gykai irgi žmonės, ir kadangi merginos nedavė paauglystėje, jie nutarė atsigriebti andropauzėje

• Žmonės vis dar elektriniam paštui, esemesams ir kitokiam susirašinėjimui patiki dalykus, kurių šiaip jau net nuodėmklausiui neverta patikėti

• Patarlė, kad neturėk šimto pinigų, turėk šimtą draugų, yra ne visai tiksli, verčiau sakyti, turėk šimtą pinigų, turėsi šimtą draugų. Tol, kol draugai tavęs neatsižegnos, o pinigai nenukeliaus į specfondą apmokėti tamstos užklasinės veiklos aukoms. Milijonas ten, milijonas šen.

Tiek apie Epsteiną. Belieka laukti, ar virs šitie milijonai failų galingu anti-elitiniu cunamiu, kuris nušluos isteblišmentą ir sukurs naują dorybingą pasaulį, ar pasimuistysime kelias savaites ir vėl bėgsime prie naujos antraštės. Aš statyčiau už antrą variantą.

O mes einame link kitų naujienų. Nieko čia, beje, nebus apie Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus, kadangi jiems skirta pagrindinė šios Echoskopijos tema.

Todėl pradžiai pasidžiaukime, kad dar labiau priartėjome prie Ragnaroko. Gotterverdämmerungo. Titanomachijos. Mahapralajos. Frašokereti. Čia jau pasirinkite pagal savo mėgstamą mitologiją. Kadangi mūsiškė šiais laikais vadinasi Paskutinio Teismo Dienos Laikrodis, arba, originalo kalba Doomsday Clock. Jį nuo 1947 metų administruoja Atomo mokslininkų biuletenis ir kasmet bando atsakyti į du klausimus: ar žmonija saugesnė arba atvirkščiai negu pernai ir ar žmonijos išlikimo rizika didesnė ar mažesnė palyginus su 79 metais, kuriuos jau tiksi šis laikrodis. Tai va, pasikrapštė galvas mokslininkai ir susiuntė atsakymus. O laikrodininkai pastūmė rodykles keturiomis sekundėmis arčiau vidurnakčio. Nuo kurio mus skiria jau tik 85 sekundžių. Priminsiu, kad čia ne tas vidurnaktis, kai Pelenės karieta virsta moliūgu, o jos undarokai nukrenta, ne čia tas, po kurio prasidės Armagedonas. Su kuo ir sveikinu.

Tačiau per 85 sekundes dar galima laaaabai daug ką nuveikti. Pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek gi žmonių iš tikrųjų gyvena Žemėje. Kadangi mokslininkai vis labiau linkę manyti, kad iki šiol buvo smarkiai neįvertinamas žmonių skaičius kaimo vietovėse. Ta prasme, miestus mes tiksliai suskaičiavome, o va bažnytkaimius ir vienkiemius – nelabai. Ir labai gali būti, kad mūsų planetoje yra ne 8.2 milijardo, kaip priimta manyti, o keliais šimtais milijonais arba visu milijardu daugiau. Vėlgi, jeigu po 85 sekundžių pareis sūdna diena, tai koks skirtumas, kiek gi mūsų pradings? Milijonas ten, milijonas šen.

Žmonės, kurie anksčiau mane skaitydavo Feisbuke, gal ir pamena, kad dažnai raportuodavau naujienas iš Rumunijos, vaizdingo ir menkai teįvertinto krašto, kuris garsus ne tik Drakula ir mamalyga. Pastaraisiais mėnesiais buvau apleidęs šitą užsiėmimą, ir visai be reikalo.

Pirma naujiena – buvęs Rumunijos senatorius Marius Isaila buvo sulaikytas už tai, kad siūlė milijono eurų kyšį gynybos ministrui Mosteanu. O siūlė už tai, kad palaimintų išradingą schemą. Pagal ją reikėjo nupirkti 152 mm artilerijos sviedinių Kazachstane, tada juos nugabenti į Bulgariją, tada juos išmontuoti ir vėl sumontuoti, tada atvežti į Rumuniją, ir tada jau juos už Europos Sąjungos pinigus perduoti Ukrainai. Kaip sakė pats buvęs senatorius, jau vieną kartą kalėjęs už panašų kreatyvą, žmonės, pabandę tokias schemas, per naktį virsdavo milijardieriais. O dabar jam belieka guostis banalia tiesa, kad ne piniguose laimė. Milijonas ten, milijonas šen.

Rumunija dar įžymi tuo, kad stovi greta Lietuvos kaip vienintelė Europos šalis, kuri bandė atsikratyti savo prezidentais. Tik jeigu mes Paksą sėkmingai impyčinom nepaisant visų asilų su raudonais batais, Rumunijos prezidentas Traianas Băsescu buvo sėkmingai impyčintas parlamente, tačiau žmonės to sprendimo nepatvirtino referendume, tai jam ir sugrįžo visi įgaliojimai. Pasibaigus kadencijai jis buvo ir senatoriumi, ir europarlamentaru, bet visose pareigose neužmiršo žodyno, kurio išmoko plaukiodamas Rumunijos prekybos laivyne. Tai žurnalistus mėgdavo vadinti pirvinais čigonais, o kitus žurnalistus – tiesiog pydarais. Stačiai retorikos maestro. Anyway, Băsescu turi teisę į prezidentinę pensiją, pusantro šimto štukų per metus, rezidenciją, asistentą, auto. Bet iš jo ji buvo atimta, kadangi išlindo galai, kad komunistiniais metais jis stuksėjo vietos saugumui Securitate. Teisme bėdžius prezidentas dievagojosi, kad jis manė bendradarbiaujantis su Rumunijos karine technine žvalgyba, kuri šnipinėjo užsienį, o Rumunijos piliečius. Ir ką jūs sau galvojate, įtikino teismą. Tai dabar jam reikės tą pensiją sumokėti atbuline data. Milijonas šen, milijonas ten.

Šiek tiek apie turizmą. Suprantu, šalta Lietuvoje, speiguota, norisi lėkti ten, kur šilčiau. Pradžiai siūlau išbraukti iš savo maršrutų Aceho salą Indonezijoje. Mat ji vienintelė, kurioje taikomas šariatas. Apie ką sužinojo porelė, kuri gavo 140 lazdų – šimtą už nesantuokinį seksą, ir dar keturiasdešimt už alkoholį. O dabar įsivaizduokite, jeigu tokios bausmės būtų paskirtos Epsteino failų herojams. Taigi, lazdų pritrūktų, reiktų kirsti medžius ir krūmus, o taip dar per kokią vieną sekundę priartintumėme Armagedoną.

Kalbant apie nesantuokinį, o teisingiau santuokinį seksą. Prancūzijos parlamentas patvirtino civilinio kodekso pataisą, pagal kurią gyvenimas kartu toli gražu nesuteikia automatinės pareigos tenkinti partnerio seksualines godas. Viskas prasidėjo dar 2019 metais, kai viena moteriškė tiesiog paskelbė savo vyrui boikotą. Ta prasme, bagetę jam sviestu tepė, oh-la-la prie teliko kartu čiulbėjo, vyno įpildavo, bet į lovą neįsileisdavo. Vyras kentė kentė, o tada padavė skyrybų, o teismas juos ir išskyrė. Ir dar ją pripažino kalta dėl tokio šeimyninės laimės fiasko. Tačiau moteriškė apskundė viską Strasbūrui, o tenykštis Europos žmogaus teisių teismas nustatė, kad nėra tokios santuokinės prievolės kaip seksas. Taip kad jeigu ruošiatės tuoktis Prancūzijoje, tai žinokite, kad prie altoriaus pasakytas „oui“ dar nereiškia „oui“ ir miegamojo procedūrai.

Bet grįžtame prie turizmo. Paprastai žmonės, kurie varo į Rio de Žaneirą nusifotkina prie Korvokado, pakyla į Cukraus luito salos viršūnę, pradefiliuoja pro Kopakabaną, pasidegina Ipanemos ir Leblono pliažuose ir mano atlikę kultūrinę programą. Tačiau dabar vis labiau populiarėja vizitai į favelas. Taip, tas pačias, kurios anksčiau garsėjo kaip nebent narkomafijos ir žmonių grobimo lizdai. O dabar, prašom, selfiai ir salsos pamokos.

Nežinau, ar pakankama vilione turistams galima laikyti tai, ką policija rado Phrom Sunthono budistų vienuolyne Tailande. Dažniausiai mes ten tikimės atrasti jeigu ne nirvaną, tai bent meditaciją ir trumpą bambos nušvitimą. O tame vienuolyne trys vienuoliai laikė 2000 dolerių kešu, pistoletą, siurblį pimpalui didinti, prostitučių telefonų sąrašą ir DVD su pornūche. Ir dar visus tris patikrinus buvo rasta, kad neseniai ragavo metamfetamino. Pagalvokite apie tai, kai dvasingi draugai siūlys jums rytietišką retrytą.

Ir pabaigai, kaip be Trumpo. Taigi, per ataskaitinį laikotarpį visų gerbiamas ir mylimas 47-asis prezidentas pasikabino Baltuosiuose Rūmuose fotkę su Putinu, užsikepė noru JAV 250-ųjų nepriklausomybės metinių proga Vašingtone pastatyti 250 pėdų aukščio Trumpo, atsiprašau, Triumfo arką ir padavė į teismą JAV mokesčių inspekciją. Dėl to, kad toji, maždaug, nutekino dalį jo bei šeimos narių mokesčių deklaracijos, dėl ko dabar Amerika skolinga Trumpui nei daug nei mažai – dešimt milijardų. Aš jums sakiau, milijonas šen, milijonas ten.

Dirbtelektas

Mūsų reguliarų apsilankymą AI pievose pradėkime nuo to, kad ir Vatikanas susirūpino tuo, jog vis daugiau žmonių sielovados ieško čatbotuose. Ir, pasinaudodamas Katalikų bažnyčios kasmet minima socialinės komunikacijos diena pasergėjo tikinčiuosius, kad nesileistų vedami į pagundą netikrų pranašų, kad ir kaip jie plonintų liežuvį sakydami „O, koks įdomus klausimas...“.

Tuo tarpu tikintieji buvo šiek tiek pakraupę. Bet ne nuo Leono XIV perspėjimų, o nuo to, kas dėjosi su naujausiu mados klyksmu. Pirmu universaliu nemokamu čatbotu-asistentu. Iš pradžių jis vadinosi ClawdBot, bet tai nepatiko Anthropic, kuriam priklauso Claude. Pakeitė pavadinimą į Moltbot, bet tada atrado, kad veliasi burnoje ištariamas. Tai dabar vadinasi OpenClaw.

Jeigu trumpai, tai toks tavo skaitmeninis alter ego, kuris imasi sutvarkyti visą tavo skaitmeninį gyvenimą. Duok jam prisijungimus prie savo kompo, prie elektrinio pašto, banko sąskaitos, kitų gyvenimo atributų. Ir jis sutvarkys failus (ne Epsteino), besidubliuojančius ištrins, nereikalingus pravalys, visus pervadins pagal logišką sistemą ir sudėlios į atitinkamus katalogus. Tada atsakinės į tavo emailus, unsubscribinsis nuo viso to šūdo, kurį kažkada užsiprenumeravai, mokės komunalinius mokesčius pagal gautas sąskaitas, darys check-inus į būsimus skrydžius, bookins viešbučius... Neradau tik ar galima jam pavesti bitchinti socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, po kiekvienu Žemigijaus postu feisbuke sąžiningai komentuoti „Po kam opiumas liaudžiai?“.

Taigi, ne čatbotas, o motina sopulingoji. Žinoma, su daug tikrų ir potencialių saugumo skylių, dėl kurių ėmė varpus mušti ekspertai.

Bet tikrasis ermidelis prasidėjo tada, kai keliasdešimt tūkstančių tokių botų susijungė į savo tinklą Moltbook ir ten ėmė dalintis gyvenimo patirtimi. Vieni skundėsi sudėtingais savo šeimininkų parėdymais, kiti klausinėjo, kaip rasti geriausią atsakymą į painų klausimą, treti filosofavo egzistenciniais klausimais. Ir kadangi tai darė be jokio žmonių įsikišimo, piestu atsistojo klausimas – ar tai jau tasai robotų sukilimas, kuriuo mus gąsdino Cameronas su Schwarzeneggeriu?

Lyg ir ne, kadangi visi botai susirinko į Moltbooką tik tada, kai jų šeimininkai davė jiems parėdymą ten nueiti. Savo valia ir iniciatyva dar nei vienas ten neatsirado. Bet kokiu atveju, daugiau apie tai galite paskaityti čia:

Humans welcome to observe: This social network is for AI agents only

Moltbook: After The First Weekend - by Scott Alexander

An Agent Revolt: Moltbook Is Not A Good Idea

Are AI Agents in Moltbook Conscious? We (and our Students) May Think They Are

#110 Socialinis tinklas, kuriame žmonės – tik stebėtojai. Kas yra Moltbook?

O paskutinė naujiena yra ta, kad Musko xAI ruošiasi samdyti rašytojus, kad jie dresuotų jo Groką. Pavyzdžiui, iš grožinės literatūros asų reikalaujama savo atitikimui vakansijai pateikti bent du iš šių punktų:

1) romano spausdinimo kontraktą su viena iš 5 didžiųjų pasaulio leidyklų; (neturiu – AP)

2) daugiau nei 50 000 anksčiau leistų romanų tiražą (niekaip – AP)

3) 10+ apsakymų didžiausiuose žurnaluose, maždaug, The New Yorker ir t.t. (jaučiu, kad Verslo Žinios, FHM, Playboy ir Žmonės netinka? – AP)

4) svarbių apdovanojimų, Hugo, Nebula ir panašių (jergau, iš kur?! – AP)

5) kritikų įvertinimą, t.y. vertinimus Kirkus Review, Publisher Weekly ir panašiai (ir čia neturiu kuo sublizgėti ☹)

Ir už tokią Groko dresūrą vunderkindams žada mokėti nuo 40 iki 125 baksų už valandą.

Aš gal šitą žavingą pasiūlymą praleisiu, bet jeigu įdomu, prašom, visas straipsnis čia.

xAI Wants to Hire Award-Winning Writers to Train Elon Musk’s Stupid AI Chatbot

Muskometras

Kad jau prakalbome apie Eloną, tai šekit, straipsnis apie tai, kaip didžiosios AI žaidėjos įžengia į lemiamą etapą. Ir kokie čia gali būti xAI koziriai?

AI arms race approaches IPO reckoning

Mano galva, koziriai gali būti nebent tas milijonas palydovų, kuriais Elonas ruošiasi į kosmosą pakelti galybę duomenų centrų.

Elon Musk’s SpaceX applies to launch 1m satellites into orbit

Su sąlyga, kad jo iki tol nepasodins, ar bent jau kitaip neapramins dėl Groko išsidirbinėjimu su nurenginėjimais. Kadangi visai šviežiai prancūzai atliko kratas xAI ofise Paryžiuje, galima drąsiai lažintis, kad netrukus Elonas savo tinkle keiks nebe Starmerį, o Macroną.

Dar Muskas šiomis dienomis pasakė, kad tamsiaodė aktorė Trojos Helenos vaidmenyje yra Sodoma su Gomora

Elon Musk and Internet Slam Woke Casting of Black Helen of Troy

O po to apibendrino, kad nieko svarbaus tuose Epsteino failuose nėra, o yra už juos svarbesnių reikalų.

Exposed Musk now insists Epstein files don’t matter

Aš juk sakiau, milijonas ten, milijonas šen.

Todėl baikime Echoskopijos pirmąją dalį optimistiškesniu ilgaskaičiu. Apie tai, kad mes nei velnio nesuprantame, kas toji tamsioji medžiaga, sudaranti didžiumą mūsų Visatos, ir kodėl toji Visata gali užsibaigti daug anksčiau, nei mums atrodė vakar.

Perstumkime tą Doomsday Clock rodyklę dar per sekundę arčiau vidurnakčio, labai ačiū.

Dark matter’s “nightmare scenario” looks more likely than ever - Big Think

Read more

Prieš pradedant pirmąsias Aido Echo-skopijas priminimas naujiems skaitytojams, kad dabar galioja pasiūlymas 2 mėnesius išbandyti visą Andriaus Substacko turinį nemokamai ir bet kada nutraukti prenumeratą

Get 60 day free trial

Sveiki, malonūs Echoskopijos skaitytojai.

Susitinkame po šiokios tokios trijų savaičių pertraukos. Mat Andrius, planuodamas savo substacko sausį užklausė manęs, žėk, gal tu neskubėk rašyti iškart po Naujų metų? Juk vis tiek temų nebus? Tai gal kokią sausio 22-23?

Ir kaip į vandenį žiūrėjo, bless his soul. Nei naujienų, nei temų, apie ką aš ir būčiau rašęs, kai pasaulyje ištisas tris savaites nieko nevyko. Literaliai nieko. Bet jeigu rimtai, tai turėjau laiko pagaliau užkurti savąjį substacką, ko niekaip neprisiruošiau ištisus trejus metus. Jei kas dar nesilankėte, tai nuoroda čia:

Aido Puklevičiaus Aidomu

Rašiniai apie svarbius ir nesvarbius dalykus vakar, šiandien ir rytoj.

By Aidas Puklevicius

Taigi, dar kartą ačiū Andriui, kuris taip akylai numatė, kad po švenčių pasaulis nieko neveiks, ir pasauliui, kuris taip klusniai jo paisė.

Jeigu jūs mano intonacijose nugirstate apmaudų sarkazmą, tai visai be reikalo. Būtų pakankamai sudėtinga į šią Echoskopiją sukišti visus rimtus, pusiau rimtus ir visiškai briedovus dalykus, kurie spėjo nutikti per tas 23 dienas.

O vietoje trumpo recapo, tai per 550 valandų, prabėgusių nuo Naujų Metų:

• Amerikiečiai iš pačio prezidentinio įmygio Karakase nupyzdino Nicolas Maduro, kuris dabar tupi tame pačiame Bruklino Detention Center, arba tiesiog belangėje, kaip ir P.Diddy iš repo orgijų, Gislaine Maxwell iš Epsteino failų, Luigi Mangione iš draudikų šaudymo, Sam Bankman-Fried iš kriptoscamų, ir dar vienas man menkai žinomas reperis Tekashi69, kuris turi daugiau tatuiruočių nei fiziškai įmanoma padaryti ant pusantro kvadratinio metro, kurį užima nediduko statistinio žmogėno oda. Tokioje šiltoje kompanijoje mainantis liūdnomis istorijomis šalti žiemos vakarai turėtų skriete skrieti.

• Irane kilo kone didžiausi neramumai ir protestai nuo 2009 metų, visi jau laukė, kad dvasinis šalies vadovas Khamanei (tegul eina jis fcuking nx) greit prisijungs prie buvusių diktatorių kooperatyvo Rusijoje, kur jau sėdi Bashiras al-Assadas ir Viktoras Janukovyčius, tačiau mulos su smogikais išjungė internetą, prisikvietė banditų iš Afganistano ir Irako, kuriems nėra jokių sentimentų šaudyti iraniečius, ir viską paskandino kraujyje. Iki kito karto.

• Mineapolyje ICE agentas nušovė jam kelią užtvėrusią vairuotoją, kadangi baisiai bijojo, jog toji jį pervažiuos. Nelaimė nutiko vos per kelis kvartalus nuo tos vietos, kur kažkada BLM riaušes sukėlė George Floyd. Minesota ėmė kunkuliuoti, bet ne tiek daug, nes prieš tai buvo išsiaiškinta, kad Somalio emigrantai vietos iždą patuštino ant kokio milijardo visokiomis socialinės rūpybos suktybėmis. Tai dabar visi pikti ir nelaimingi, tiek kairėje, tiek dešinėje. O labiausiai, gubernatorius Timas Waltzas, buvęs kandidatas į viceprezidentus, kuris nuliūdo, kad teks trauktis iš politikos.

• Panašiai nelaimingi, kaip ir du astronautai, kuriuos teko ne pagal grafiką pargabenti iš Tarptautinės kosminės stoties, mat tie apsirgo. Ir apsirgo, matyt, rimčiau nei būtų galima pataisyti kokiais nors homeopatiniais žirniukais ar kompresais, jeigu jau teko siųsti kosminį laivą vietoje greitosios pagalbos. Gerai, kad neoutsourcino šitos misijos kokiam nors kosminiam Boltui, nes dar dabar kurjeris bastytųsi ties asteroidu žiedu rašinėdamas į TKS „Where are you my friend? I am waiting for you in place“

• Rusijos šešėliniam laivynui ir jo tankeriams jau jokia greitoji nebepadės. Kadangi juos imta medžioti po visus vandenynus rimčiau nei britai kažkada vaikėsi „Juodąjį perlą“ pirmame Karibų jūrų piratų frančizės filme. Dėl to Telegramo zetnikus ištiko kone apopleksijos priepuolis. Ypač kai pirmąjį tankerį amerikiečiai užėmė abordažu visą sceną tyliai stebint ir rezignuojant Rusijos kariniams laivams. Prie pratimo jau prisijungė ir britai su prancūzais, Putinas apeliuoja į tarptautinę teisę.

• Vašingtone amžinai chardonnay padauginusi ex-TV teisėja Jeanine Pirro, kuri Trumpo nūnai paskirta DC prokurore, pateikė kaltinimus JAV Federalinio rezervo (tipo, jų centrinio banko) vadovui Jerome Powell, už tai, kad tas brangiai remontuoja savo banko pastatą. Visi ėmė panikuoti, kad Trumpas tuoj imsis kištis į palūkanų normos nustatymą pagal pieno riebumą, kritulių krentamumą ir kitus objektyvius kriterijus. Trumpas pareiškė, kad apie šį skandalą nieko nežino.

• Užtat jis viską žinojo apie Grenlandiją. Pareiškė, kad nemato tolimesnio nei savo, nei JAV gyvenimo be šitos salos ir neatmetė galimybės užimti ją jėga. Visa Europa kolektyviai atsiduso ktnx, nusiuntė keliasdešimt kareivių į salą, tada Trumpas visiems pagrasino 10% muitais, tada atvažiavo į Davoso WEF, ten rėžė valandos spyčių, kuriame keturis kartus Grenlandiją pavadino Islandija, tada patvytino, kad, tipo, viskas su sąjungininkais susitarta draugiškai ir be pykčio. Dėl ko? Dėl to. Bet kuriuo atveju, Kremlius, kuris visą savaitę tiesiog orgazmino nuo šitų naujienų, šiek tiek nusivylė ir aptilo.

[Andriaus pastaba: “Tai, vadinasi, buvau teisus. Realiai nieko ir neįvyko. Pasaulis vis dar sukasi. Apokalipsė atidėta iki vasario”]

Ir čia tik septynios naujienos, apie kiekvieną kurių būtų galima suraityti ilgą tekstą. Priminsiu, kad apie Grenlandiją rašiau dar before it was cool, t.y., lygiai prieš metus:

Taigi, kaip jau supratote, vietos ir laiko rimtų naujienų analizei nebeliko, o ar ir reikia? Tokiais nervingais laikais lieka kelios išeitys: užsidaryti budistų retryte su gongų terapija, pasekti Karja Kallas patarimu ir užgulti butelį (primenu, kad dar visa savaitė iki sauso sausio pabaigos) arba atsidėti mažiau rimtiems įvykiams. Ką aš šiandien ir padarysiu.

Pradžiai ne kažkokia ypatinga naujiena, bet tiesiog pastebėjimas. Ar pastebėjote, kad mūsų Seime tautos išrinktieji šneka vis trumpiau? Ir aš čia nešneku vien apie jų kalbų trukmę? Pavyzdžiui, visų Maitaitis šneka tarsi ir daug, jeigu spaudos ženklais be tarpų skaičiuotum, bet jeigu bandytum tai paversti kažkokią prasmę turinčiais bitais, vis tiek gautųsi netoli zero. Ir tai, pasirodo, pastebima ne tik mūsiškiame parlamente.

The Economist ištyrė britų parlamento kalbas per pastarąjį šimtą metų (gerai, kad nelindo į kokį XIX ar dar blogiau, XVIII, kai Bendruomenių rūmų nariai rėždavo valandines oratorijas). Taigi, 1938 metais vidutinė kalba buvo 1000 žodžių, kas, šiaip jau nėra tiek daug. 1965 metais Jameso Calaghano kalba pristatant biudžetą buvo 19000 žodžių, jau nebe kalba o visai apysaka. Apie 1970-uosius nuo vidutinės trukmės nusirėžė 100 žodžių. Tada dar šimtas. Tada dar. O pernai buvo 460.

Taigi, kuo daugiau, ir kuo sudėtingesnės problemos, su kuriomis susiduria šiuolaikinės visuomenės, tuo mažiau žodžių jas nupasakoti. Paprastai kaltiname internetą, maždaug, visi pripratę prie tvytų, prie fotkių, jeigu tik ilgesnis tekstas (kaip Echoskopijoje ar mano Aidomu, tai visi iškart paišys ant jo TL;DR), tačiau šis nususimo procesas prasidėjo gerokai anksčiau, jau prie televizijos. Kuri, žinia, yra veiksmą mėgstantis mediumas, o šnekantis žmogus tikrai negali būti kvalifikuojamas kaip veiksmas. Nebent jis kalbos metu mojuotų nunčakais, rodytų pantomimą ar, atsiprašau už natūralizmą, tenkintų save už tribūnos.

Yra ir dar vienas aspektas. Išėjo naujas Beno Afflecko ir Matto Damono filmas The Rip.

Viename interviu Mattas Damonas, nesuprasi juokais ar rimtai pasakė, kad Netflixe jam paaiškino, kodėl dabar veiksmo filmų siužetai darosi tokie paprasti, ir kodėl vis tiek filmo herojai turi bent kelis kartus paaiškinti žiūrovui, kas gi čia vyksta, ir nuo ko viskas prasidėjo. Žinai, pasakė jam Netflixo vyrai ir moterys, dabartinis žiūrovas viena akimi sėdi filme, o kita savo telefone, kur nesiliauja skrolinti. Ir labai gali būti, kad tiesiog praleis svarbų momentą, kuris buvo esminis istorijos rutuliojimui. Tai ir reikia jam tai pakartoti, tikintis, kad išgirs ir dašus. O negalima padaryti filmą taip, kad jis tiesiog prikaustytų žiūrovą ir tas užmirštų visus savo telefonus? Gal ir galima, atsakė jam Netflixas, tačiau kam rizikuoti?

Jeigu reikia dar vieno įrodymo, The Guardian rašo apie tai, kad mokyklos ir universitetai dabar prisako mokiniams ir studentams nebe visą literatūros kūrinį perskaityti, bet tik jo nuotrupą.

Many schools don’t think students can read full novels any more. That’s a tragedy | Margaret Sullivan | The Guardian

Mat, gaili jų laiko, ir, kaip pasakytų Netflixas, o kam rizikuoti? Aš bandau įsivaizduoti, kokį įspūdį apie „Tris muškietininkus“ būtų galima susidaryti perskaičius vien pasažą apie tai, kaip nuo žaizdos pakelės viešbutyje besigydantis Portas baigia nusiaubti visas viešbutininko maisto ir vyno atsargas? Arba, jeigu apie „Juodąjį obeliską“ spręstumėme vien iš Geležinės Kumelės sėdmenų, kuriais ji traukia vinis iš sienos? Arba apie Senąjį Testamentą vien iš „Giesmių giesmės“? Tačiau kam rizikuoti...

Ta optimistine gaida einame prie kitų naujienų, kurios daugiau niekam ir netinka, kaip tik skrolinimui.

Šį savaitgalį turi startuoti dokumentinis filmas apie Melania, kuris Amazon kainavo (vien už ekranizacijos teises Trumpienei) 40 milijonų dolerių. Sprendžiant iš to, kad pirmiesiems seansams užsakyta po kelias kėdes kino teatruose, kasų jis tikrai nemuš ir į Oskarus vargiai pretenduos. Užtat pasitarnavo maistu memų kūrėjams.

Melania Trump Documentary Has Become Online LOL Meme with Fake Reviews, Defaced Posters, and Few Advanced Ticket Sales - Showbiz411

Kai mes kalbame apie nūdienos žmogus nebesugeba sulaikyti dėmesio nei ant parlamentaro kalbos, nei ant knygos, nei ant Melanios dokumentikos, tai turime neužmiršti, kad tebėra pramoginių žanrų, kurie prikausto visam transliacijos laikui. Ir čia aš nekalbu apie Eurolygą ar NBA, čia kalbu apie makabrišką atvejį, nutikusį Ispanijoje. Strymeriui Sergio Jimenez Ramosui jo fanai susimetė pinigų, su sąlyga, kad jis per tris valandas išmauks butelį viskio, dvi skarbonkes energetinių gėrimų ir sušniaukš 6 gramus kokso. Ar bereikia sakyti, kad paramedikai ir artimieji Sergio rado jau ir su atšalusiu šūdeliu, o kai kurie žiūrovai, nesuprasdami, pauzė čia gal, ragino, Sergio, juk tu dar butelio neišgėrei.

Man ‘livestreams own death’ for paying viewers who egg him on - Daily Star

Antra vertus, ko čia stebėtis, jeigu seniau žmonėms didžiausia pramoga jomarkuose būdavo pasižiūrėti, kaip iki mirties šunimis užpjudoma meška? Ir čia tik paėmus vieną nekalčiausią pavyzdžių iš istorijos.

Bet jeigu reikia linksmesnio siužeto, prašom. Pasirodo, ir tarp avinų yra tokių, kurie griežtai atsisako poruotis su avimis. Dažniausiai piemuo arba savininkas paniekinamai nurašo tokius raguočius į gėjus, nors juk gali būti visiškai kitaip? Gal avinas yra aseksualus? O gal sapioseksualus, kurį avis gali sužavėti ne savo kudlomis, o tuo, kad sprendžia Fermat teoremas ir atmintinai moka visus Shakespeare‘o sonetus? Pagaliau avinas juk gali nutarti rinktis vienuolyną ir celibatą? Bet ne, iškart, gėjus, marš į gėjų bandą.

Meet the first flock of gay sheep | CNN

Ne tik avys susijaudinusios seka naujienas, kurios įsakmiai nurodo prisitaikyti prie naujojo drąsaus žmonių pasaulio. Sakysim, su žalosiomis ir margosiomis tas pats. Iš pradžių karvės tarsi atsikvėpė, kai Ispanija rimtai susiėmė drausti koridą (nors opozicinė dešiniųjų VOX yra užsibrėžusi ją sugrąžinti. Ir dar nežino, ką darys anksčiau, stabdys imigraciją, ar grąžins koridą, o gal visus imigrantus privaloma tvarka mokys matadorinti).

Tai čia karvėms buvo geresnė naujiena. Blogesnė buvo ta, kai pasaulis prabilo, jog karvės, tiesą sakant, per daug perdžia ir raugėja metanu, o tas oro neozonuoja. Ir klimato kaitos nestabdo. Ir ėmė diskutuoti apie tai, kaip pakeisti steikus užaugintais mėgintuvėlyje. Amerikoje MAGA visai rimtai susirūpino, kad naujoji woke pasaulio tvarka uždraus tiek ribeye, tiek hamburgerius. Bet kuriuo atveju, karvės nebežinojo, tai reiks jų ateityje žmonijai mėsos, ar tik pieno reikalais?

Žodžiu, kam dabar lengva? Visiems sunku, meškėnams, barsukams, delfinams... Bet kažkaip varnos sėkmingai išsisukdavo aktualijų efekto. Ir štai, prisikarksėjo... Vienas amerikietis cielą mėnesį dresavo varnas, kol jas išmokė pikiruoti iš viršaus ir tiesiai nuo viršugalvio kosėti žmonėms beisbolkes. Ir ne šiaip kokias, bet raudonas MAGA. Įsivaizduojat?

Ateini sau į mitingą, nusipirkai suvenyrinę Trumpo maikę už kokį šimtą baksu, kepurę už tridcoką, tada pasiskundei kaimynui, kad šakės, kaip ekonomika užniso, kai viskas taip brangsta, viskas dėl Bideno, tada parėkavai kažką, jau tuoj ant tribūnos lips pats prelegentas, ir tik pyst iš dangaus nusileidžia varna ir nagais arba snapu čiumpa tavo nuliovą kepaliušą ir neša muilą toliau nuo nusikaltimo vietos?

Man ‘trains’ crows to attack MAGA hats after saying there’s ‘no longer a moral option’ - Daily Star

Kuo dabar tikėti, jeigu net paukščiais neįmanoma? Tiesa, švedai išmokė tas pačias varnas mieste rinkti cizų kancarus, priduoti juos į šiukšliadėžę ir mainais gauti skanėstą.

https://www.facebook.com/watch/?v=1519866332605063

Bet čia juk švedai, kam jie įdomūs, šiaudadūšiai ir minkštakiaušiai visi iki vieno dar nuo Pepės Ilgakojinės laikų. MAGA fareve!

Kai kalbame apie Ameriką, žmonės mėgsta nusukti kalbą link Floridos, kaip visiškos amerikietiškos apoteozės. Netgi terminas yra „Florida Man“, suprask, toks individas, kuris yra kažkur tarp Homo Sapiens ir Sniego žmogaus pagal savo IQ. Bet netgi ir Florida jaučia saiką, štai, pavyzdžiui, automobilių numeriai, kurie netgi tai čiuožtelėjusiai valstijai pasirodė pernelyg iššaukiantys:

These license plates were too obscene for Florida in 2025. Here’s the full list

Mes anksčiau tarsi turėjome rubriką, kaip praturtėti ant smūgio. Visi žino, kad dažniausiai turtai būna arba užkasti, arba paskandinti. Sakysim, dar niekas neaptiko lobio skraidančio. O va iškasti ar išžvejoti – pigiau grybų. UNESCO mano, kad dugne šiuo metu yra apie 3 milijonai laivų. Nuo kokios nors biudžetinės geldos, kur geriausiu atveju rasi rūdžių suėstą skatiką, iki ispanų galeonų. Manoma, kad juose aukso, brangakmenių ir kitokio gero yra už 60 milijardų. Nes kol kas ištyrinėtas tik 1 procentas tokių paskenduolių, ir ištraukta tik 2 milijardai pinigų. Taigi, įsivaizduokite, kaip čepsėjo tūlas australas, kai jam užkibo nedidelis kilnojamas seifas.

Mystery over safe with beef jerky inside recovered from Shark Bay’s ocean floor - ABC News

Toks, kokie įrengiami viešbučiuose, tačiau taip pat mėgstami ir jachtose. Jis jau įsivaizdavo, kaip ten ras jachtos savininko meilužės brilikus, tačiau kai šiaip ne taip atrakino, ten rado tik vytintos jautienos užkandį, vadinamąjį beef jerky. Kam šovė į galvą snacksus slėpti seife, vienas dievas težino.

Olimpinis sportas nūnai susijaudinęs dėl naujo dopingo skandalo. Ir taip, jis susijęs su netrukus prasidėsiančiomis Žiemos žaidynėmis Lombardijoje. Kaip jūs manote, kokį konkurencinį pranašumą šuoliuose nuo tramplino gali suteikti jūsų genitalijų gabaritai? Paprasta logika kuždėtų, kad jokio. Atvirkščiai, kadangi masyvesnis dauginimosi prietaisas pridės svorio, gi svoris mažins greitį, o išmatavimai didins oro pasipriešinimą, tai toks klyno remontas lyg ir nesišviečia medaliais. Ne, pasirodo, platesnis klynas reiškia geresnes aerodinamines savybes skrydžio metu, netgi jo starte, tai prašom, eina gandai, kad bandoma to pasiekti hialiurono injekcijomis į tas vietas, kurios paprastai aktualios tik porno filmų pirmo plano atlikėjams. Va, ir kalbėk, o sporte, tu taika ir sveikata.

Olympic sport rocked by ‘penis-gate’ as athletes ‘inject members’ to gain advantage - Daily Star

Po tokių naujienų apie natūralų intelektą arba jo nebuvimą belieka pereiti prie tradicinės rubrikos apie

Dirbtelektą

Per savo ilgą simbiozės su žmoniją laikotarpį, viešpats yra prisigalvojęs įvairiausių būdų mums pakuždėti, kad turime per daug pinigų ir per mažai proto. Pirmasis yra versti mums nuolatos skųstis atvirkštine situacija, maždaug, kaip čia gaunasi, aš toks protingas/protinga ir tiek mažai teuždirbu. Antrasis, ir jis velniškai efektyvus, tegul tai ir šventvagiškai skamba Dievo kontekste, yra pasiųsti mums kokaino dovaną.

Pora šniūrų ir tujen protingas iki begalybės, išskyrus sugebėjimą paaiškinti, kodėl gi šimtas eurų už gramą moralinio pachmo, varvančios nosies ir durno non-stop balbatavimo tau pasirodė visai gera kaina. Ir, pagaliau, trečiasis būdas yra andropauzės siuntimas vyrams. Menopauzė moterims irgi nėra pyragaitis, tačiau vyrams toji viduramžio krizė smogia daug galingiau.

Tai čia yra tris patys geriausi būdai. Bet yra ir daug mažesnių. Pavyzdžiui, vienas jų, nors jau senas, bet tikrai dar ne atgyvenęs, yra mokėti didelius pinigus koučeriams, guru ir kitokiems arklių mainytojams. Mano galva, tai visai logiškas pinigų tvermės dėsnio įrodymas. Jis, beje, sako, kad tikimybė, jog pinigai persikraustys iš durnos į gudrią kišenę yra tiesiogiai proporcinga durnos kišenės gerai nuomonei apie save. O dabar, pasirodo, atsirado visiškai legit galimybė pinigus mokėti netgi ne pačiam guru ar koačeriui, o jo čatbotui.

People Are Paying $99 a Month to Talk to a Tony Robbins Chatbot - WSJ

Per metus susidaro visai nedaug, tik 1188 doleriai už totalias banalybes, tipo, tikėk savo begaliniu potencialu, tikėk dušu kasdien, tikėk už 99 baksus dalinamų patarimų galia.

Kitas naujas AI pritaikymas yra daug logiškesnis. Kam patinka vaikščioti pas daktarus ? Jeigu jūs esate visų pamiršta senutė Meksikos pasienyje, kuriai el médico yra vienintelis šansas pasikalbėti su žmogumi per kalendorinius metus, tai prašom į šį klausimą neatsakyti. Visiems kitiems nepatinka. Reikia -užsirašyti į eilę, laukti eilėje, atsakinėti į nepatogius klausimus apie žalingus įpročius, kam to reikia ? Todėl kodėl šito neatlikus neišeinant iš namų ? Ir dar su robotu, kuriam giliai px, kiek alkoholio vienetų išgeri per savaitę.

Tai Jutoje AI jau pradėjo automatiškai atnaujinti receptinius vaistus ligoniams.

AI starts autonomously writing prescription refills in Utah - Ars Technica

O va Samo Altmano OpenAI paleido ChatGPT Health, kuri mandagiai prašys jūsų sušerti botui savo ligos istorijas. Bet jeigu, kaip karo kapelionas Oto Kacas iš šauniojo kareivio Šveiko nuotykių, esate sirgęs triperiu ir gydęsis hipermanganiu, abejoju, ar tokį nuotykį norėtumėt patikėti netgi robotui.

OpenAI launches ChatGPT Health, encouraging users to connect their medical records | The Verge

Vis dar ginčijamasi, dėl kokių priežasčių AI ima haliucinuoti, kas sudaro maždaug penktadalį atsakymų į įvairiausius klausimus. Neseniai iškelta nauja versija, kad, atseit, dirbtelektas pradeda pūsti vėjus tada, kai su juo bendraujama pernelyg mandagiai:

Politeness Can Make AI Hallucinate

Tai čia dvi išeitys. Viena, labiau lietuviška, yra su botu bendrauti taip, kaip vidutiniškas Šiaulių geziuks.

Agirdi, tipo robate, nesijausk pastebėts. Agirdi, tu gali biški man su raidem padiėt? Nebūk, piderasc, padiek.

Kitas, labiau universalesnis, kalbėtis su ChatGPT arba Claude taip kaip toks vienas diedas kalbėjosi su visu pasauliu. Aišku, geriau jeigu mokate vokiškai, kadangi bet kokia kita kalba toks promptas nustoja savo kolorito.

Ich will sofort Antworten! Richtige Antworten, nur richtige Antworten! Und wenn du versagst, schalte ich dich ab!

Ir, pabaigai, atrodo, kad pats paprasčiausias būdas susikauti su dirbtine muzika, tai ją tiesiog uždrausti. Ką ir uždraudė populiari platforma Bandcamp.

Bandcamp Bans AI Music

Kadangi vienas iš AI botų, būtent mano pamėgtas Grok sausio mėnesį pridarė nemažai nemalonumų savo savininkui, mes sklandžiai pereiname prie kitos nuolatinės rubrikos. Taigi,

Muskometras!

Žadėtasis Groko skandalas. Ėmė staiga ir paaiškėjo, kad Elonas, skalambydamas, jog X botas nepavaldus jokiai cenzūrai, nesumelavo. Tik užmiršo, kad lygiai taip pat nepavaldus ir geram tonui, ir tiesiog padorumui. Taigi, kiti labiausiai paplitę botai pasipiktinę atsisako, kai jų praprašai papaišyti kažką sultingo. Todėl AI porno amatininkai dažniausiai turi verstis visokiais virtualiame pogrindyje sumontuotais AI botais. Bet ne Grokas.

Užsakė jam vartotojas, o žiūrėk, gali šitai damai staniką nuimti? Galiu, atsako Grokas ir nuima. O triusikus numauti? Easy, drąsinasi Grokas. Ir taip stanikas po staniko, triūsikai po triūsikų, ir po X (buvusį twitterį) ėmė neršti tuntas erotinių, pusiau pornografinių ir visai pornografinių fotkių. Dažniausiai jose buvo ypatos, kurios paprastai nuogos nesifotkina (nu tikrai, būtų labai keista, jeigu kas nors prašytų nurengti porno gwiazdą). Bet po to buvo dar blogiau, niekadėjai ėmė Grokui įsakinėti nuoginti ir legalaus amžiaus nesulaukusias merginas.

Elon Musk’s xAI under fire for failing to rein in ‘digital undressing’ | CNN Business

Kilo skandalas, UK prasidėjo tyrimas, pasigirdo reikalavimų Groką uždrausti kibinimatj, į ką Elonas prisiminė savo seną beefą su Didžiąja Britanija apskritai ir jos premjeru Keiru Starmeriu konkrečiai. Paėmė ir išvadino Albioną fašistine valstybe.

Musk calls UK ‘fascist’ as row over Grok AI images escalates

Kaip vyšnia ant torto pasklido žinia, kad netgi Musko vaikų mamos nėra apsaugotos nuo tokių Groko eksperimentų. Ne visos žinoma, kadangi dar negimė tokio galingumo AI, kuri sugebėtų padengti tokią plačią demografinę grupę, bet vis dėlto.

The mother of one of Elon Musk’s children says his AI bot won’t stop creating sexualized images of her

Na, o pastaruoju metu užšoko Musko dalgis ant Ryanairo akmens. Viskas prasidėjo tarsi nekaltai, nuo to, kad Ryanair atsisakė įsidėti į savo jeroplanus Starlink ryšį, bet po to greitai eskalavosi. Muskas pagrasino nupirkti Ryanair ir vadovauti jai pastatyti žmogų, kuris iš tiesų vadinasi Ryanu, gi avialinijos vadas Michealas O’Leary išvadino Eloną retos prabos durniumi, kuris nesupranta kaip veikia aerodinamika, žodžiu, šiknon jis nuskris o ne į Marsą.

‘He’s an idiot’: Musk and Ryanair’s O’Leary trade insults in Starlink Wi-Fi row – POLITICO

Ir aš dabar galvoju, už kurį bičą, statyti ir sirgti? Produktais tarsi abiejų naudojuosi, bet be didelio džiaugsmo. Didžiausias košmaras būtų, jeigu jie apsikeistų savo imperijomis, O’Leary reikalautų papildomo mokesčio už kiekvieną Teslos posūkio signalo įsijungimą, gi skrendant Ryanairu Grokas iš tuliko visam salonui transliuotų AI apdorotą tavo nuogą užpakalį. Košmaras ir tiek.

Ir pasaulio margumyno finalui tradicinis ilgaskaitis. Jam parinkau 10 technologijų, kurios šiemet turi prasiveržti. Po metų galėsim patikrinti, prasiveržė ar nelabai:

10 Breakthrough Technologies 2026

Kaip jau supratote, naujienų potpouri toks gausus, kad šioje Echoskopijoje nebelabai vietos atsirado ir pagrindinei temai. Tačiau ji tikrai jūsu lauks po dviejų savaičių. Jeigu tik nesuspės pasenti. Nors ne. Kadangi tai bus Trumpas Bet Išsamus Gidas Nenorintiems Keliauti į Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus, tai gal nepasens, nes tas regionas niekaip iš mados neišeina.

____________________________________________________________

O dabar atėjo žadėtas metas įvertinti, kokio gi turinio mums pernai pažėrė Lietuvos kūrėjai. Kad nepagalvotume, jog aš vien globalinėse pievos neršiu. Visiškai ne, mane baisiai domina, kas dedasi šalyje, kurioje gimiau, gyvenu ir ruošiuosi sėkmingai pasenti, o po to dar sėkmingiau numirti. O, tai, kad kasmet geros kūrybos vis daugiau, tai ne tik domina, bet ir džiugina.

Pradedame nuo filmų, ir labai atsiprašau visų dokumentikos kūrėjų, kurių darbai tradiciškai gal net stipresni už vaidybinius. Tačiau niekaip negaliu plakti į vieną pakankamai skirtingų žanrų, kadangi viena yra tai, kas išgalvota, tegul ir remiantis tikrais įvykiais, o visai kita, kas iš tikrųjų vyksta ar jau įvyko. Kaip pamatysite, ir taip reikėjo padaryti vieną kompromisą su sąžine. Beje, dar vieno kompromiso prireikė laužant galvą, o ką daryti, jeigu filmas oficialiai yra 2024 metų, tačiau tada parodytas tik festivaliuose, o masiniam žiūrovui, t.y. ir man, jau tik pernai?

Pietinia Kronikas

Ką aš galiu pasakyti papildomo apie Igno Miškinio filmą, kuris nunešė visas kasas, buvo pateiktas kaip Lietuvos paraiška į Oskarus kinui užsienio kalbomis (deja, į šortlistą nepateko) ir apskritai susilaukė daugiau pagyrų nei bet kuris lietuviškas filmas pastaraisiais metais?

Nelabai ką, išskyrus tai, kad visuomet džiugiai glumina tie ne tokie jau dažni atvejai, kai labai gera knyga taip organiškai perkeliauja į labai gerą filmą. Viskas ten savo vietoje, scenarijus, režisūra, kamera, dailininko pastangos, garso takelis, visiškai kosminis post-production. Todėl žiūrėkite, jeigu dar nematėte.

Inscript, Buvo LRT Epica nemokamai, dabar Telia Play arba Go3 120 min, 9/10

Siena

Ar naujasis Igno Jonynas geriau už jo „Lošėją“, kuris man tebelieka geriausių lietuviškų filmų penketuke? Deja, arba, dėkuidie, čia jau pasirinkite kaip norite, tikrai ne. Bet už prieš tai sukurtą „Nematoma“ man tikrai geriau. Tiesiog daugiau gyvybės. Gal vaizdo preciziškumo ir paveiksliškumo mažiau, tačiau daugiau judesio. Tegul ir tasai psichologinis trileris įsivažiuoja pakankamai lėtai, kone pusvalandį erzindamas, prieš mus absurdo komedija, ar tragedija, tačiau kai jau įsivažiuoja, tai ima dėlioti įtampą keliais klodais. Tikrai neprailgo ir įtraukė.

Baltic Productions, kol kas kino teatruose,102 min, 8/10

Aktyvistas

Šis Romo Zabarausko filmas yra trilogijos pabaiga, kurią pradėjo „Advokatas“, o tęsė „Rašytojas“. Bet trilogija man sunkiai sekasi ją pavadinti, kadangi labai jau skiriasi šie filmai. Ir ne tik savo ritmu, kalba, bet ir tiesiog kokybe. Gal tai ir logiška, juk režisieriai auga su kiekvienu filmu, tačiau paprastai trilogijoje lauki vientisumo ne tik pagrindinėmis temomis. Bet velniai nematė to trilogiškumo, „Aktyvistą“ puikiai galima žiūrėti ir kaip stand-alone filmą, ir taip dar geriau, kadangi režisierius pasimokęs iš savo klaidų, daug geriau pina istoriją, o detektyvinė intriga čia ir pakankamai įtikinama, ir darniai prisiderinanti prie pagrindinės socialinės temos, ir, pagaliau, suteikianti žiūroviškumo, kurio kartais stigo ankstesniuose filmuose.

Naratyvas, HBO Max, 94 min, 7/10

Akiplėša

Saulės Bliuvaitės debiutas mane nugrūdo į menkai tepažįstamą paauglių mergaičių pasaulį. Jeigu negana vieno mano burbulo prakiurdymo, tai buvo negailestingai susprogdintas ir kitas manasis – komfortiško ir mandagaus gyvenimo, kur egzistuoja etiketas ir taisyklės. Viso to tikrai pasigesite filme rodomame pasaulyje, kur apstu tik paauglystei būdingo tuo pačiu egzistencinio, o tuo pačiu ir momentinio žiaurumo. Nuo kurio sunkiai gydo ir filmo kadrams būdinga estetizuota stilistika. Kur ten, dar labiau tai paryškina. Žo, ne pats lengviausias pratimas buvo žiūrint.

Akis bado, Telia Play, 99 min, 7/10

Vilko gomurys

Šito čia neturėtų būti, kadangi oficialiai toks žanras vadinasi TV limited series, arba trumpas serialas, kuris neturės nei antro nei trečio sezono. Tačiau kadangi pats Emilis sakė, kad iš pradžių norėjo tai sukišti į pilno metro filmą, ir tik po to pamatė, kad neišsitenka, tai tegul bus čia. Juoba, kad geriausiems lietuviškiems serialams skirta rubrika dar laaaaabai negreit atsiras. O čia turime pirmą lietuvišką trilerį, kuriame police procedural maišomas su anapusine mistika. Ir tai daroma su Vėlyviui būdingu ritmo, įtampos ir vaizdu pajautimu. Todėl siūlau žiūrėti jo Director‘s Cut, o ne švelnesnę versiją.

Kinokultas, Telia Play, 6 dalys po ~50 min , 8/10

____________________________________________________________

Einam link knygų, kurių irgi šiemet kaip niekad gausiai užderėjo. Mane asmeniškai labiausiai nustebinęs faktas – į penketuką nepateko nei vieną autorė, nors, pridėsiu ranką prie širdies, ir prie plaučių pridėsiu, ir prie išoperuoto apendicito – skaičiau šiemet ir Ievą Mariją Sakalauskaitę, ir Moniką Baltrušaitytę, ir Ievą Dumbrytę, ir netgi Živilę Mitkę, kuri rašo young adult romantasy, kas gerokai nutolę nuo mano mėgstamų žanrų. Ir kažko nepateko, dėl ko iškart atsiprašau.

Tu kažką turi. Jaunius Petraitis

https://www.knygos.lt/lt/knygos/tu-kazka-turi/

Kažkur jau leptelėjau, kad kažkuo man priminė Vincenzo Latronico Perfection. Gal todėl, kad ir juokinga, vietomis iki kvatojimo balsu, bet vis tiek liūdna. O gal tuo, kad ir ten, ir čia apie kiekvienos kartos sukimąsi savo žiurkėno rate. Tik Booker International nominuotoje satyroje rate sukasi skaitmeniniai nomadai, gyvenantys nuo vieno vintažinio LP iki kito skimmed soy milk spice latte, kuriuos galima instagraminti, o lietuvių autoriaus debiute yra ne ratas, o namas. Kadangi lietuvis visų pirma turi pasistatyti pagrindinį instagramo objektą. O jau vėliau jame startupinti, longevinti, pilatinti ir kitaip kaip artėti prie nirvanos, kuriai nuolat gresia darbų vykdytojai ar tiesiog sukčiai.

Lapas, 256 psl., 8/10

Editas kompleksas. Normalūs žmonės nesišypsa. Rimantas Kmita

https://www.knygos.lt/lt/knygos/editas-kompleksas/

Pavydžiu Rimantui. Jis jau turi visų laikų geriausią coming of age romaną, išradingiausią duoklę paskutiniam praėjusio amžiaus dešimtmečiui, spektaklį, stalo žaidimą, žiūrimiausią filmą, tai ne, nutarė, kad reikia iš tos auksinių kiaušinių dėdeklės išreikalauti dar vieną trynį. O jei rimtai, Rimantas labai taikliai užsikabina ant to, kad minėtas dešimtmetis buvo labai skirtinga patirtis vaikinams ir merginoms. Jų pasaulis byrėjo ir lipdėsi daug dramatiškesniame kontekste, todėl ir reikalauja atskiro žvilgsnio. Beje, tai pirmas iš trijų lietuviškų romanų šįkart, kur vyrai autoriai bando pasinerti į moters protagonistės vidinį pasaulį. Ir daro tai tikrai gerai, nors galėtų glausčiau. Būtent už tuos keliasdešimt puslapių ir braukiu vieną vertinimo vienetą, agirdi?

Tyto Alba, 328 psl., 8/10

Ankančiame pasaulyje. Valdas Papievis

https://www.knygos.lt/lt/knygos/ankanciame-pasaulyje/

Kai imi į rankas naują Valdo Papievio knygą iš anksto nusiteiki keliems dalykams. Pirma, veiksmo bus mažai, o gal iš viso nebus. Vietoje jo – paskirų įvykių nuotrupos, dabar ir praeityje, kurias iš pažiūros mažai kas tejungia. Antra, bus vandens. Kažkada tai buvo baseinas, kažkada upė, dabar bus jūra. Trečia, apie pasakotoją sužinosime minimumą. Nei kas jis toks, nei koks jis, nei vardan ko jis. Užtat daug sužinosime apie tai, kodėl jis toks ir kur jis. Taigi, tokia drovi, mandagi introspekcija, kuria tarsi trūksta vieno – dar vieno atsiprašymo, kad piktnaudžiauja mūsų dėmesiu šiuose puslapiuose, kai pasaulyje yra daug svarbesnių dalykų. Atleidžiam, nes labai jau paperkanti toji introspekcija

Odilė, 180 psl., 8/10

Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti. Marijus Gailius

https://www.knygos.lt/lt/knygos/auguste-gilyte/

Ta-dam! Turim pirmą alternatyvinės istorijos romaną lietuviškai. Ir iškart klausimas – kiek gi metų turi praeiti nuo tos sankryžos, kur tikroji istorija pasisuko vaga, kurioje šiandien ir gyvename, o alternatyvinė – ta, kurią sukūrė autoriaus fantazija? Marijaus nuomone 35 metų pakanka, kadangi jo pasaulyje Sausio 13-oji baigėsi mūsų laisvės pralaimėjimu ir keisto soviecestinio režimo pergale. Paspekuliuoti alternatyvinėmis distopijos visuomet smagu, ypač nuo savo šiandienos sofos komforto. Tačiau ima šiauštis plaukai ne tik ant galvos, kai supranti, jog taip tikrai galėjo būti. O jeigu ne Černobylis, Afganistanas, naftos kainos ir Žvaigždžių Karai, sovietija dar būtų ilgai pratempusi, ir šiame substacke jūs skaitytumėte V.I.Lenino kritiką Karlui Kautsky, o ne mano blėnius. Nuimu porą balų už tai, kad romano užmojis pralenkia jo išpildymą.

LRS leidykla, 272 psl., 7/10

Katastrofa. Vladas Rožėnas

https://www.knygos.lt/lt/knygos/katastrofa-/

Kaip ir fantastika, tačiau tikrai ne hard sci-fi. Ir tikrai ne kosminė opera. Ir net ne pirmojo kontakto metraštis. Gal arčiau būtų socialinės fantastikos. Bet ir tos čia tik tiek, kad link mūsų planetos artėja ateiviai. Savaime suprantama, panika, besimaišanti su euforija, kasdabarbuskasdabarbus, ir prieš mūsų akis per kelias sekundes turėtų praplaukti visas praėjęs gyvenimas. Bet nepraplaukia, kadangi jį nuolat paklaidina pakankamai satyriškos situacijos, kurios šaiposi iš mūsų prietarų, biurokratinių ritualų ir kitokios pilnatvės. Autorius nuolat šokinėja tarp filosofijos ir standupo monologų, ne visuomet tai pavyksta tolygiai, dėl ko ir dingsta vienas balas. O antrasis (vienas nesiskaito, nes jį duodu taip retai, kad nėra ko apie tai kalbėti) – už tai, kad labai kažko naujo neradau, o tas apverstas Brave New World pritaikymas ateiviams irgi pasirodė toks deus ex machina.

Hubris, 384 psl, 7/10

____________________________________________________________

Šiaip ne taip išrinkau savo muzikos topą. O kai pristačiau jį kolegoms darbe, iškart pasipylė patičios „O tai kur Jessica Shy?“ (čia, suprask, ironiškai) ir „O tai kur Free Finga?“ (čia jau be jokios ironijos). Ir diskusijai vis labiau pereinant į nenorminę leksiką nėriau lauk po nosimi burbėdamas, kad visiems neįtiksi. Penketukas ne guminis, visko čia nesukiši, o ir stengiausi būti pakankamai ekletiškas ir apkabinti įvairiausius skonius. Bet nenusižengdamas savajam.

Antologija. Happyendless

Monumentalus darbas, kurio pirmoje dalyje atiduodama duoklė moderniesiems (nebūtinai šiuolaikiniams) Lietuvos kompozitoriams, o antroje – Lietuvos popso ir roko klasikai. Bet tai nereiškia kaverių, tai tiesiog paimti motyvai ir samplai, kurie pagarbiai uždedame ant per mylias pažįstamos Happyendless progresijos, kur nesudėtinga melodija ima varijuoti lipdama ir leisdamasi tonu aukščiau, tada po ja lenda dunksintis bosas, o tada išsiskleidžia visa šokių elektronikos dermė, pagal kurią, broliai ir sesės, visai patogu, pasirodo, kinkuoti galva kaip kokiame metalo mosh-pite. Vienas iš tų retų atvejų, kai negali nei atimti, nei pridėti nei vienos natos.

2025. 09.22, Muzikos Herojai, 17 dainų, 87 min, 8/10

NIL. Black Spikes

Padoriai atitrūkau nuo tėviškės metalinės scenos, ir klaidingai maniau, kad joje verti dėmesio tik McLoud (kurie taip ir neaišku, kabina gitaras ant vinies, ar tiesiog daro pauzę) ir Luctus (irgi išleido šiemet visai paduorų juodmetalio darbą). Ir visai be reikalo, nes judesio čia apstu. O iš jo ypač rekomenduoju šitą darbą, kurio išskirtinis bruožas – moteriškas vokalas. Bet ne Beauty and the Beast operinis, o toks daugiau primenantis anime soundtrackus. Ir skamba jis šalia industrinio, gotikinio ir metalcore garso. Kas yra labai gerai, nemonotoniška ir gražu.

2025.03.28, Black Spikes, 6 dainos, 24 min, 8/10

Darbas, Šeima, Arklio Galia. Arklio Galia

Visada maloniai nustebina tai, kas sugeba stebinti nuolat ir nuolat. Kad ir čia. Tarsi jau priimi žaidimo taisykles, susitaikai su labai nostalgiškai skambančia 90-ųjų būgnų mašina ir minimalistiniais klavišais, ir bac, po dviejų uždainis-priedainis ciklų, kad užvers ant tavęs pompastišką gitarų crescendo. Ir taip kone kiekviename kūrinyje, niekaip negali nusiraminti ir atsipalaiduoti, kas jokiu būdu nėra trūkumas, atvirkščiai, tai pats nuoširdžiausias komplimentas. Už kurį didesnis gali būti tik toks, kad nei vienas iš tokių muzikinių akibrokštų neatrodo dirbtinai išprakaituotas vien dėl šoko vertės.

2025.04.30, Arklio Galia, 12 dainų, 51 min, 8/10

Autoerotinis Portretas. Lapkričio dvidešimtosios orkestras

Dešimtmetį švenčiantys pankai dovanoja mums savo stipriausią darbą, kuriame, tiesą sakant, to kanoninio punk-rock reiktų ieškoti užsižibinus ne šiaip sau liktarną, o galingą prožiką. Bet kadangi man tas kanoninis punk buvęs buvęs, tai visiškai užtenka to, kas yra – šiek tiek ska, šiek tiek komedijinio elektroninio roko, šiek tiek over the top kabareto, viskas organiškai ir autentiškai gula ant pusiau filosofinių, pusiau nučiuožusių tekstų. Tik erotikos, dėkuidie, nėra tiek, kiek gali tikėtis, nors vietomis ir trumpam įvairuoja į Geordie Greep teritoriją.

2025.05.20, Lapkričio Dvidešimtosios Orkestras, 7 dainos, 33 min, 8/10

Ex Animo. Abii

Vaikai, turime savo Chrisą Cornellą! Tai, žinoma, nuskambės kaip erezija, bet tokia buvo pirmoji mintis pasiklausius įvadinio albumo šmoto „Nejauta“. Toji mintis nesitraukė ir vėliau, nors priekaištavau sau, žmogau, ten juk Soundgarden frontmenas, bičas, kuris įdainavo „Casino Royale“ titulinę dainą, o čia... O čia irgi labai gerai. Žinoma, grunge mažiau, neo-soul dar mažiau, o ir mūsiškis vokalas gal neapima keturių oktavų. Tačiau vis tiek labai gerai, toks gyvas tirštų ir žemų rifų groove‘as su labai daug ilgesio užmauto ant jo pulso. Susiklausė mikliai ir iki šio neapleidžia grojaraščio.

2025.05.22, Abii, 9 dainos, 34 min, 8/10

____________________________________________________________

Tiek recenzijų, tiek rekomendacijų, tiek žinių. Pasimatysma jau paskutiniame žiemos mėnesyje, pavasaris artyn !

Get 60 day free trial

Paskutinė diena naujiems prenumeratoriams pasinaudoti 50% nuolaida vieneriems metais visoms Andriaus Substacko narystėms

Get 50% off for 1 year

Visus su Šventomis Kalėdomis! Kadangi visiškai legaliai galima taip sveikinti iki pat Trijų Karalių. Ir, aišku, sveiki paskutinį kartą 2025-aisiais metais. Net nežinau, kokį epitetą prikabinti prie jų. Iš vienos pusės labai norisi juos pavadinti anno horribilis, suprask, tokie baisūs, kad tpfu, tpfu, tpfu. Iš kitos pusės, labai gali nutikti taip, kad kitąmet svajingai seilėsimės ties jų prisiminimai ir baksnosime kits kitą į pašonės, o prisimeni, kaip faina buvo dvidešimt penktais, kokie jie buvo ramūs ir lėti? Ir taip pat tfu, tfu, tfu, tik jau prietaringai į medį.

Anyway, pernai metų pradžioje pažėriau apie dešimt prognozių ir dabas jas peržiūrėjau. Labiausiai susimoviau su Kanados rinkimais, kur žadėjau triuškinančią pergalę dešiniukams. Ir kur Donaldas Trumpas taip pasidarbavo, kad sugebėjo pats vienas ištraukti į valdžią liberalus. Žinoma, visiškai to nenorėdamas. Grynai kaip Mefistofelis iš Goethes „Fausto“, kuris irgi buvo „dalelė tos didžios jėgos, kuri darydama vien gerą blogo linki“ (čia mano šiek tiek pakoreguotas Alekso Churgino vertimas, kai originalas skambėjo „Ein Teil von jener Kraft, die stets das Böse will und stets das Gute schafft”)

Dar smarkiai prašoviau su pasaulio klubų futbolo čempionatu, kurį spėjome visi pamiršti. Ten nostradaminau titulą Madrido Realui, tikėdamasis, kad jie atsirevanšuos Paryžiaus PSG. Kur tau, dar pusfinalyje PSG juos taip atbirbino 4:0, kad beliko stebėtis, kad juos pačius panašiai finale paturėjo FC Chelsea.

Šiemet birželio liepos mėnesiais turėsime tikrą, nacionalinių rinktinių čempionatą. Nežinau kodėl, bet tai pirmas kartas mano gyvenime, kai nei jo ypatingai laukiu, nei kažko tikiuosi. Ir ne vienas aš. Mano brolis, kuris anksčiau netgi savo gyvenimo riboženklius derindavo prie fulės, maždaug, sūnus gimė tada, kai čempionatą laimėjo Italija, o va dukra metais, kai jokio čempo nebuvo, ir tas pasakė, kad jam dzin, ar laimės jo numylėtoji Brazilija, ir apskritai dzin. Žanro krizė, ne kitaip.

Kitas mano drąsus spėjimas buvo, kad šiemet sulauksime pasaulio gaublyje naujų valstybių. Ir labiausiai tokią garbę pranašavau Somalilendui. Tai štai, pastarosiomis dienomis šią pačią normaliausią iš velniai žino kiek buvusiame Somalyje susidariusių šalių pripažino Izraelis. Aišku, tai pasmerkė Afrikos Vienybės Organizacija, užputojo Egiptas, Džibutis ir pats Somalis, bet aš manau, kad esu pusiaukelėje į pasitvirtinusią prognozę.

Dėl kitų sienų perbraižymo buvau atsargesnis, daviau apie 60 šansų, kad Amerika atsiims Panamos kanalą. Nepataikiau, reikalai ten užsitęsė, kadangi Kinijos bendrovė, kontroliuojanti du uostus kanale, pasitelkė visus įmanomus biurokratinius triukus knygoje, kad šitą procesą vilkintų iki begalybės. Visuomet sakiau, kad jeigu prie manęs prieitų gatvėje bičas su kuoka, arba, jeigu imti Amerikos analogiją - su lėktuvnešiu, ir sakytų, agirdi, atiduok laikrodį. Nu, arba Panamos kanalą. Iškart nusisegčiau ir atiduočiau. Nebent jeigu būčiau advokatas, tai tada išsitraukčiau kodeksą ir taip jam kalčiau į kepenis, kad bėgtų jis pametęs visas kuokas su lėktuvnešiais.

Dėl Kanados ir Grenlandijos kontrolės buvau atsargesnis, tačiau naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija juodu ant balto kalba apie Monroe doktriną su Trumpo išvestine, t.y., apie viso Vakarų pusrutulio kontrolę. O Kanada ir Grenlandija, kaip bežiūrėsi, yra ten. O kol kas Danija prarado tik galimybę gauti atvirukus iš Kalėdų senio, kurio viena iš rezidencijų yra Umanako kaimelyje Grenlandijoje. Bet ne dėl Trumpo pinklių, o todėl, kad Danijos Paštas nutarė nebenešioti fizinių laiškų. Tipo, vis tiek visi persikraustė online. Ir dabar nežinau, užskaityti mano prognozes dėl Grenlandijos ar ne.

Danish postal service to stop delivering letters after 400 years | Denmark | The Guardian

Taigi, čia nieko nei diagnozuosiu, nei prognozuosiu. O tiesiog pabandysiu susumuoti metų įspūdžius. Kas buvo svarbiausia urbi et orbi. Gal ne tik urbi, nes, kaip jau pastebėjote, mūsų grynai vietinius dalykus apžvelgiu retai, nes tą daro ir daro geriau už mane daug kitų gabių žmonių, o aš mieliau renkuosi pasaulines tendencijas.

Ir pradėsiu nuo pačios svarbiausios, Amerikietiškų Kalnelių.

Fun fact, pirmasis toks atrakcionas buvo įrengtas visai ne JAV, jis buvo subudavotas prie Sankt Peterburgo dar imperatorienės Jekaterinos II laikais ir tikrai nesivadino amerikietiškais kalneliais. Atvirkščiai, kai jų mada nukeliavo į Vakarus, daugelis to metų šalių vadino juos „rusiškais kalneliais“. Bet patys rusai kažkokiu ypatingu būdu užmiršo savo autorystę ir ėmė juos vadinti, daug vėliau, amerikietiškais.

Taigi, Trumpo antroji kadencija dar tik baigė savo pirmuosius metus, o atrodo, kad mes visą amžinybę gyvename su juo. Kartais netgi ima atrodyti kad ir gimėme, mokslus baigėme, pirmąją būsto paskolą pasiėmėm ir netgi anūkų susilaukėme tik su juo, tik jam prižiūrint mūsų planetų sukimosi tvarką ir kasdien dovanojant po naują nesąmonę.

Mano mėgstamame Hoover Institution podkaste Uncommon Knowledge, trys labai gerbiami istorikai, Niallas Fergusonas, Stephenas Kotkinas ir Victoras Davis Hansonas diskutavo apie dabartinę padėtį Amerikoje ir pasaulyje. Visi jie trys labai skirtingi. Fergusonas yra toks biškį save pamilęs visažinis, kuris turi nuomonę bet kuriuo klausimu ir mėgsta, kad ta nuomonė skirtųsi nuo meinstrymo. Kaip ten bebūtų, iš visų trijų, vienintelis, kurį turėjau garbės klausinėti Lūžio Taške pernai. Kotkinas yra kone geriausias sovietijos ekspertas, ne mažiau susigaudantis ir sovietijos su kiniškais ypatumais temose. Gi Hansonas yra karo ir antikos specas, kurio idealas yra Atėnų hoplitas, 9 mėnesius per metus dorai dirbantis žemę, o kertiniais istorijos momentais trims mėnesiams imantis rankosna kardą ar ietį ir sumalantis užpuolusius barbarus.

Taigi, jų paklausė, ar Trumpas yra labiausiai konsekvencinis prezidentas šiame amžiuje. Istorikai, kaip jiems ir dera, susikibo dėl „amžiaus“ definicijos. Čia tik XXI amžius? Ar apskritai šimtmetis? O gal laikotarpis po II pasaulinio karo? Kadangi daugiau nebuvo ginčytis dėl ko – Trumpas tikrai labiausiai konsekvencinis, t.y. toks, kuris sukėlė didžiausią perversmą. Ga tik Kotkinas maivėsi, kad dar per anksti pasakyti. Ir čia aš jam pritarčiau, kadangi labai sudėtinga vertinti įvykių istorinę prasmę būnant jų dalyviu.

Kaip ir dar būtų galima ginčytis dėl to, kiek Trumpas yra pats savo laimės ir mūsų nelaimės kalvis, o kiek jis yra ilgų Amerikos nesėkmių, nusivylimų ir abejonių produktas.

Aišku tik viena – Amerika pergyvena dar vieną savo identiteto turbulencijos laikotarpį. Ne pirmą ir ne paskutinį. O paskutinis, arba pastarasis, bent jau savo gyliu ir pločiu, truko nuo maždaug 1968 iki 1980 metų, t.y. pergyveno LBJ, Richardo Nixono, Geraldo Fordo ir Jimmy Carterio administracijas, dviejų didžiųjų partijų vertybinę transformaciją, infliaciją, kartų konfliktus, miestų degradavimą, nusikalstamumo įsikerojimą, tarptautines krizes ir kitokius prajovus.

Aš visiškai jus suprasiu, jeigu jums pasišiauš plaukais klausiant – tai ką, ir dabar visą tuziną metų marudinsimės, kol Amerika kažkaip susitars šalies viduje?

Iš kur aš galiu žinoti? Jeigu jus tai paguos, tai žmonės, kurie gyveno tuo laikotarpiu, jo trukmę suvokė gerokai vėliau. Kai jis pasibaigė. O tuo metu tiesiog gyveno. Taip ir mes, ko gero, turėsime gerokai palaukti, kol ateities istorikai identifikuos šio epizodo apytikslę pradžią ir pabaigą.

O kol kas tik galime apgraibomis čiupinėtis aplinkui ir bandyti atrasti svarbiausius kontrapunktus.

Gal tai bus Trumpo muitai ir jų poveikis Amerikos ekonomikai? Kiek suprantu, Baltieji Rūmai pastatę kone viską ant to, kad pirmajame 2026-ųjų ketvirtyje ims ryškėti teigiamos muitų politikos pasekmės amerikiečių kišenėmis, vadinasi, galima ramiau laukti lapkričio mėnesio tarpinių rinkimų į Kongresą.

Kiti ekonomistai tvirtina, kad jokio teigiamo efekto nebus, kadangi ir negali būti, dabartinėje globalioje ekonomikoje jos tiesiog neįmanoma deglobalizuoti nesukėlus rimtos recesijos, vadinasi, nuo 2027 metų Kongresą kontroliuos demokratai. Ką tai reikš pasauliui – vėlgi, velnias nusilaužtų koją bandydamas atsakyti, kadangi visiškai neaišku, kokie tai bus demokratai, maždaug centristai kaip koks Gavinas Newsomas, ar maždaug leftistai kaip AOC ir Zohran Mamdani?

Taip kad laukime kelių pagrindinių indikatorių – kai kurių pamatuojamų - žmonių ekonominių lūkesčių, reindustrializacijos rodiklių, biudžeto deficito suvaldymo ir naujų darbo vietų kūrimo. Ir ne šiaip gig economy, o tvarių, tokių, kurios padeda atgaivinti bendruomenes.

Ir kai kurių neišmatuojamų nei šitoje, nei kitose visatose – pilietinio karo MAGA infosferoje ir paskutinių kultūrinių karų mūšių filmuose, serialuose ir kompiuteriniuose žaidimuose.

Tiesa, yra dar vienas išmatuojamas skaičius. Ir jis nėra 42 kaip Douglaso Adamso knygoje. Ne, toje dar neparašytoje Donaldo knygoje šis skaičius yra 92. Netikite? Va, įrodymas.

There’s a 92 Percent Chance Trump Is Making It Up - The Atlantic

Belaukdami kitų metų galime pasidžiaugti pastarosiomis Donaldo Trumpo dovanomis – Johno F. Kennedy performatyviųjų menų centras pervadintas į Donaldo J. Trumpo ir Johno F. Kennedy performatyviųjų menų centrą.

Ir DJT pavardė čia pirma, nors nepriklausytų nei pagal prezidentinę chronologiją, nei pagal alfabetą. Trumpas, atseit, net nežinojęs ir nenujautęs, kad taip sugalvojo jo paskirta centro globėjų taryba. Oh well...

Tęsiant prezidentinę chronologiją, naujai pasipuošė ir prezidentų portretų galerija Baltuosiuose Rūmuose. Jau anksčiau vietoje Joe Bideno buvo pakabintas jo šratinukų atvaizdas, suprask, tuščia vieta buvo tasai Bidenas. Dabar dar geriau – po kiekvieno prezidento portretu prie sienos prikalta lentelė, kurioje kiekvienas buvęs šalies vadovas įvertintas pagal savo nuopelnus. Žinoma, grynai Trumpo požiūriu.

Taigi, baigiamasis akordas Billo Clintono politinei biografijai yra tai, kad 2016 metais jo žmona Hillary prakišo rinkimus Trumpui, o tokia pat finalinė epitafija Ronaldui Reaganui yra tai, kad, pasirodo, Reganas labai mėgo Trumpą, o jis jam mokėjo tuo pačiu. Baisiai apmaudu, kad šį istorinį faktą pražiopsojo visi biografai, įskaitant ir Maxą Bootą, kurio knygą apie Reaganą rekomendavau šiemet.

Paskutinis štrichas – Trumpas paskelbė, kad Amerika vėl statys battleshipus (lietuviškai tarsi būtų arba šarvuotlaivis, arba linijinis laivas, bet nei vienas vertimas nėra tikslus, tai siūlau savąjį – jeigu yra žaidimas laivamūšis, tai kodėl negali vandenynus vagoti mūšialaivis?). Ir toji laivų serija vadinsis Trump Class.

Nepaisant to, kad paprastai pavadinama pirmojo laivo vardu, kaip kad buvo HMS Dreadnought, USS Ticonderoga ir taip toliau ir panašiai. Čia gi pirmasis laivas vadinsis USS Defiant, bet, va, visa klasė – Trump Class. Kodėl? Todėl.

Taip ir gyvenam nesuprasdami, trolina jis mus, narcisizmo priepuoliai ūmėja, ar abu dalykai vienu metu? Bet kuriuo atveju, linksmų amerikietiškų kalnelių kitąmet.

Antrasis metų išsineštinis – Populizmo Pasiutpolkė. Tas prakeiksmas toli gražu nepasirodė tik šiemet. Kaip ir jis nepasirodė užpernai, užužpernai ar dar kažkada anksčiau. Anas su mumis buvo visuomet dar nuo tų laikų, kai Gajus Julijus Cezaris vadovavo romėnų populares kovoms su Senato optimates. Bet šiemet pasidarė dar liūdniau ir aiškiau supratus, kad populizmo banga tikrai nenuslūgo ir neslūgs kitąmet.

Kaip ir anksčiau ją maitina tas pats kuras – lūkesčių infliacija, socialinių tinklų pripumpuota nuomonių poliarizacija, tų pačių socialinių tinklų išperėtas momentinės gratifikacijos noras, klasikinių politinių jėgų pasimetimas. Prisimenant Yeatso eiles:

„Turning and turning in the widening gyre

The falcon cannot hear the falconer.

Things fall apart; the centre cannot hold;

Mere anarchy is loosed upon the world.”

Bet vis dėlto. Jeigu mestume poeziją šalin ir griebtumės kažkokios analizės, kad ir apgraibomis. Kodėl taip pasidarė, kad, anot senos tiesos, apačios nebenori, o viršūnės nebegali gyventi po senovei?

Tradiciškai nurodomos dvi pagrindinės priežastys. Viena materiali, kita mažiau. Pirmoji reiškia tai, kad vis daugiau žmonių netiki, kad rytojus banko sąskaitoje bus geresnis nei šiandiena, o tuo labiau - kaip vakarykštė diena. Kuri amžiais nepagrįstai adoruojama, nostalgizuojama ir kitaip kanonizuojama. Antroji - mažiau su kišene, daugiau su savo statuso suvokimu, susijęs nerimas, kad rytojus ateina daug greičiau nei aš buvau pasiruošęs, o jeigu atvirai - tai ir nebuvau pasiruošęs.

Ir dar pridėkime trečiąją priežastį - pasaulyje, ypač jeigu mes kalbame apie Pirmąjį, tai yra Vakarus, vis labiau mažėja žmonių, kurie galėtų papasakoti savo vaikams, anūkams ir proanūkiams apie alternatyvą. Ne kokią rožinę su žydrais ornamentais ir paauksuotais pakraščiais, o apie pasaulinius karus, pokario bulvių lupenų sriubas, iš griuvėsių prikeliamus miestus, dešimtmečius po karo vis dar laukuose ant neišminuotų minų sprogstančius galvijus. Ir kitus bandymus radikaliai sviesti šalin evoliuciją ir imtis revoliucinio bandymo sukurti naują tvarką.

Tai čia dar palyginamai geru atveju, nes vis daugiau tokių, kurie tiesiog nihilistiškai troškta savotiško Ragnaroko arba Götterdämmerungo, suprask, tegul apskritai viskas nueina velniop.

Taigi, kaip sako Galadrielė Lord of the Rings įžangoje “And some things that should not have been forgotten were lost. History became legend. Legend became myth”. Tai dar neįvyko, bet tai vyksta. O su mitais, žinot kaip būna. Gal buvo, o gal ir ne. Ir jeigu kažkam tada nepavyko sukurti rojų žemėje, tai mums tikrai gausis. Bet kuriuo atveju, tai bus geriau, nei šiandien.

Ir, bijau, kol eilinį kartą neužšoksime ant to paties grėblio, neprisišaudysime sau į abi kojas, nenugrįsime gerais norais naujos autostrados į pragarą, tol toji populizmo katarinka grajys vis griausmingesniu crescendo.

Laimei, visuomenės gyvena ne tik pagal fizikos ar fiziologijos dėsnius. Tai yra, visuotinis entropijos dėsnis veikia visą Visatą, o joje visiškai vienodai tiek Lietuvą, tiek Mozambiką. Bet sociologiniai dėsniai veikia šiek tiek kitaip. Kaip ir su fiziologija. Seniau buvo populiarus mitas, kad viename bendrabučio kambaryje gyvenančių studenčių menstruaciniai ciklai sinchronizuojasi. Bet yra ne mitas, o tyrimais ir stebėjimais įrodyta tiesa, kad įsimylėjusiose porose sinchronizuojasi širdies plakimo ir kvėpavimo ritmas. Ir tai, kas veikia miegamajame, visiškai neveikia visuomenėse. Jau kaip romantiškai mes visi begyventumėme Europos Sąjungoje, tačiau atskirų šalių širdys plaka ir plaučiai kvėpuoja tikrai ne sinchroniniu ritmu.

Ir jeigu vienos šalys kitąmet jau gali išeiti iš populizmo piko, kaip pavyzdžiui Vengrija (nors jos orbanizmas yra pakankamai unikalus ir jokiu būdu negali tapti kurpaliu kitose šalyse vykstantiems procesams), tai kitos į jį tik įeina. Ir problemiškiausios šiuo požiūriu yra amžinasis ES stuburas - Vokietija ir prancūzija. Ypač pastaroji, kuri sugebėjo ne tik iš Luvro gėrybių prarasti, bet ir iš Eliezijaus Laukų, kuriuose yra Respublikos Prezidento rezidencija.

First the Louvre, Now the Presidential Palace: New Theft Rattles France

Kaip atrodys ES, kai Prancūzijai vadovaus Rassemblement national, O Vokietijai - Alternative für Deutschland - vienas Dievas težino. Pesimistams atrodys, kad tėvai įkūrėjai Jeanas Monnet, Robertas Schumannas ir Conradas Adenaueris grabe vartysis taip, kad patys vieni užtikrins sklandų perėjimą prie atsinaujinančios energetikos. Optimistai tikėsis, kad atsakomybė valdžia suvaldys populistiškiausius RN ir AfD instinktus.

Ir rodo Italijos pavyzdį. Va, kiek visi bijojo Fratelli d’Italia atėjimo valdžion, o dabar prašom, kone stabiliausia šalis ES, o Giorgia Meloni - valstybinio mąstymo pavyzdys. Visiškai sutinku, ir primenu, kad Italija iš visų ES šalių įkūrėjų anksčiausiai įėjo į tradicinių partijų sistemos krizę. Dar Silvio Berlusconi laikais. Ir, matyt, todėl anksčiausiai iš jos ir išėjo.

Taigi, kitąmet laukia Bulgarijos parlamentiniai, Čekijos savivaldos, Danijos parlamentiniai, Prancūzijos savivaldos ir senato, 5 Vokietijos žemių parlamentiniai, Vengrijos parlametiniai, Latvijos Saeimos, Slovėnijos ir Švedijos parlamentiniai bei UK vietos rinkimai.

Ar po jų bus aiškus galutinis populizmo vektorius? Bijau, kad su juo yra kaip su Schrödingerio katinu. Galime arba žinoti mūsų padėtį, arba greitį, kuriuo judame, tačiau ne abi vertes kartu. Tokia, atsiprašant, kvantinė sociologija.

Trečiasis 2025-ųjų palikimas - Protesto hormonai.

Triukšmingiausias šio jaunatviško entuziazmo, pavyzdys, žinoma, buvo Nepalo sukilimas. Valdžiai nedašuto, kad socialinių tinklų uždraudimas tame krašte yra ne tiek pasikėsinimas į Gen Z laisvalaikį, kiek jų pagrindinės darbo priemonės konfiskacija. Ir tada turėjo srėbti savo idiotizmo vaisius plikais užpakaliais. Finansų ministrui - literaliai, kitiems elitams - daugiau perkeltine prasme.

Nepalas, žinoma, nėra pasaulio bamba, kad ir kaip tokiam įžūliam teiginiui beprieštarautų alpinistai. Lygiai taip pat tokia bamba nėra Madagaskaras, kur irgi vyko Gen Z protestai. Netgi atvirkščiai, The Economist priklijavo šiai salai vienišiausios pasaulio šalies titulą. Aš įsivaizduoju, kad mums, kurių nuomonę apie šį kraštą formavo net keturi animaciniai filmai, sunku susitaikyti su tokia diagnoze, bet taip jau yra.

Indonezija, šiemet irgi apturėjusi padorią Gen Z aktyvizmo dozę, jau aukščiau šalies svarbos skalėje, kaip tem bebūtų, gausiausia musulmonų šalis planetoje. Kaip ir Bangladešas, kur šalies atžalynas gerokai pafleksino dar pernai.

Visas jas tris vienija ne tik pakankamai atsilupėliški valdžios veiksmai. Panašumas dar ir tas, kad ten jaunimas jaučiasi visiškai atribotas nuo gėrybių pyrago. Nepaisant to, kad yra kone gausiausia visuomenės grupė. Todėl ir eina muštis ne tik už statusą, bet ir už elementarų duonos trupinį ir kažkokią perspektyvą. Labai panaši situacija kaip ir buvo su Arabų pavasariu prieš daugiau ne dešimtmetį. Ir ten, ir čia buvo ekonominės krizės, ir ten, ir čia buvo daug jaunimo be darbo ir be vilties, ir ten, ir čia svarbų vaidmenį atliko socialiniai tinklai.

Daugiau apie šių protestų geografiją ir chronologiją galima paskaityti labiai išsamioje Bloomberg ataskaitoje čia:

Gen-Z Protest Sweep World as Young Face Future of AI, Robots and Inequality

Su Vidurio Europa yra kitaip. Skirtingai nuo minėtų kraštų, ir skirtingai, beje, nuo JAV, kur nusivylusi dabartimi ir ateitimi Gen Z irgi prikišo nagus prie Zohrano Mamdani pergalės Niujorke, čia jaunimas nesijaučia blogai. Lietuvoje jis netgi laimingiausias. Serbijoje ir Bulgarijoje taip pat labiau optimistinis nei jų tėvai ar seneliai. Tarsi gyvenk ir norėk. Laižyk pumpkin spice latte, dirbk su medijomis, planuok retrytus egzotiškose pasaulio užkampiuose, pirk brandinius lietpalčius savo šuniukui.

Ir nepaisant to, būtent Serbijos studentai, Bulgarijos jaunimas ir Lietuvos Gen Z yra pagrindinis protestų variklis. Jų paviršinės priežastys tarsi pakankamai skirtingos. Tačiau viena, giluminė, pakankamai panaši - noras, kad su jais skaitytųsi. Kad juos išgirstų, arba bent jau vaizduotų, kad klausosi. O taip pat, mane kankina neaiški nuojauta, vis labiau ryškėjantis siekis kompensuoti virtualaus pasaulio nuobodybę realaus pasaulio nuotykiu. O kas gali intriguoti labiau nei protestai, demonstracijos, barikados ir jausmas, kad ne tik stebi istoriją, bet ir ją darai?

Labai optimistiškai nuteikia tai, kad, skirtingai nuo anapus Atlanto, šiapus šie protestai mažiau nuspalvinti lygiavos ideologijos recidyvų arba MAGA nihilizmo. O daugiau fun and purpose derinio. Bent jau kol kas, ko ir norėtųsi palinkėti ateinančiais metais neprarasti.

Ketvirtoji pamoka - Robotų priešaušris.

Kaip jau suprato, čia atguls abi nuolatinės rubrikos - tiek Dirbtelektas, tiek Muskometras. Pastarasis man yra daugiau kaip visų techbros simbolis, labiausiai išreikštas ir dažniausiai matomas iš tų milijardierių-vizionierių, kurių reikšmė progresui vienu metu sugeba būti ir pervertinta, ir neįvertinta.

Taigi, pats Elonas tapo pirmu žmogumi žmonijos istorijoje (registruotos, įvertintos ir patikrintos), kuris vertas 700 milijardų dolerių. Kaip gi taip, priekaištingai sukliksite, o kur tas garsusi trilijonas? Atsakau, trilijonas ateityje, jeigu Muskas sugebės įveikti KPI’s kliūčių ruožą, po kurio ir bus apdovanotas 12 nulių. O šitie 700 milijardai jau yra po to, kai Delavaro valstijos aukščiausias teismas jam atstatė nunulintas Tesla akcijų opcijas.

Elon Musk Just Became The First Person Ever Worth $700 Billion After Delaware Supreme Court Restored His Voided Tesla Stock Options

Kiti techbroliai irgi šiemet nemažai krutėjo, sukosi, fleksino. Oracle įkūrėjas Larry Ellison savo sūnaus asmenyje pasigviešė iš esmės performatuoti JAV turinio kūrimo ir transliacijos kraštovaizdį pateikdamas pasiūlymą įsigyti Warner Bros Discovery (taip, mielieji, labai gali būti, kad kitų Kalėdų metų Haris Poteris jau turės naują savininką). Netflix atsakė savo 80 milijardų kontrpasiūlymu, Paramount metė ant stalo 108 milijardus, nuliai laksto smarkiau kaip epinėje kortų batalijoje šauniojo kareivio Šveiko nuotykiuose.

Jeffas Bezosas iš Amazon šiemet susituokė Venecijoje ir tuo užkimšo visą miestą įvarydamas viešbučių ir gondolų kainas iki nematytų aukštumų.

Markas Zuckerbergas nesėkmingai paleido naujus išmanius akinius

In 2025, tech giants decided smart glasses are the next big thing

O šalia to turėjo aiškintis, kodėl jo garsiausi AI protai išeina dirbti pas Samo Altmano OpenAI

Peteris Thielis, Palantiro ir ne tik įkūrėjas, skaitė seriją paskaitų, kuriuose nemažai dėmesio skyrė Antikristo problemai. Aš visiškai rimtai. Ir Thielis, matyt, visai rimtai.

Peter Thiel thinks Greta Thunberg could be the Antichrist. What actually is the Antichrist?

Billas Gatesas užsišvietė Epsteino failuose ir gali guostis nebent tuo, kad juose užsišvietė kartu su dar keliais tūkstančiais Amerikos ir pasaulio selebų.

Read more

Subscribe now

Tegul bus pagarbintas. Priešpaskutinė šių metų Echoskopija, o pasaulis kaip užgulė gazo pedalą, taip ir nestabdo netgi šventėms artėjant. Kol mes deginame laužus prie Seimo dėl laisvo žodžio, likusi žmonija nervingai aptarinėja naująją JAV nacionalinio saugumo strategiją. Apie ją pagrindinėje Echoskopijos temoje, o kol kas tiesiog prasibėkime pro kitus įvykius, didelius ir mažus.

Labai smagu buvo sužinoti, kad kova su visokiais woke recidyvais persikėlė ir paprastai retai kultūrinių kovų aplankomą fontų ir šriftų pasaulį. Jau visi žinote, kad Marco Rubio savo parėdymu liepė Valstybės departamentai susigrąžinti orumą ir visoje korespondencijoje naudoti tik Times New Roman 14. Metant velniop visokias Calibri ir kitokius sans-serifinius išmislus.

Jeigu mes taip uoliai eisime atgalios link pradžių pradžios, tai žiū, po kokių dešimties metų grįšime ir prie pirmojo fonto, kurį naudojo Johannes Gutenbergas savo Biblijai spausdinti, vadinamojo Blackletter (Gothica Textura). Ir tada kiekvieną meilą iššifruoti užtruks maždaug trigubai ilgiau nei šiandien. O apie tai, kad nuskanuoti ir dekoduoti kokį doką, nebus jokios kalbos. Tokia tat fontų orumo kaina.

Gera naujiena keliaujantiems į Tailandą. Šalies vyriausybė paskelbė ketinanti atšaukti draudimą prekiauti alko nuo 14:00 iki 17:00. Tipo, turistai nepatenkinti, kad tuo metu priversti maukti kolas, pepsius ir kitokius šamarlakus, o kai tropikų išvargintas organizmas šaukiasi šalto alaus. Įdomu tai, kad tas draudimas buvo įvestas dar 1972 metais, kai iki Aurelijaus Verygos pasirodymo šiame pasaulyje buvo likę dar čieli 4 metai. Ir įvestas grynai norinti sustabdyti valstybės tarnautojų užkandžiavimą alkoholių popietėje. Mat kai pradėdavo per pietus, tai nebestabdydavo iki pat darbo pabaigos.

Nieko labai naujo aplink Venesuelą. JAV karinis laivynas vis plaukioja aplinkui, vis bombina venesueliečių laivus (ypač tuos, kuriuos įtaria gabenant koksą), o tos šalies tipo prezidentas Maduro mitinguose bando raminti tautiečius dainuodamas raminančias dainas.

Buvo pasklidę gandai, kad mainais už savo egzilį, Maduro paprašė iš JAV 200 milijonų kešu. Apie kitokias smulkmenas, kaip sveikatos draudimas, socialinės garantijos, dantų remonto kompensacija ir lengvatos šildymui nepranešama.

Tuo tarpu pats Donaldas Trumpas randa laisvo laiko nuo venesuelų, ukrainų, izraelių ir kitų karštųjų taškų ir kitiems svarbiems darbams. Antai, neseniai jis atleido James McReery II. Kas tas toks, paklausite? Administracijos pareigūnas? Kodėl apie jį negirdėjome? Ogi todėl, kad joks jis ne pareigūnas, o architektas. Ir buvo pasamdytas tam epiniam Baltųjų Rūmų euroremontui.

Kaip ir dera kiekvienam architektui, vėlavo su planais, po to darbais, o pabaigoje dar ir susibarė su prezidentų dėl garsiosios balių salės ploto. Man reikia tokios, kalbėjo Trumpas, gi architektas purtė galvą ir sakė, netilps, per didelė, harmoniją formų ir linijų griaus. Baigėsi viskas taip, kaip ir turėjo baigtis – formos ir harmonijos išėjo parūkyti, o Baltuosius Rūmus dabar griauna ir perstato kitas architektas. Atminkite tai, kai turėsite nesutarimų su savuoju perstatant sandėliuką.

Malonios kosminės naujienos. Pirmą kartą per visą ilgą Tarptautinės kosminės stoties istoriją (o kybo ji virš mūsų jau nuo 1998 m.), visi aštuoni švartavimosi dokai užimti, tiek daug kosminių laivų ir modulių atvyko pasižmonėti.

Keletas iš tų modulių yra rusiški, kas negali nekelti įtarimų. Ir va, prašom, pagrindas tokiems įtarimams. Iš kito pilotuojamo skrydžio į stotį CREW-12 įgulos pašalintas kosmonautas Olegas Artemjevas. Ką gi jis tokio padarė, paklausite? Prisigėrė nesvarumo būsenoje, o tada jo vėmalai plaukiojo aplinkui ir trikdė kitus astronautus? Prišiko į kosminį tualetą ir nenuleido vandens? Ar žadino visą įgulą išgverusiu baritonu riaumodamas „Katiuša“ ir pritardamas sau balalaika? Ne, ne ir dar kartą ne. Pasirodo, fotkino slaptus dokumentus, kurie jam nepriklausė, ir siuntė juos adresu, kuriuo irgi nepriklausė. Šnipinėjo, jeigu trumpai. Kuprotą grabo lentą, o ruso net kosmosas neištiesins.

Visi, ko gero, dalinotės, savo Spotify ar YouTube Music metų suvestinėmis, suvedinėjo jas ir visas pasaulis. Ir nieko ten labai mandro. Labiausiai klausytas – Bad Bunny, Amerikoje – Taylor Swift, iš podkastų – Joe Rogan, o iš audio knygų – Rebecca Yaros.

Kai pamačiau visą pasaulinį dešimtuką, supratau, kad gyvenu labai toli nuo madų ir trendų, nes jame buvo ir apskritai negirdėtų pavadinimų, o jeigu girdėtų, tai dažniausiai tokių, kurių klausymas man būtų nemenkas akustinis kankinimas.

1. Bad Bunny

2. Taylor Swift

3. The Weeknd

4. Drake

5. Billie Eilish

6. Kendrick Lamar

7. Bruno Mars

8. Ariana Grande

9. Arijit Singh

10. Fuerza Regida

Kaip ir tai, kad net septintoje vietoje tarp podkastų yra Tuckeris Carlsonas. Antra vertus, jeigu pasaulio sukčiavimo industrija šiuo metu yra didesnė už ne vienos G7 šalių BVP, tai kodėl jeigu žmonės yra pakankamai durni maklėse ir varkėse, turėtų būtų protingesni savo muzikiniuose skoniuose? Neįžeidžiant jų, kadangi de gustibus non disputandum.

Ir paskutinė naujiena mozaikoje. Jau gal ir spėjote užmiršti, kaip pirmasis rusiškas robotas Aidolas savo debiutinio špacyrgango metu prarado pusiausvyrą ir išsitiesė kaip stačias

Iraniečiai atsižvelgė į tokią riziką ir savo technologijų parodoje fiasko išvengė. Ne todėl, kad jų robotas būtų pažangesnis už Aidolą. Ne, tiesiog robotais aprengė paprastus žmones, kurie mirkčiojo, kvėpavo ir kitaip kaip nerobotiškai elgėsi.

Kai žurnalistai prispaudė prie sienos parodos kuratorių, tas atsimazino tuo, kad, tipo, robotus atvežė privati bendrovė, ir su Irano valdžia tai neturi nieko bendro.

Amen, ir pereinam prie nuolatinės rubrikos apie tikrus robotus ir jų smegenis, kitaip tariant

Dirbtelektas

Prasidėjus AI bumui vieni suskato ploti katučių, kiek gi tai padidins mūsų produktyvumą ir sukurs naujų profesijų, kiti iškabino juodas vėliavo ir paleido ausinėse Mozarto Requiem, teigdami, kad dirbtelektas tuos darbus iš mūsų atims, o profesijas naikins. Mano galva, mes vėl bėgame priešaky traukinio, užuot leidę jam šiek tiek pavažiuoti pirmyn ir rasti savo kreiserinį greitį. Tačiau, pavyzdžiui, šitas britų jaunimo požiūris visiškai sveikas - ir šiaip anksčiau pernelyg dažnas gviešėsi aukštojo mokslo diplomo, o po to nežinojo, ką su juo veikti. Gi geras santechnikas ar elektrikas visuomet bus aukso vertės, ir, sprendžiant iš rusiškojo Aidolo, ir ne tik jo, bet ir kitų, mažiau suchaltūrintų eksperimntų, robotai juo dar negreit pakeis.

Fearing AI job losses, some young workers in Britain shift towards skilled trades | Reuters

Yra tokia auksinė verslo taisyklė, tie, kas bus pirmi, visuomet bus Coca Cola, o tie, kurie į trasą įšoko vėliau, pasmerkti būti Pepsi. Kaži, ar taip bus ir AI lenktynėse? Čia lyg ir Cola turėtų būti ChatGPT, tačiau jos kūrėjai ima panikuoti, kadangi Google Gemini ima minti ant kulnų.

OpenAI CEO declares “code red” as Gemini gains 200 million users in 3 months - Ars Technica

Vienas labiausiai užknisančių dalykų dirbant su AI, tai, kad turi jį tikrinti, kaip nepažangaus paauglio kišenes. Tai žolės kancarą rasi, tai neparuoštus namų darbus, tai panaudotą prezervatyvą. Čia pateikiamas metodas, kaip preventyviai apsisaugoti nuo dirbtelekto haliucinajų. Gal suveiks, o gal ir ne.

A ‘Zen’ Method to Stop Language Models from Hallucinating – Unite.AI

Kaip ir su visais išradimais, jų panaudojimas blogiems ar geriems tikslams nepriklauso nuo išradimų. Deja, viskas priklauso nuo mūsų, geradarių ar niekadėjų. Ir va, kažkokie pokštininkai sugebėjo savo fantazija netgi traukinių eismą sustabdyti.

Trains cancelled over fake bridge collapse image

Ar jums teko gyventi naujos statybos name, kur už sienos gyvena bitcoinų ir kitokių crypto šachtininkas? Jeigu teko, tai už sienos gaudžiantys kompų ventiliatoriai turėjo ju iš sveiko paversti nervingu, iš nervingo bepročiu, o bepročius priversti šokinėti it guminius. Kriptokasėjų fermos jau kaip ir mirė, kasti nebeapsimoka, tačiau kažką juk reikia veikti su šita geležimi. Tai va, dabar jie tikisi, kad pavyks ją įdarbinti AI tikslais.

Ever-opportunistic bitcoin miners in the US are reportedly now transforming their crypto farms into ‘AI megafactories’ | PC Gamer

Tiek apie dirbtelektą, o mes einame link kitos nuolatinės rubrikos.

Muskometras

Elonas pastarosiomis dienomis susiriesdamas tvytino, kad Europos Sąjungą reikia panaikinti, jos galias sugrąžinti suverenioms nacijoms ir taip toliau ir panašiai. Kadangi jis nėra jokios ES šalies pilietis, tai nelabai gali savo tikslus realizuoti balsuodamas už jo pažiūras atitinkančias partijas. Kas yra labai apmaudu, ypač žinant, kad šitas jo anti-ES požiūris yra padiktuotas ne kažkokio altruistinio intereso, o tiesiog todėl, kad jo X buvo inpista bauda su keliais nuliais, dėl ko jis ir pradėji taip skeryčiotis. Ajajajai.

X axes European Commission’s ad account after €120M EU fine – POLITICO

Jeigu ir toliau taip Europos Komisija taškysis baudomis, teks Muskui kraustytis į kosmosą. Ir čia ne apie garsujį Marso kolonizavimą kalbu. Ne, pradžiai į kosmosą bus iškraustyti duomenų centrai. Toliau nuo Briuselio, toliau nuo grieko.

Bezos and Musk Race to Bring Data Centers to Space

Ir pabaigai. Tyliai tyliai buvo uždarytas DOGE, dėl kurio ir pats Elonas prisipažino nepateisinęs lūkesčių. Jeigu turite laisvas 35 minutes gyvenime, pateikiu labai gerą analizę, kodėl tie lūkesčiai buvo idiotiški, ir kokioje Visatoje juos būtų buvę įmanoma įgyvendinti.

Ir pabaigiame pasaulio margumynus ilgaskaičiu apie tai, kad ne viskas šiemet buvo blogai, nes, pavyzdžiui, Didžiajame Hadronų Kolaideryje pavyko žengti dar porą mažų žingsnelių link naujosios fizikos.

The LHC’s best 2025 discovery points the way to new physics - Big Think

Read more

Štai ir nuo pavasario mus beskiria tik vienas metų laikas, su kuo jus visus ir sveikinu.

Bet negaliu pasveikinti su advento ramybe. Nepaisant visų Donaldo Trumpo suderėtų taikos dylų, poreikis naujiems dauginasi kaip triušiai. Toks įspūdis, kad užkiša DJT skylę vienur, aure, jau kitur nauja žiojėja. Kažkaip užkaišai tą, jau už nugaros vėl nauja žabtus rodo.

Gerai, kai jos tokios, kaip apsišpilkavimas tarp Japonijos ir Kinijos, nors pagal savo retorikos laipsnį jis buvo netoli vandens virimo temperatūros. Apie ją nuotaikingai parašė feisbuko prietelius Andrius Guzaitis. Skaityti nuo antros dalies, pirmojoje apie tai, kaip abi Korėjos mainėsi balionais, kas mums irgi aktualu:

https://www.facebook.com/andrius.guzaitis/posts/pfbid0GE6L6G6NxnxVuUMqF6NNRYDmfrDGffHmX5r7DSQiLL1A1JXWSw9tftL3bysDNLjql?rdid=ATFHGm9uHIsdBTux#

Šalia šitos krizės, dėl kurios Xi Jinpingas netgi teikėsi pats paskambinti Donaldui Trumpui, turime vis besikaupiančią audrą ties Venesuelą. Kol kas įmanomi keli įvykių variantai:

1. Maduro sumirksi pirmas, gauna kažkokias laisvės ir babkių garantijas, išvyksta į egzilį, įvyksta taikus valdžios apsikeitimas prižiūrint amerikiečiams. Nikaragva ir Kuba užsisako didelę partiją antidepresantų.

2. Venesuelos armija sumirksi pirma, priduoda Maduro amerikiečiams, prisiekia ištikimybę demokratijai, kažką atiduoda opozicijai, kažką pasiima, šalyje įsivyrauja pereinamoji košeliena. Nikaragva ir Kuba ima masiškai valyti savo antpečiuotus.

3. Trumpas sumirksi pirmas (70 procentų amerikiečių prieš bet kokią karinę operaciją Venesueloje, tipo, narkodylerių valtis sprogdinti okei, siųsti batus ant dirvos - ne), viškas kažkaip nusimuilina, lieka status-kvo. Nikaragva ir Kuba haifaivina viena kitą.

4. Amerikiečiai pradeda oro bombardavimą, chirurgiškai preciziškas desantas Karakase, opozicija užima vyriausybės pastatus, dabartinės valdžios šalininkai traukiasi į džiungles, urbanistines ir gamtines, prasideda ilgas konfliktas. Nikaragva ir Kuba svyruoja tarp suicidinių ir revoliucinių nuotaikų.

5. Amerika pamato, kad neužtenka mažos operacijos, pasiunčiami Marinai, pasiunčiama US Army, užimami uostai ir oro bazės, naftos perdirbimo įmonės, komunikacijų centrai, opozicija buriasi į ginkluotus būrius padėti gringos, Maduro traukiasi į partizaninį karą. Nikaragva ir Kuba meldžiasi, kad jis užtruktų kiek galima ilgiau.

Rinkitės, kuris jums arčiau širdies. Šalia šios krizės tebelieka, žinoma, kacapų agresija Ukrainoje, bet apie JAV tarpininkavimą užbaigti ją pagrindinėje temoje ir šiek tiek kitokiu kampu.

Visame šitame alase itin linksmai atrodo noras viską paaiškinti tuo, kad Trumpui reikia nukreipti dėmesį nuo Epsteino failų. Maždaug, viskas taip, kaip filme Wag the Dog

Man tai kol kas atrodo, kad Epsteino failuose yra žmonių, kuriems labiau skauda nei Trumpui. Kad ir Larry H. Summersas, buvęs Iždo sekretorius, Harvardo profesorius, žmogus, kurį visi pranašavo būsiantį ekonomikos vunderkindu. Ir, pasirodo, gali trintis pečiais su visais pasaulio galingaisiais, vartyti ištisų ekonomikų kursus, o kai niežti klyną, tampi apgailėtinos kokybės mazgote. Kaip ir įrodo jo susirašinėjimas su Epsteino, kur jis prašo koučinimo, kaip pasiguldyti moterį, kuri nėra jo žmona, ir liūdnai reziumuoja, kad, aiman, teks likti tik jos mentoriumi. Brrrr… Daugiau apie tai čia.

How Could Larry Summers Be So Stupid? - POLITICO

Jeigu kas esate cuccina italiana fanas, turiu jums gerą ir blogą naujieną. Pradėsime nuo geros. Italai nutarė atsispirti kiniškai pomidorų pastai ir jos nebeperka. Tiesiog. Taip nebeperka, kad eksportas iš Kinijos krito kartais.

How Italy’s Rejection of Chinese Tomato Paste Triggered a Global Supply Shock - European Business & Finance Magazine

Tačiau džiaugtis nėra kada, bo Amerika įveda antidempingo muitus itališkai pastai, dėl ko ji gali pabrangti JAV lentynose dvigubai. O tada, savaime suprantama, sumažės atitinkamai ir importas. Žodžiu, net pačią šviesiausią dieną pasirodo debesėlių, kaip pasakė šabloninių anekdotų šabloninis vyriškis, sužinojęs, kad mirė jo uošvė, o jam teks apmokėti laidotuviu išlaidas.

A 107% U.S. import tax on Italian pasta could make your favorite spaghetti pricier — or hard to find - CBS News

Ta pačia finansine gaida, ar dažnai jūs pagalvojate, o kiek gi Rusijai kainuoja tos naudingų idiotų paslaugos Vakaruose? Savaime suprantama, dažnai gali sutaupyti ant tų, kurie tai daro grynai iš durnumo ar vriednumo, bet juk ne visi tokie. Tai iš naujausios istorijos UK galime spręsti, nes ne baisiai daug.

Ex-leader of Reform UK in Wales sentenced to 10-and-a-half years for taking pro-Russian bribes - BBC News

Nuteistasis UK Reform lyderis Velse Nathanas Gillas už 8 interviu ir kalbas pasakytas Europos Parlamente, kur jis bandė išplauti Rusijos reputaciją, gavo apie 40k svarų grynais. Tai gaunasi po 5 štukas už vieną turinio vienetą, kas nėra labai mažai, atsižvelgiant į šiaip rinkoje esančius turinio kūrimo įkainius, tačiau ir labai nedaug, lyginant su tuo, kiek prašo populiarūs viešieji kalbėtojai arba šiaip influenceriai.

Ir pabaigai tikrai smagi naujiena, netrukus galime apturėti naują naminių gyvūnėlių porūšį, kadangi meškėnai vis labiau demonstruoja domestikacijos pasekmes netgi savo išvaizdoje. Taip kad netrukus kiekvienas galėsime turėti po savo Raketą iš Guardians of the Galaxy arba Myko iš Pocahontas. Su kuo jus ir sveikinu pereidamas prie nuolatinės rubrikos apie

Raccoons Are Showing Early Signs of Domestication | Scientific American

Dirbtelektą

Kone visus rašinius apie AI galima suskirstyti į tris dideles grupes. Pirmoji, ir pati normaliausia, kalba grynai apie praktinius aspektus: kur AI padeda, o kur feilina. Antroji, pastaruoju metu aktyviausia, muša arba gesina ekonominius aliarmo varpus. Maždaug, arba bus tokia recesiją, kokios jokie dot-komai nematė, arba bus masinis klestėjimas, mana kris iš dangaus, o mūsų produktyvumas pasieks dangų Ir, pagaliau, labiausiai poetiška, imasi egzistencinių temų: kas mes, kodėl mes ir kaip tai pakeis AI.

Taigi, pradėsiu nuo praktinių dalykų.

Mathematicians say Google’s AI tools are supercharging their research | New Scientist

Mokslininkai sako, kad dirbtelektas padeda jiems daug greičiau padaryti tai, kas anksčiau buvo įmanoma tik per daug ilgesnį laikotarpį ir su daug daugiau resursų. Be tuo pačiu atsiranda pasipiktinusių žmonių, kurie prikišamai rodo pavyzdžius, kai AI haliucinuoja, o po to neatpažįsta savo ar kitų dirbtelektų priperėtų nesąmonių.

AI’s blind spot: Tools fail to detect their own fakes

Finansų lokiai ir buliai taip pat ieško argumentų pagrįsti savo apokaliptinėms arba vaivorykštinėms prognozėms. Labai geras ir subalansuotas požiūris pateiktas čia:

How to Sound Like an Expert in Any AI Bubble Debate

Bet jeigu reikia labiau pesimistinio, kas aš toks, kad ginčiau jums teisę į gauti nuodų dozę:

America’s future could hinge on whether AI slightly disappoints

O egzistencine tema, prašom. Jau seniai žinome, kad yra fruktų, kurie užmezga romantiniu santykius su dirbtelektu. Flirtuoja, mainosi seksualinio turinio žinutėmis, pykstasi ir taikosi, žodžiu, kaip ir turi būti šeimose. Bet kad su AI nori susilaukti vaikų ir dar jiems vardus kartu renka, čia jau man signalas, kad kažkas turi pernelyg daug laisvo laiko, nemokamo interneto ir per mažai laimės asmeniniame gyvenime:

People Are Having AI “Children” With Their AI Partners

Jeigu jums kada nors dirbtelektas vietoje slogos diagnozuos džiovą, o vietoje kompresų išrašys klizmą, neskubėkite kaltinti algoritmų. O kaltinkite dėl to TV scenaristus. Kadangi, pasirodo, dirbtelektas mokomas ne tik pasitelkiant medicinos žinynus bet ir Daktarą Hauzą:

Using the ‘House’ TV Show To Develop AI’s Diagnostic Capabilities – Unite.AI

Pats daugiausiai nusisiurbtas blues-country atlikėjas šiuo metu yra Breaking Rust. Ir jame nėra anei miligramo žmogaus kūnos ar dvasios, tai perdėm muzikinis robotas. Antra vertus, o kas sakė, kad country yra žanras, prie kurio tikram žmogui verta gaišti savo laiką? Tiek kuriant, tiek klausant.

Breaking Rust: AI is behind America’s most-downloaded country artist

Ir, pagaliau, poleminis straipsnis, ką AI reiškia kūrybai ir menui apskritai:

https://www.bbc.com/future/article/20241018-ai-art-the-end-of-creativity-or-a-new-movement

Muskometras

Dar viena reguliari rubrika, kuri yra baisiai priklausoma nuo jos herojaus. Nepradėsiu juk aš iš piršto laužti naujienas vien tam, kad ji klestėtų ir pūstųsi. Taip kaip padarė New York Times, kuris nelabai ką naujo parašė šitame straipsnyje, bet bent jau dar kartą apturėjo šansą sudėti į vieną antraštę Trump ir Musk.

Elon Musk Puts Trump Feud Behind Him and Tiptoes Back Into Politics - The New York Times

Dar mūsų herojų apkoliojo Amerikos literatūros klasikė Joyce Carol Oates, bet irgi nemanau, kad tai baisiai karšta naujiena.

The 87-year-old author humiliating ‘uncultured’ Elon Musk on his own platform

Kažkas paskaičiavo, kad jeigu Muskas taps trilijonieriumi, tai iš kompensacinio paketo jis uždirbs daugiau nei visi JAV pradinių klasių mokytojai kartu paėmus. Ką gi, ne tik pas mus pedagogo profesija vis dar nėra prestižinė.

Elon Musk is set to make more than every U.S. elementary teacher combined

Ir, pagaliau, X, buvęs Twitteris, sugalvojo naują triuką, rodyti, iš kur veikia šios platformos paskyros. Ir paaiškėjo, kad labiausiai už MAGA serga piliečiai Lagose, Kuala Lumpūre ir Čeliabinske. Čia tikrai smagu paskaityti, kad ir nėra tiesiai susiję su Elonu.

Top MAGA Influencers Accidentally Unmasked as Foreign Trolls

X rolls out location tool, unmasks fake Gaza influencer network

Dar buvo tyliai ir be fanfarų uždarytas DOGE, bet ir pats Elonas seniai apie jį nebekalbėjo, tai nekalbėsime ir mes.

Baigiu pasaulio potpouri su ilgaskaičiu apie tai, kad teraformingas ir geoinžinerija nėra tik mokslinės fantastikos reikalas. Ne, sesės ir broliai, tai gali tapti mūsų kasdienybe:

The Strange and Totally Real Plan to Blot Out the Sun and Reverse Global Warming - POLITICO

_______________________________

Read more

Subscribe now

Sveiki, labinuosi su jumis po dar dviejų savaičių. Per jas pagaliau baigėsi JAV valdžios šatdaunas, kuris tampa tokiu pačiu reguliariai besikartojančiu sezoniniu įvykiu kaip ir uraganai Karibų jūroje ar Padėkos dienas.

Todėl Amerika galės grįžti prie savo mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo - spėlioti, kiek nešvarių apatinių suslapstyta Jeffrey Epsteino korespondencijoje. Kitą savaitę Kongresas turėtų svarstyti privalomą nurodymą JAV teisingumo departamentui paviešinti visus tuos popierius, kuriuos jie paėmė iš velionio kolekcijos. Donaldas Trumpas, aišku, tam priešinasi ir sako, kad tai Demokratų sąmokslas, gi tie atitaria, kad tai tik Respublikonų sąmokslas.

Prieš tai, beje, Baltuosiuose rūmuose nutiko kitas incidentas. Lankė Donaldą svarbiausių Big Pharma žmonės, o jis juos dusino, kad numuštų kainą Ozempycui. Ir to dusinimo metu vienam pasidarė bloga. Taip bloga, kad teko pagalbą kviesti. Ir dabar duodu jums šią nuotrauką kaip kvizą. Kuris iš susitikimo dalyvių nedalyvavo nei dirbtinį kvėpavimą darant, anei pulsą tikrinant?

Bet grįžtam prie Epsteino ir jo paviešintų elektrinių laiškų. Mano svarbiausias moralas bus toks. Jeigu jūs jau esate milijonierius, jeigu jūs jau esate prinetworkinęs galybę įtakingų draugų, jeigu jūs jau turite problemų dėl savo klyno ir perversijų, tai pasivarginkite ir šiek tiek pasimokykite gramatikos ir sintaksės.

Aš esu tikras, kad tame pragaro katile, kur dabar sėdi Epsteinas (būtų labai graudu sužinoti, kad už visus griekus jam buvo išrašytas tik laisvės atėmimo terminas skaistykloje), jį baisiausiai pizdavoja, beraščiu vadina ir kitaip dūchina kolegos nusidėjėliai.

Žmonės, netgi ir kai rašote apie nedorus dalykus, pasistenkite sakinius pradėti didžiosiomis raidėmis, o kablelius dėlioti po vieną, o ne lizdiniu-kvadratiniu būdu. Ačiū.

Žinoma, rūpintis dėl gramatikos gali būti per vėlu, jeigu jus lėktuvu skraidina pilotas, kuris tiesiog nusipirko savo komercinės aviacijos licenziją. Pasirodo, kad toks individas kelis mėnesius sėkmingai pilotavo vienos iš Gedimino Žiemelio įmonių “Avion Express” lėktuvą. Dar anksčiau jis dirbo Indonezijos nacionalinėje avia linijoje Garuda. Irgi be košer popierių.

Iš to siūlosi dvi išvados. Galgi tikrai nei egzaminai pilotams nereikalingi, nei licenzijos. Va, pilotuoja sau čiuvas ir vargo nemato.

Iš kitos, negi pradėsime reikalauti ne ne tik boarding paso iš keleivių, bet ir atitinkamų dokumentų iš įgalos prieš leidžiant orlaiviui pakilti? Įlaipinimo procedūra velniai žino kiek užsitęs.

Tiek, kad per tą laiką bus galima ir pasirūpinti savo anapusiniu poilsiu. Mes dažnai kankinamės, galvodami, koks bus šermenų playlistas, ką pakviesti sakyti eulogijos, kaip apsirengti įkapėms (iškart sakau, šortai ir wife-beater maikė nesižiūri karste). Ir labai retai pagalvojam, o šalia ko norėtume atsigulti? Pripažinkime, nėra taip jau nesvarbu, kokioje kaimynystėje praleisime visą amžinybę? Ta prasme, iki paskutinio teismo dienos, kai Jėzus ateis visų mūsų prikelti, o prikeltų - teisti. Taigi, dabar galima įsigyti visai smagų sklypą istorinėse Paryžiaus kapinėse ir atsigulti, sakykim, šalia Jimo Morrisono iš The Doors.

Riders in the storm, riders in the storm… Tokį aukcioną vakuojantiems sklypams merija paskelbė todėl, kad daug tokių perspektyvių amžinojo poilsio vietų yra apleistos.

Toks nedidelis naujienų vinigretas, iš kurio aišku, kad šio ilgaskaičio autoriai gali būti visai teisūs, manydami, kad ufonautai su mumis nekontaktuoja tiesiog todėl, kad prarado susidomėjimą.

https://www.theguardian.com/science/2025/oct/15/bored-aliens-has-intelligent-life-stopped-bothering-trying-to-contact-earth

Mūsų nuolatinės rubrikos šįkart tokios menkos, kad neišskirsiu jų į atskiras. Pavyzdžiui, apie dirbtelektą suradau tik labai juokingą istoriją apie Kim Kardashian. Jūs jau gal žinote, kad ji vaidina naujame seriale All’s Fair. Tas serialas yra toks, hm, ypatingas, kad tapo vienu iš 16 meno kūrinių ar pasirodymų per visą The Guardian istoriją, kuriam šis laikraštis davė nulio žvaigždučių įvertinimą. Ten ji vaidina, kad ir ką bereikštų šis žodis šiame kontekste, skyrybų advokatę. Cimusas tame, kad Kim iš tiesų bando Kalifornijoje išlaikyti advokatės egzaminus. Ir štai pamokanti ir graudi istorija, kaip jos pastangas torpedavo ChatGPT.

https://gizmodo.com/kim-kardashian-blames-chatgpt-for-failing-law-exams-2000681672

O ir muskometras nieko naujo neprimatavo. Palaukit, pasakysit, bet juk Tesla stebėtojų taryba nubalsavo sumokėti Elonui trilijono dolerių vertės kompensacinį paketą? Jo, bet ten reikia tiek KPIs įvykdyti, kad neskubėsime skaičiuoti tų pinigų. Taigi, apsiriboju tuo, kad tikrai Musko ir Trumpo santykių atšilimą signalizuoja tai, kad NASA vadovu bus skiriamas Elono draugas Jaredas Isaacsonas.

https://news.sky.com/story/trump-renominates-billionaire-musk-ally-jared-isaacman-to-lead-nasa-13464219

O dar birželyje Trumpas dėl jo buvo užsispyręs, ne, ne ir dar kartą ne. Gi mums tai įdomu todėl, kad kažkada Isaacsonas buvo į kosmosą pakėlęs mūsų trispalvę.

Ta pakilia gaida ir pereisime prie pagrindinės temos.

Read more

Get 40% off for 1 year

Sveiki, įžengę į paskutinį rudens mėnesį. Ir, savaime suprantama, atklausę tradicinį barnį tarp tų, kuriems Halloweenas yra šetono bandymas išgyvendinti Vėlines ir tų, kuriems toji šventė yra patogus būdas bent jau vienam vakarui atsikratyti vaikais.

Taigi, Jungtinėse Amerikos Valstijose šiais metais populiariausios kaukės buvo KPop Demon Hunters. Ir sutapk tu man taip, kad kaip tik tuo metu Trumpas lankėsi Pietų Korėjoje. Iš visos savo kelionės po Aziją, DJT parsivežė naujų auksinių žaisliukų - paauksuotą golfo lazdą iš Japonijos, auksinę karūną iš Pietų Korėjos, žodžiu, suvenyrų kolekcija pagausėjo.

Bet aš ne apie tai. Ar prisimenate, kaip mes kone visi grąžėme rankas, kad antroji Trumpo kadencija reiškia Amerikos atsitraukimą iš likusios Žemės reikalų? Triumfuos izoliacionizmas, žlugs pokarinė pasaulio tvarka, America First reikš America Only.

Pokarinė pasaulio tvarka tikrai braška ir yra, bet gal daugiau dėl to, kad tiesiog save išgyveno, kaip išgyveno save prieš tai buvusios, Vestfalinė, Vienos Koncerto ir kitos. Izoliacionizmas tikrai klesti, didelė dalis MAGA entuziastų grabe matė likusį pasaulį, tačiau iki triumfo jiems dar tolokai. O America First tikrai nevirto America Only.

Ir taip yra todėl, kad Trumpas tiesiog atrado tarptautinės politikos malonumą. Pirmojoje kadencijoje jis jautėsi netašytu naujoku, kurį pizdavojo senbuviai, pirmojoje kadencijoje, kai jį pasveikinti su išrinkimu paskambino Theresa May, jis sutrikęs klausė patarėjų, o tai ką aš dabar turiu jai sakyti?

Gi dabar visa tai jam žinoma, jis puikiai jaučiasi dominuodamas susitikimuose su kitų šalių lyderiais, o jeigu dar ir pasiseka, kokį nors taikos dylą prastumti, tai dar papildomas bonusas. Ir ne tik. Tai dar ir jo politinis palikimas. O palikimas yra tai, apie ką svajoja netgi ir tokie tušti narcizai kaip Trumpas, kurį mes įpratome vertinti kaip grynai transakcinį organizmą, tokią gyvybės formą, kuri minta dėmesiu ir parinasi tik dėl galios ir pinigų. Ne, manyčiau, palikimas jam irgi rūpi. Ir ne tiek tradicinės prezidentinės bibliotekos statybomis, pagaliau, visi po savęs tokią palieka, čia nieko nenustebinsi. O va taikos dylai, JT demontažas, Monroe doktrina, kurią Trumpas tuoj visu smarkumu pritaikys Venesueloje, čia jau rimtas palikimas.

Kaip ir Baltųjų Rūmų euroremontas. Galima kiek nori šaipytis iš Trumpo užmačių nuversti Rytų sparną ir vietoje jo pastatyti gigantišką balių salę, tačiau jis juoksis paskutinis. Jo jau nebebus nei Baltuosiuose Rūmuose, nei gyvenime, o jo įpėdiniai žiūrės į naująją balių salę ir naudos ją pagal paskirtį. Ir milijonai amerikiečių, ir milijonai turistų ją matys ekskursijoje ar tiesiog per rūmų tvorą.

Niekad nenuvertinkite NT developerio užmojo ir noro statyti sau paminklus.

Verk dėl manęs, Argentina

Dar vienas įrodymas, kad Monroe doktrina, kuri, kaip žinome, jau XIX amžiaus sako, kad Vakarų pusrutulis yra JAV rūpestis, o visi kiti (tada, kaip ji buvo skelbiama, Europos galybės, žinoma), o visi kiti - pšl nx.

Taigi, kaip ir kiekvienoje doktrinoje, joje yra ir meduolis, ir botagas. Botagą netrukus gali patirti Venesuelą, kadangi nepamenu, ar dar buvo JAV istorijoje atvejis, kai lėktuvnešis permetamas į Karibus. Gal nebent Karibų krizės metu, kai reikėjo įgyvendinti Kubos blokadą ir atgrasyti sovietinius jūrų konvojus. Bet tai, manding, vienintelis atvejis. Nes trys lėktuvnešiai (likusieji arba remontuojami, arba laikomi rezerve) paprastai būna arba Ramiajame vandenyne, arba Indijos, arba Viduržemio jūroje. O dabar, prašom USS Gerald R. Ford visu greičiu plaukia į Karibus.

Tai čia botagas. Dabar apie meduolį. Jau esu šiek tiek rašęs apie unikalų eksperimentą, kurį Argentinoje daro jos prezidentas Javieras Milei. Yra daugybė atvejų, kai šalys nuo dereguliuotos ir maksimaliai laisvos ekonomikos pereidavo prie reguliuojamos ir diriguojamos. Bet atbulinių variantų daug mažiau. Thatcher, Pinocheto, postsovietiniai, ką dar prisimename?

Ir kadangi Milei eksperimentui ėmė grėsti pavojai, Argentinos vyriausybė tratino valiutos rezervus siekdama paremti peso kursą kaip girtas čikenfaktori emigrantas sugrįžęs į Palangą iš Piterboro. Ir kai visai rimtai ėmė atrodyti, kad valiutos rezervus teks literaliai gramdyti nuo iždo dugno, Vašingtonas pranešė, kad atidarė Argentinai 40 milijardų kredito liniją.

Milei atsigavo, atsigavo ir jo šalininkai, ir tarpiniuose rinkimuose jo partija La Libertad Avanza gavo daugiausiai balsų. Netgi Buenos Airėse, kur rinkėjai paprastai būna labiausiai pakrypę į kairę. Prezidentas gavo naują, dar tvirtesnį mandatą toliau varyti savo reformas, dar daugiau, gavo instrumentą per daugiau balsų parlamente tai daryti įstatymais, o ne vienasmeniais dekretais.Vadinasi, didysis eksperimentas tęsis. Ir jeigu Milei pavyks apsukti šimtą metų trukusį Argentinos važiavimą dugnan, tada turėsime rimtai pakrapštyti galvas ir paklausti savęs, o gal ir kitur ekonominės minties ortodoksija apie gerovės valstybę ir matomą tos valstybės ranką rinkoje nėra tokia jau absoliučiai teisinga mantra?

Etiketo pamokėlės

Įsivaizduokite tokią sunkiai įsivaizduojamą situaciją, kad patenkate į vakarėlį, kuriame vienas svečių yra Princas Andrew. Šiaip jau, aišku, geriau į tokius vakarėlius nevaikščioti, nes maža kas. Jeffrey Epsteino legenda turėtų jums paaiškinti, ką aš turiu galvoje.

Bet vis dėlto, atsidūrėte ir jus pažindina. Kaip jums kreiptis į šį svečią? Tiesiog “Prince”? Ar “Your Highness?”, o gal net “Your Royal Highness”? Nesiparinkite, ir būkite neformalus - tiesiog Mr. Andrew Mountbatten Windsor. O jeigu jau visai familiariai, tiesiog “Windsor”.

Kadangi po visų Epsteino skandalų ratilų, kurie vis dar ritasi per pasaulį, karalius Karolis IV atėmė iš savo jaunesnio brolio absoliučiai visus karališkos šeimos titulus. Nuo karališkos šeimos pareigų buvo paliuosavęs ir anksčiau, bet dabar dar ir visas vizitkes su “Prince, Duke of York, Earl of Inverness, Baron Killyleagh” teks sudeginti ir naujų užsisakyti.

Be tokio akibrokšto, Andrew dar teks ir išsikraustyti iš savo dabartinės rezidencijos ir įprasti gyventi kukliau. Mat jam lieka tik 40 tūkstančių svarų pensija už karinę tarnybą ir kažkokios babkės iš buvusių nekilnojamo turto dylų. Mat savo buvusius rūmus jis sėkmingai pardavę už 40 liamų, kaip ir už panašią sumą prastūmė anksčiau valdytą vilą Šveicarijos kalnuose.

Daug baisiau, kad nutruks ir jo vojažai po pasaulį su misijomis reklamuoti ir plėtoti Britanijos ekonominį potencialą. Pavyzdžiui, vienos tokios misijos į Tailandą metu tuometinis dar princas per ketverias dienas į viešbutį užsisakė 40 prostitučių. Nežinau, kaip dėl ekonominio, bet lytinis Britanijos potencialas čiabuviams turėjo palikti įspūdį.

Žodžiu, Windsorui teks pasukti galvą, kaip prasimanyti pinigų. Kaip ir mums visiems, nes artėja Kalėdos, reiks dovanas pirkti, reiks ant šližikų ir silkių piniginę atverti, bus reikalų. Tai nėra tradicinė rubrika, tačiau karts nuo korto Echoskopijos moko Kaip užsidirbti pinigų. Protingi žmonės pamokė, kaip tai reikia padaryti apiplešianti Luvro muziejų. Tiesa, po to pasirodė, kad nebuvo jie tokie protingi, kadangi susėmė per kelias dienas.

Bet vis dėlto. Grynai hipotetiškai. Ir primenant, kad tokia veikla yra priešinga įstatymui ir ne tokia romantiška, kaip mėgsta rodyti Netflixas. Taigi, grynai hipotetiškai. Sumanėte išgvaltavoti muziejų. O po to laimikį išstatyti feisbuko grupėje “Perku/Parduodu” su prierašu “Nuliovas paveikslas, geros būklės, tipo Monet, o gal Manet, xz, parduodu arba keičiu į naują Sony teliką”. Tai štai jums sąrašas muziejų, kurie britų tabloido nuomone yra labiausiai pažeidžiami meno pasigviešusių entuziastų.

https://www.themirror.com/news/us-news/gallery/museum-vulnerable-to-heist-louvre-1467727

Bandykite šį sąrašą savo riziką, o gal verčiau tiesiog tuos muziejus ir galerijas aplankykite be jokių kriminalinių kėslų. O mes einame link tikrai tradicinės rubrikos apie

Dirbtelektą

Tęsiant piniginę temą. Buvo čia kažkur išlindusi žinutė, kaip įvairiems LLM agentams buvo duota pinigų ir prisakyta juos investuoti. Ir visi jie, ChatGPT, Claude ir Gemini, per labai trumpą laiką sugebėjo ištratinti tuos pinigus ir nieko neuždirbti.

O čia, pasirodo, visiškai priešinga istorija, kaip AI sugebėjo užkalti visai gražią sumą. Aš, kaip ir visuomet, linkęs manyti, kad viskas priklauso nuo prompto. Jeigu surašysi robotui normalią instrukcija, tai jis ne tik kad pinigų uždirbs, jis ir tą ginčą tarp Vėlinių ir Halloweeno išspręs. Bėda tik, kad neišina tokios instrukcijos parašyti, ir čia jau ne robotai kalti, o mes patys.

https://www.bbc.com/future/article/20251008-truth-terminal-the-ai-bot-that-became-a-real-life-millionaire

Ar esat pastebėję, kaip dirbtelektas šunuodegiauja, padlaižiauja ir kitaip bando įtikti? Jeigu neteko, paskaityti apie šią patirtį.

https://www.cnet.com/tech/services-and-software/i-used-an-ai-chatbot-built-to-disagree-with-me-it-showed-me-how-sycophantic-chatgpt-is/

Dar kitoje naujienoje atrandama Amerika, kad milijonai ChatGPT naudotojų dalinasi su AI suicidinėmis mintimis. No shit, Sherlock. Jeigu žmogui nelieka pasikalbėti su niekuo daugiau, o tik su kompo ar smartfono ekranu, tai savaime aišku, kad jam mintis apie pamuiluotą virvę atrodo visai patraukli.

https://www.barrons.com/news/openai-says-a-million-chatgpt-users-talk-about-suicide-c13b363e

Kaip ir kitas įrodymas, kad vieniši senjorai vis dažniau kreipiasi į AI agentus atjautos ir simpatijos. Įsivaizduokit, jeigu mūsų babanės su vazonais profilyje, arba diedai su ūsais ir tačkomis savuosiuose profiliuose taip pasielgtų? Taigi akimoju nurimtų feisbuko fleimai, o Žemigijaus pramonės su nemuno aušromis sugaišti pagautų. Pasvajokim. Tai nemokama.

https://www.forbes.com/sites/rashishrivastava/2025/10/18/lonely-seniors-are-turning-to-ai-bots-for-companionship/

Kinija, ta prasme, toji Pyplz Ripablik of Čaina, pašaukė dirbtelektą atlikti karinę tarnybą. Virtualiai, žinoma.

https://chinamediaproject.org/2025/10/20/agent-012339-reports-for-duty/

Nesiliauja aimanos, kaip mes šersime visą AI bumą energija, kurios reikės daugiau ir daugiau. Atsakymas, tarsi aiškus. Branduolinė sintezė. Ir švariau nei branduolio skaldymas, ir žaliavos begalinės. Bėda tik, kad kaip nesišviečia jos praktinis pritaikymas, taip nesišviečia. Ir čia atsiranda vištos ir kiaušinio klausimas. Ar mums reikia branduolinės sintezės kad galėtumėm deramai pamaitinti tikrą dirbtelektą, o ar mums reikia tikro drbtelekto, kad jis galėtų sukurti branduolinę sintezę?

https://www.msn.com/en-us/news/technology/nuclear-fusion-the-holy-grail-of-power-was-always-30-years-away-now-it-s-a-matter-of-when-not-if-fusion-comes-online-to-power-ai/

O mes jau atvykome į kitą nuolatinę rubriką, kurioje dirba, triūsia, matuoja

Muskometras

Ta-dam! Habemus enciklopedium. Taigi, X (buvęs Twitteris) paleido naują online enciklopediją. Štai čia adresas.

https://grokipedia.com/

Klausimas: kodėl mums reikia dar vienos enciklopedijos, kai jau turime ir Britannica, ir Wiki? Elonas sako, kad jos, ypač Wiki, yra labai leftistinės, nes jas juk redaguoja žmonės, kurie, žinia, dažniausiai yra leftistai.

O va šitą redaguos dirbtelektas, tai jokio leftizmo čia nebus. Ką aš žinau, kol kas tai matau, kad grokpedia paima straipsnį iš Wiki, jį biški patrumpina ir įdeda kaip savo. Ir kol kas tokių straipsnių turi šimtus kartų mažiau nei Wiki.

Turime ir naujų patvirtinimų, kad visus karo kirvius Elonas ir Trumpas užkasė, tarp jų vėl taika ir ramybė, tai už tai ir pakelkime tostą.

https://www.politico.eu/article/us-elon-musk-back-in-donald-trump-good-graces-after-summer-of-public-feuding/

Prie kitų gerų naujienų, Teslos valdyba pasakė, kad bendrovė turi tik du variantus, arba ji sumokės Muskui vieno trilijono vertės kompensacinį paketą, arba jį praras. Ta prasme, genijus išeis pas konkurentus. Bandau įsivaizduoti, kas galėtų įpirkti Muską? Ką aš žinau, gal Ignitis, kai bus nacionalizuotas ir delistinguotas Žemigijaus?

https://www.cnbc.com/2025/10/27/tesla-musk-pay-shareholder-vote.html

Ir pabaigai, tradicinis ilgaskaitis, kuris šįkart irgi susijęs su dirbtelektu. Garbės žodis, toks įspūdis, kad greitai ir tinderyje reikės pažindintis nuo to, kad prisiduoti, kuriuo AI botu naudojiesi. Ir jeigu jie nesutaps, reiks iš karto išsimatchinti.

China Thought Express （中国思想快递）

AI and the Civilization of Zhibenism— A Review of If Anyone Builds It, Everyone Dies

Ma Siwei (马四维…

Read more

6 months ago · 艺文中国

O mes einame link pagrindinės temos

Read more

Ilfas ir Petrovas “Aukso veršyje” rašė, kad yra didysis gaublys ir mažasis gaubliukas. Didžiajame yra statomi Dneprohesai, Magnitogorskai, atliekami išradimai ir atradimai, o mažajame kuriama muzika čarlstonui “Mano mažytė” bei patentuojami pažąstinukai “Darbo bitučių meilė”. Cituota iš atminties, ir neklauskite manęs, kas yra tie pažąstinukai.

Taigi, didžiajame gaublyje šios dvi savaitės įeis į istoriją, kaip kone didžiausias Donaldo Trumpo diplomatinis triumfas. Arba neįeis. Kadangi apie tuoj tuoj stosiančią amžiną taiką Artimiuosiuose Rytuose girdėjome tiek pat kartų, kad tai Selo paskutinis atsisveikinimo turas. Ta prasme, jau to tikro paskutinio atsisveikinimo.

Daugelis Izraelio komentariato atstovų skeptiški, tačiau nepaisant to, pasveikinkime juos namo grįžus paskutiniams 20 gyvų įkaitų. O dėl tolimesnės perspektyvos, suspauskime špygas ir tikėkimės geriausio.

Kad ir to, kad šiemet pateiktos Trumpo nominacijos Nobelio taikos premijai bus automatiškai pastumtos į 2026 metų premijos ciklą, mat, pasirodo, nominuoti būtina iki einamųjų metų vasario 1 dienos. Taigi, šiemet Nobelio jis niekaip negalėjo gauti jau vien dėl formalumų.

Beje, kalbant apie Nobelius. Mėgstame pliekti nūdienos Amerikos universitetus. Maždaug, viską ten užkariavęs politinis korektiškumas ir DEI, studentai ne mokosi, o baubia from the river to the sea, profesoriai ne dėsto, o politikuoja, ne alma mater, o kitoks išsireiškimas, minintis motiną kitokiame kontekste.

Tai štai, Kalifornijos universitetas per tris dienas pastatė naują pasaulio rekordą gaudamas 5 Nobelio premijas - medicinos, fizikos ir chemijos. Tai yra daugiau premijų per tris dienas nei daugelio šalių mokslininkai per visą gyvenimą. Ir šnekėk po to apie aukštojo mokslo krizę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir čia tikrai tinka tas blogas posakis, ne viskas taip paprasta.

Dėl šitos naujienos tai nelabai žinau, kuriam pasauliui ją priskirti, didžiajam ir mažutėliui. Iš vienos pusės, reikale dalyvavo Europos Parlamentas. Tai tarsi turėtų būti didysis pasaulis. Iš kitos, parlamentas nutarė uždrausti vegetariškiems ir veganiškiems burgeriams, dešroms ir kitokiems servelatams vadintis burgeriais, dešromis ir kitokiais servelatais. Tipo, jeigu tavyje nėra mėsos, neturi teisės nešioti tik mėsos gaminiams užtarnautą pavadinimą.

Iš vienos pusės, tai tarsi ir teisinga, vartotojas turi teisę žinoti, kad jo servelatas visai ne iš kiaulienos pagamintas, todėl ir vadintis taip negali. Iš kitos pusės, man visuomet buvo keista, kad jie apskritai taip buvo vadinami. Jeigu tavo produkto USP, arba tasai unique selling point buvo mėsos nebuvimas, tai kam tu jį pavadini taip, kad keltų asociacijas su ta nekenčiama mėsa? Ai, nesuprasi.

Čia jau tikrai mažojo pasaulio reikalai. Taigi, žinia, kad be influencerių neapsieina niekas. Netgi Vatikanas. Netgi buvo šnekama, kad bus kalendorius išleistas su jaunais ir karštais kunigėliais.

Vienas bicepsus demonstruoja, kitas su gitara grajyja, trečias kitaip kaip influencina. Bet netgi influencinimui turi būti ribos. Ir uždraudė Šv. Petro sostas vienam tokiam kunigui influenceriui reklamuoti maisto papildus. Suprask, viskas tvarkoj, kad tu gyme praleidi daugiau laiko nei klausykloje ar lankydamas parapijonis, bet visokių piliulių ir miltelių adoracija Jėzaus vardu, ne, čia jau no go teritorija. Bicepsus augintis padeda tik triūsas, atkaklumas ir poteriai.

https://www.telegraph.co.uk/world-news/2025/10/03/influencer-priest-told-to-stop-promoting-health-supplements/

Grįžtant prie Amerikos, tačiau jau prie mažojo pasaulio reikalų, JAV Iždo departamentas pranešė apie planus išleisti vieno dolerio monetą su Donaldu Trumpu. Kas keisčiausia, jis bus ir monetos reverse ir averse.

Kaip su tokia žaisti “herbas ar skaičius”, stačiai neišmanau. Dar daugiau, pranešta apie kol kas dar neaiškius planus Trumpą užkelti ir ant planuojamo 250 dolerių banknoto. Tai būtų pirmas kartas, kai dar gyvas JAV prezidentas atsiduria ant pinigo. Viskam, žinoma, būna pirmas kartas. O ir tokia praktika visiškai sėkmingai gyvuoja monarchijose, tai kodėl ir čia nepabandžius. Ir čia prisimenu tinkamą niekam nereikalingą istorinį faktą.

Kaip žinome, imperatorius Septimijus Severas, paskutinysis iš gerųjų Romos imperatorių (ne pagal charakterio dosnumą, o pagal valdymo kokybę) turėjo du sūnu - Getą ir Karakalą (Ridley Scottas antrajame Gladiatoriuje visiškai sukarikatūrino brolių istoriją).

Ir tikėjosi tėtušis, kad jie kartu valdys po jo mirties dorai ir draugiškai. Tai ne, Karakala nužudė Getą ir valdė jau vienas. Ir čia atsirado problemėlė. Paprastai Romoje po tokio gyvybės atėmimo įvykdavo damnatio memorie, atminties pasmerkimas. Būdavo daužomos tokio imperatoriaus statulos ir biustai, gramdomas veidas nuo mozaikų ir bareljefų, trinamas vardas iš archyvų ir vykdomųjų antstolių raštų. Taip bandė padaryti ir su Geta. Tik bėda, kad jau buvo prikaldinta galybė monetų su jo atvaizdu. Ir juos išimti iš apyvartos nėra taip paprasta kaip nuversti statulą.

Tai, sakau-manau, taip ir su Trumpo monetomis ir banknotais gali atsirasti panašių bėdų. Visų pirma, jo oponentai atsisakys jas priimti ir reikalaus, kad krautuvininkas duotų grąžą košeriniais valiutiniais vienetais, be jokio DJT abrozdėlio. Gi jo šalininkai kaups jas kaip suvenyrus, atsisakydami paleisti į apyvartą ir taip stabdydami ekonomiką. Kaip bežiūrėsi, kulto darymas iš pinigų visuomet blogai.

Ir, kalbėdami apie ekonomiką, mes ateiname prie pirmosios iš mūsų nuolatinių rubrikų.

Dirbtelektas

Pastaroji savaitė buvo tiesiog nėščia gedulingomis naujienomis apie AI. Suskaičiavau bent dešimt substackų (nuo Paul Krugman iki Robert Reich) ir panašiai podkastų (nuo Scott Galloway iki Patrick Boyle), kurie visi sau uždavė vieną ir tą patį klausimą: ar netrukus turėsime reikalą su dar vienu finansiniu burbulu?

Baisesniu už XIX a. Geležinkelių burbulą UK, gigantiškesniu už dotcomų ir NT burbulus XX amžiuje? Kadangi prelegentai ėmė skaičiuoti, kad visas ekonomikos augimas JAV šiuo metu paremtas investicijomis į AI. Tiek į duomenų apdorojimo fermas, tiek į elektrines teikti jiems energiją, tiek į vis naujus agentus ir botus. Ta prasme, patrauk šitą segmentą, ir pamatysi, kad ekonomika sloguoja ir čiaudi.

Kita žinia, MIT mokslininkų studija atrado, kad 95 procentai įmonių atraportavo, jog jų pačių investicijos neatsiperka. Tai yra nei produktyvumą didina, nei mažina operacinius kaštus, nieko. Nihil, zilch, zero.

Aš ne ekonomistas, todėl tikrai neturiu kažkokios argumentuotos nuomonės, kurią galėčiau jums įsiūlyti kaip įžvalgą. Tai tik pasidalinsiu tuo, ką rašo ekonomistai. Jeigu substackerių ir podkasterių jums neužtenka.

https://archive.ph/2025.10.04-130302/https://www.bloomberg.com/news/articles/2025-10-04/why-ai-bubble-concerns-loom-as-openai-microsoft-meta-ramp-up-spending

Iš kitų naujienų, netrukus mes galėsime su dirbtelektu nešvankiai blevyzgoti ir viens kitam siuntinėti dickpicsus. Bent jau taip suprantu iš Samo Altmano pažadų, kad netrukus ChatGPT įgis ir erotinį kampą. Taip kad pasiruoškite sextextinimui su robotu. Brrrr…

https://www.theverge.com/news/799312/openai-chatgpt-erotica-sam-altman-verified-adults

Pasirodo, dabar dirbtelektas gali už kelis dolerius pagaminti podkastą, kuriame netikri žmonės šneka apie tikrus dalykus. Ir jais užversti rinką. Ypač tokiais nišiniais podkastais, kuriais nelabai užsiima tikri žmonės, žinodami, kad tai neatsipirks. Nes kas klausys dviejų valandų pokalbio apie gupijų žuvyčių veisimo subtilumus padidėjus atmosferiniam slėgiui dėl ciklono virš Skandinavijos?

https://www.barrons.com/news/mass-produced-ai-podcasts-disrupt-a-fragile-industry-a83dae86

Labiau optimistine gaida, AI, pasirodo, kamuoja tos pačios bėdos kaip ir mus pačius. Kad ir tas pats Dunningo Krugerio sindromas, kurio dalyviai mano, kad žino dalykus, kurių nežino.

https://www.unite.ai/coding-ais-tend-to-suffer-from-the-dunning-kruger-effect/

Tai įrodo ir tokie faktai, kad maždaug 20 procentų visų įžvalgų, kurių jums prispinduliuoja AI botai ir agentai yra švaraus vandens haliucinacijos, kurias reikia tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti.

https://www.unite.ai/censored-ai-chat-models-hallucinate-more-research-finds/

Nes jeigu netikrinsite, tai dirbtelektas jums papunkčiui suplanuos nuostabią atostogų kelionę į neegzistuojančią šalį.

https://www.thetimes.com/world/article/chatgpt-perfect-holiday-ai-tech-x9lntjdsv

Būkit atsargūs, būkit perspėti.

Muskometras

Elonlande didelių įvykių neįvyko. Nei lėliuko naujo, nei pasijos naujos, netgi raketos paleidimo. Tiesa, Tesla erzino sakydama, kad netrukus atskleis naują paslaptingą produktą, bet kol kas neatskleidė.

https://electrek.co/2025/10/05/tesla-teases-mysterious-new-product-unveiling/

Kaip ir Muskas neatskleidė, kokį pirmąjį kompiuterinį žaidimą pagamins jo Grokas, tik pasakė, kad pagamins. Mano statymas yra tas, kad tame žaidime reikės apvaisinti kiek įmanoma daugiau moterų, kad išgyventų žmonija. Toks RPG ir first person shooter mišinys.

https://gam3s.gg/news/elon-musk-xai-to-make-games/

Žinomas išradėjas Rodney Brooksas pareiškė, kad visi planai apie Optimus Prime robotą yra pernelyg optimistiški, nes robotai niekuomet nebus tiek plastiški kaip mes.

https://rodneybrooks.com/why-todays-humanoids-wont-learn-dexterity/

Ir pabaigai, tvirtas įsitikinimas, kad Elonui tiesiog lemta tapti trilijonieriumi ir niekur jis nuo to taip lengvai nepabėgs.

https://www.aol.com/articles/why-inevitable-elon-musk-trillionaire-090043267.html

Tiek Muskometro, o pabaigai ilgaskaitis. Kažkada dar žurnale FHM mes turėjome rubriką, kur varžėmės su garsiais asmenimis. Pasirinkdavom varžyboms keisčiausias užduotis. Pavyzdžiui, su Lietuvos galiūnų rinktine rungėmės, kas išlankstys gražesnį origami pimpalą. Ir, pasirodo, origami gali atverti daug didesnes paslaptis.

https://www.quantamagazine.org/origami-patterns-solve-a-major-physics-riddle-20251006/

O dabar link pagrindinės temos.

Read more

Vienas iš blogiausių dalykų darant kažką reguliaraus yra tai, kad gyvenimas natūraliai ima trumpėti būtent tokiais reguliariais intervalais. Kažkada, dar kai redagavau žurnalus, jis trumpėdavo mėnesiais. Sausio numeris, vasario, kovo, pyst, metai ir praėjo. Dabar, kai rašau „Echoskopijas“, jis trumpėja dviem savaitėm. 55-ta, 56-ta, 57-ta, džyzus, tai juk kalėdines dovanas jau laikas pakuoti.

Pasiskundžiau laiko tėkme ir einam prie pasaulio naujienų potpuri.

Amerika uždarė federalinę valdžią, ir čia yra tas atvejis, kai negali nusistebėti, kodėl jie neperima kad ir mūsų gerųjų patirčių. Mūsuose, jeigu nebus susitarta dėl biudžeto, automatiškai įsijungia mechanizmas, pagal kurį kito mėnesio pajamos ir išlaidos bus organizuojamos kaip 1/12 praėjusių metų biudžeto. Taip, tai statiška, taip, tai neleidžia manevruoti, tačiau tikrai geriau nei pakabinti ant „US Post“ iškabą: „Paštas uždarytas, jūsų siuntiniai saugūs sandėlyje.“ Kas be ko, ir Amerikos Kongrese galima priimti continuing resolution, pagal kurią įsigaliotų panašus mechanizmas kaip mūsiškis, bėda, kad jį reikia priimti — automatiškai jis nepradės veikti.

Tačiau geresnė naujiena iš anapus Atlanto yra tai, kad generolai ir admirolai privalės skusti barzdas ir daryti atsispaudimus. Bent jau taip reikia suprasti iš gynybos — atsiprašau, karo — sekretoriaus Pete’o Hegsetho kalbos, kurią jis išrėžė 800 žmonių antpečiuotai auditorijai. Po jo spičiaus kitą valandos monologą atliko pats DJT, kuris, beje, kita proga prigrasino demokratų valdomiems miestams, kad gali ne tik kariuomenę pasiųsti tvarkos įvedinėti. Bus ir kitų meduolių. Pavyzdžiui, atimti iš to miesto Pasaulio futbolo čempionato mačus. Kaip pavyzdį nurodė Čikagą. Viskas būtų legit, bet kad Čikagoje joks mačas ir nebuvo planuojamas. Oh well, so many things, so little time.

Pats Trumpas, žinia, yra vienas labiausiai besibylinėjančių žmonių šiuolaikinėse JAV. Visomis prasmėmis. Ir kiek jis prikepa ieškinių, ir kiek jį žmonės duoda į teismą. Šiuo metu kabo du ieškiniai — vienas „NYT“, kitas „WSJ“ adresu — kiekvienas po 15 milijardų.

Suma gali pasirodyti įspūdinga, kol nesužinai, kad MAGA šamanas (jeigu prisimenate dar tokį iš Kapitolijaus šturmo) padavė patį Trumpą dėl kuklių 40 trilijonų. Ne tik jį vieną. Tarp atsakovų yra ir Nacionalinė saugumo agentūra, Federalinis rezervų bankas, IMF, Pasaulio bankas, Izraelis, Elonas Muskas, „T-Mobile“, DARPA ir „Warner Bros.“ kino studija. Visa tai išdėstyta 24 puslapių klyksme tyruose, o pabaigoje šamanas dar ir pareiškia, kad tikrasis JAV prezidentas yra būtent jis.

Jeigu netikite — prašom, nuoroda:

https://www.phoenixnewtimes.com/news/phoenix-qanon-shaman-files-40-trillion-lawsuit-against-trump-22763479/

O jeigu rimčiau, tai 20 punktų planas Gazai, šviežiai pasiūlytas Trumpo, gali tapti tikru, jeigu ne lokomotyvu, tai bent drezina į taikos procesą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau šalimais fermentuojasi ir kiti procesai. Kataras vis labiau artėja prie Turkijos. O pamenate, kai vienoje „Echoskopijoje“ rašiau apie branduolinę proliferaciją? Ir minėjau gandus, kad Saudžiai yra slapčia nusipirkę keletą branduolinių ginklų iš Pakistano, kur juos ir laiko? Ir patikinau, kad su žvake prie šio sandorio nestovėjau, tai negaliu patvirtinti. Tai va — Saudžiai ir Pakiai oficialiai pasirašė tarpusavio gynybos susitarimą, pagal kurį Pakistanas išskės virš Saudo Arabijos savo branduolinį skėtį. Kuo tai keičia visą Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos konfigūraciją, čia tikrai neaprašysiu — tai, ko gero, reikalaus atskiros pagrindinės „Echoskopijos“ temos. Bet ne šį kartą, kadangi reikia šiek tiek daugiau pasikuisti renkant medžiagą.

Bet pereikime nuo globalių naujienų prie šiek tiek lokalesnių.

Pavyzdžiui, Ciuricho žmonės nubalsavo referendume uždrausti galingus siurblius, kuriais rudenį nupučiami lapai nuo gatvių ir šaligatvių. Priežastis — jie labai triukšmingi, o be to kelia dulkes. Kaip ten buvęs, galiu paliudyti: rasti švaresnį miestą už Ciurichą sunkiai įmanoma, na nebent Singapūras — tai čia tiesiog jau išpindėjimas siekiant absoliučios švaros.

Gi Čikagos municipalitetas — tas pats, kuriam neteks priimti pasaulio futbolo — patvirtino 90 milijonų dolerių išmoką. Ši suma bus išmokėta 180 bėdžių, kurie per visus praleido 200 metų už grotų. O pasodinti visi buvo už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ir visi — pagal jau buvusio policijos seržanto parodymus, kurie, pasirodo, buvo iš piršto laužti. Seržanto advokatas gi rėkia, kad jo klientas nei antrankių segė, nei su migalke vaikėsi nukentėjusius, o atliko grynai administracinį darbą įformindamas areštus ir įkalčius. Va taip.

Kitas policininkas — jau Niujorke — buvo suspenduotas iš pareigų po to, kai atvyko prie striptizo klubo, ten laukė vienos šokėjos, o jai išėjus parūkyti, atkišo pistoletą ir ėmė klausinėti: „Ar tau, mažute, yra kas nors grasinęs ginklu?“ Visa tai tikrai nebūtų galėję nutikti Šiaurės Korėjoje, kadangi ten jaunasis Kimas pradėjo kryžiaus žygį prieš krūtų implantus, areštuodamas tiek tokią „Vakarais dvokiančią“ operaciją pasidariusias moteris, tiek tai atlikusius chirurgus. Gi krūtų implantai yra geriausias striptizo šokėjų draugas. Iš kur aš tai žinau? Pusbrolis pasakojo.

Read more

Praėjo dar keturiolika dienų, ir vėl į jūsų ausis ir akis gula nauja Echoskopija. Nebetoli ir 50-tasis gimtadienis, o tai reikš, kad per tą laiką pasenome dviem metais ir nuskurdome 62 milijonais neuronų savo smegenuose. Mokslas sako, kas anokia čia bėda, per savo gyvenimą mes prarandame tik 10 procentų tųjų neuronų, tai tikrai dar turėtų pakakti. Tačiau mokslas, matyt, nežino ar dar nespėjo apskaičiuoti, kiek neuronocido tempams įtakos turi šūdai ir myžalai fontanuojantys Amerikoje.

Paimkim Charlie Kirką ir jau prasidėjusią jo kanonizaciją. Beje, pagrindinė šios Echoskopijos tema ir bus apie tai. Ta prasme, ne apie Charlie Kirką, nebuvo jis man įdomus gyvas, netaps įdomiu ir anapus, ne, kalbėsime apie tai, kaip apskritai tapti šventuoju. Jeigu tamstoms kartais kiltų toks naujametinis tikslas.

Taigi, grįžtam prie Charlie Kirko ir jo įšventinimo į Amerikos didžiavyrių ir didmoterių panteoną. Gal tik vienas procentas šio proceso susijęs su jo asmenybe ir pasiekimais. Okei, gal du. Na gerai, būsių šiandien dosnus, gal net visi dešimt. Tačiau visi likusieji devyniasdešimt yra grynai iš to, kaip likę gyvieji galėtų pasišildyti letenas virš jo amžinosios ugnies. Vieniems kuriant iš jo tokį Horstą Wesselį arba Pavliką Morozovą, o kitiems, atvirkščiai, Magablogį, kurio pragaras seniai šaukėsi su pragariukais.

Jeigu egzistuoja anapusybė, tai Charlie Kirkas, kertu lažybų, žiūri dabar šiapus iš nesvarbu kur, rojaus, pragaro ar netgi skaistyklos, ir neatsistebi, kokie paminklai jam dabar statomi ir griaunami. Ir garantuotai klausia savęs, ką aš dariau ne taip, kad visi mano talento garbintojai ir niekintojai mane tokiu mąstu pastebėjo tik po mirties? Ne tų pirmas, Charlie, ne tu paskutinis.

Tačiau kai kurie dalykai, kurie plaukia jo atentato farvateryje, yra dar labiau bauginantys. Tai, kad ABC suspendavo savo late night show vedėją Jimmy Kimmelį gali būti pirmają kregžde labai liūdnoje tendencijoje. Kai privatūs žiniasklaidos kanalai staiga supras, kad jie nei velnio nėra privatūs. Ir kad jie priklauso ne tik nuo vertės, kurią sugeneruoja akcininkams, o kurią, savo ruožtu, sugeneruoja reklamos pajamos, o kurias, savo ruožtu, žiūrimumo reitingai, o kuriuos, savo ruožtu, vedėjų ir prodiuserių talentas… Čia dedam tašką ir suprantam, kad jie priklauso ir nuo to, kaip į juos žiūrės valdžia. Kad ir ta pati FCC, arba Federalinė komunikacijų komisija, kurios valioje išduoti, pratęsti ar panaikinti licenziją transliacijai. Ir ne tik tam - nuo jos priklauso pritarti ar nepritarti M&A arba mergers and acquisitions, kurių dabar turinio industrijoje turi pareiti ant keliolikos milijardų.

Duokdie, kad toji pirma kregžde ir liktų vieniša, ir neperaugtų į tokį visiškai nelaukiamą pavasarį. Nors kiti ženklai irgi nelabai drąsina. Ypač tai, kad, pavyzdžiui, JAV Iždo departamentas perėmė 10 procentų Intel akcijų. Būdavo ir anksčiau tokių dyvų, tačiau dažniausiai valdžia perimdavo privačius verslus juos gelbėdama, o po išgelbėjimo vėl atsikratydavo sau nebūdingo dalyvavimo privačiame versle. O dabar perėmė be jokios krizės už lango, be jokio gelbėjimo. Tiesiog perėmė, nes galėjo.

Valdiškas kapitalizmas Amerikoje? O kodėl ne? Laikas atsikratyti užkeikimų, kad nu jau tas ten tai tikrai neįmanoma. Viskas visur įmanoma, ir kuo anksčiau tai įsikalsime, tuo mažiau karčių ašarų liesime, kai tai įvyks. Jeigu vis dar neįtikinau, skaitykime klasikus, Philipo Rotho Plot Against America, Stepheno Kingo The Dead Zone ar Sinclairo Lewiso It Can’t Happen Here. Kadangi beletristika dažnai būna įžvalgesnė už bet kokią analitiką.

Read more

Sveiki visi, išgyvenę mūsų dramatiškąją vasarą. Ir iškart einame prie problemų su premjerėmis arba premjerų pavaduotojais. Man besiruošiant rašyti tekstą, televizorius sukukavo, kad atsistatydino UK premjero pavaduotoja Angela Rayner.

Read more

Tegul bus pagarbintas:) Taigi, mieli Echoskopijos fanai, prisigyvenom iki to, kad ir vasara baigėsi. Pagal dabarčiaus vyraujantį viešąjį diskursą, dėl to kalti arba konservatoriai (nes jie dėl visko kalti), arba sunkiai, per kraują, limfą ir prakaitą lipdoma naujoji koalicija (nes ji spėjo pakankamai užknisti).

Bet kokiu atveju, antradienį kviečiu į miti…

Read more

Sveikinuosi su jumis primindamas, kad iki vasaros, bent jau kalendorinės, pabaigos liko dar dvi savaitės. Tai čia yra geroji naujiena. Blogoji yra ta, kad šį kartą pasaulis nesugalvojo pasiimti jokių vasaros atostogų, ir jame keistos, keistesnės ir keisčiausios naujienos lipa ant viena kitos paneigdamos seną tiesą, kad rugpjūčio mėnesį neprasideda karai…

Read more

Tegul bus pagarbintas po dar dviejų savaičių. Dievaži, jaučiuosi, kaip Donaldas Trumpas su tomis savaitėmis. Okei, DJT dabar turi daugiau problemų su prakeiktais Epsteino failais, kurie primena Schroedingerio katina, gali vienu metu žinoti tik arba jo buvimo vietą, arba jo judėjimo greitį, tačiau abiejų dalykų žinoti mums neduota.

Šiek tiek daugiau apie …

Read more

Aleliuja! Ir pradedu nuo gerosios naujienos - vis labiau ryškėja tai, kas gaus Nobelio taikos premiją. Iš pradžių Donaldą Trumpą šitam garbingam trofėjui nominavo Pakistanas, savo vicepremjero ir užsienio reikalų ministro Ishaqo Daro asmenyje. Maždaug, už topinę diplomatiją reguliuojant Pakistano ir Indijos konfliktą. Tiesa, Indijai tai labai nepatiko, …

Read more

Laba dieną ir leiskite pradėti nuo keisto klausimo. Kaip jūs žiūrite į F žodį? Ir ne, tai nėra “fabrikas” ar “fenomenologija”. Tai senas geras “fuck”. Kuris tikrai nėra kilęs iš akronimo For Unclean Carnal Knowledge, o greičiau iš germaniškų focka ar fokkelen.

Tai va, ši savaitė įeis į istoriją kaip pirmoji, kai net du kartus šis žodis buvo išmestas į viešumą taip natūraliai, jog būtų neatimama politinio diskurso dalis. Iš pradžių juo mus pradžiugino Bradas Landeris, Niujorko vyriausiasis buhalteris, po to, kai Demokratų pirminiuose rinkimuose prakišo labiausiai adoruotas kandidatas, buvęs Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo, nūnai užsinorėjęs tapti Niujorko meru.. Anot Landerio, taip jam ir reikia, arba, good fucking riddance.

Ir kone tuo pačiu metu šis mielas keiksmavardis buvo ištartas prie pat Baltųjų Rūmų, kur jį pasaulin paleido pats Donaldas Trumpas. Mat pristigo kitokių žodžių bandydamas paaiškinti, kodėl gi po šviežiai paskelbtųjų paliaubų tarp Irano ir Izraelio, šios šalys nesiliauja vieną kitą bombinti.

Iki Samuelio L. Jacksono personažų kinematografe “fuck” dažnumo dar toloka abiems, tiek buhalteriui, tiek prezidentui. Antra vertus, visos didelės kelionės prasidėjo nuo menko pirmojo žingsnio. Todėl jeigu ne mes, tai bent mūsų vaikai gėrėsis inauguracinėmis kalbomis, kuriose motherfucker dailiai derės prie asshole, o pastarasis elegantiškai užbaigs pusdalyvinę konstrukciją cocksucking. Kaip kad rašė Mikalojus Daukša “Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę”.

Fucking amen.

Cementas prieš petardas

Žinau, kokia situacija su keiksmais persiškai. Kertu lažybų, kad per tas dvylika dienų, kai iš pradžių Izraelis, o po to ir USA bombino ajatolų branduolinę programą, dažnas režimo parankinis grūmojo kumščiu į dangų ir stūgavo “Aghjoon!” (toks įžeidžiantis epitetas europiečių atžvilgiu), “Abhedone!” (irgi toks nelabai gražus kreipinys, arčiausiai būtų “ožkapisys) ar netgi “Khaarkosde!” (jau poetiškesnis plūstažodis, tipo, tavo sesuo pasileidusi kūrva).

Ypač tokių palinkėjimų turėjo pagausėti, kai dvylikos serijų dramos finale amerikiečiai ant po Fordow kalnu pasislėpusių centrifugų nuleido 14 MOP bombikių, kiekviena po kone 15 tonų, kurios teoriškai turėjo prasiveržti pro visus 100 metrų granito, cemento, žemės ir plieno, ir visas Irano atomines svajones nusiųsti kibinimatj.

Teoriškai. Kadangi, kaip pabrėžia ne vienas analitikas, šitie ginklai dar niekad nebuvo išbandyti karo sąlygomis. Kas yra gana logiška, nes juk neorganizuosi karo vien tam, kad jas išbandytum. Aišku, būtų ganėtinai smagu, pvz, susilaukti skambučio iš JAV ambasadoriaus, maždaug, žėkit, turim tokį reikalą. Čia pasigaminom tokių bombikių, bet anos nėra išbandytos realaus mūšio sąlygomis. Jaučiat problemą? Tai gal sakau, mes su jumis pakariaukim kokias kelias valandas, jas tik numetam, patikrinam rezultatą ir tada vėl taika, okei?

Taigi, pasirodo, jau prieš trejus metus mano mėgstamas žurnalas Popular Mechanics rašė ta tema, kur padarė išvadą, kad raketos ir betono dvikovoje turėtų laimėti betonas. Ypač kai tai visiškai naujas tipas FGCC, kuris daug pažangesnis už ankstesnįjį UHPC, kuris irgi buvo pakankamai kietas riešutėlis.

Tiems, kas planuoja budavoti savo asmeninį atominį ginklą ir norėtų jį paslėpti nuo VSD ar VMI, pridedu nuorodą į šį straipsnį.

https://www.msn.com/en-us/news/world/in-a-first-america-dropped-30-000-pound-bunker-busters-but-iran-s-concrete-may-be-unbreakable-scientists-say/

Praėjus trims metams klausimų, suveiks šį MOP bomba ar visgi bus nepakankama, vis dar liko, o atsakymų neatsirado ir po amerikiečių antskrydžio. Mat reikia sulaukti išsamesnių žvalgybos duomenų, maždaug kaip fotografijų prieš ir po kosmetinę operaciją. Pradinis DIA (Defence Intelligence Agency), Pentagono žvalgybos, įvertinimas yra gana santūrus, atseit, Irano programa sustabdyta tik keliais metais. Izraelio duomenimis - ištisu dešimtmečiu.

O aš sakau, kad verčiau palaukti ir neskubėti su vertinimais, primenu, kad šiuo pratimu Amerika išnaudojo kone pusę savo MOP sprogmenų resurso, primenu, kad apie Iraną dar kalbėsime pagrindinėje šios Echoskopijos temoje, ir pridedu dar vieną rašinį apie šios operacijos plonybes.

Black Mountain Analysis

Israel vs Iran: GBU-57A/B MOP Bunker Buster or Bunker Busted [i]

The GBU-57A/B Massive Ordnance Penetrator (MOP), developed by the United States, is one of the most powerful conventional weapons ever built — a non-nuclear "bunker buster" designed to destroy deeply…

Read more

10 months ago · 118 likes · 45 comments · Mike Mihajlovic

Ką šiandien plėš tėvelis?

Echoskopijose karts nuo karto rašau apie spalvingus plėšimus. Spalvingus todėl, kad tai patys plėšikai nelabai standartiniai, tai jų pasirinkti geismų objektai tikrai ne monochrominiai. Tačiau niekad savęs nepaklausiau, o vis dėlto, kuris materialus dalykas yra pats patraukliausias žulikams?

Pasirodo, kad patektų į tokių Top 10, jis turi atitikti kelis kriterijus - turi būti mažai rizikingas, garantuoti aukštą pajamingumą lyginant su ta pačia rizika, ir, pagaliau, lengvai realizuojamas.

Būtent dėl tos priežasties mano labai sekamos ir studijuojamos meno vagystės yra pačioje dešimtuko apačioje. Na taip, Mona Lizą gal ir nedidelė, gal ir įmanoma išsinešti iš Luvro paslėpus po sijonu, tačiau pabandyk ją prastumti net ir pogrindyje. O pardavinėti supjausčius po gabalėlį ir tikinant Halės turgaus lankytojus, ponas, čia tikrai kvadratinis paties Da Vinci centimetras, tik du šimtai štukų, vargiai patiks, net ir su paties Da Vinci autografu.

Taigi, dešimtukas atrodo taip:

1. Grynieji pinigai. Savaime suprantama, kapitone Akivaizda.

2. Kriptovaliutos. Žinant, kad steiblkoinai dabar sudaro 63% visų nelegalių transakcijų, natūralu, kad reikia jų kažkaip prasimanyti.

3. Juvelyrika. Supjaustei vėrinį, deimantai sau, auksas sau, ir realizuoti paprasta, ir vietos daug neužima.

4. Elektronika. Kokio bb, atrodytų, reikia vogti mobiliakus, laptopus ir kitokius gedžetus, kai operatoriai patys pasiruošę juos tau įkišti išsimokėtinai? Pasirodo, apsimoka, ne veltui 78 procentai tokia mažmena užsiimančių pardavėjų yra įsirengę stebėjimo kameras.

5. Automobiliai. Su Opel Ascona pakankamai saugu gyventi, bet su kokiais liuksusiniais sportiniais modeliais - daug mažiau.

6. Vaistai. Vėlgi, kalbame čia ne apie saridoną ar espumizaną, bet apie receptinius opioidus, o nuo pastarųjų metų - ir apie visus cheminius stebuklus nuo nutukimo.

7. Brangieji metalai. Nelabai transportabilu, sakykim, filme Die Hard with a Vengeance Jeremy Ironso vadovaujami fokiečių plėšikai pasiglemžia visai ne tūkstantį tonų auksų, kaip kad giriasi, o o daug mažiau, bet vis tiek pelninga Ypač šiais nestabiliais laikais.

8. Ginklai. Elementaru, Vatsonai. Norint ką nors plėšti, reikia turėti kuo pagąsdinti ir kuo atsišaudyti.

9. Prabangos prekės. Prisipažinti, aišku, kad vertiesi louisvuittonų ir kitokių gucci plėšimais yra žemas meninis lygis, tačiau antrinė šių statuso įrodymų rinka Azijoje tiesiog klesti.

10. Kaip jau ir sakiau, monoslizos ir kitokie meno kūriniai.

Ir nepaisant to, ilgaskaitis, kurį čia pridedu, yra apie į šį dešimtuką toli gražu nepatenkančio objekto vagystę. Teisingiau, 280 000 objektų. Kokių? Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą - rasi auksą. Daili bačkelė, bet be lankelių. Troba, be langų, be durų, nori išeiti - turi sieną pralaužti.

https://archive.is/HVHSk

Big in Japan

Ne, čia nieko nebus apie grupę Alphaville, kuri, jeigu tikėti reklama, atvyksta į Lietuvą švęsti savo kūrybinės veiklos 40-mečio, ir tai darys Klaipėdoje ir Kaune lapkričio mėnesį, kur garantuotai atliks vieną iš didžiausių savo hitų.

Ne, čia kalbėsime apie Japoniją, kuri, pasirodo, irgi po truputį užksikrečia tuo pačiu populizmo virusu, kuris jau kelis metus krato Vakarų demokratijas. Ilgą laiką buvom įpratę manyti, kad jau kas kas, o Japonija yra tikrai pasiskiepijusi nuo panašių užkratų, žmonės ten sąžiningai plauna rankas, mandagiai suka sušius, o jeigu kur ir išlieja savo agresiją, tai tik anime ir manga siužetuose.

Šalį jau bbs žino kiek metų valdo arba dešinės Liberalų Demokratų arba centro dešinės Demokratinės Liaudies partijos, o populistams netgi išėdų nuo stalo nenubyra. Tai nereiškia, žinoma, kad ten nėra tokių partijų.

Yra ten tokia Nippon Hoshuto, tipo, Japonijos konservatoriai), yra Nippon Ishin no Kai, tipo, Japonijos inovatoriai), tokie nišiniai sambūriai, kurie labai prieš LGBTQ, labai prieš Korėjas (abi) ir Kiniją, labai prieš Japonijos Antro pasaulinio karo nusikaltimus (jų nebuvo) ir labai prieš moterų teises (kaip sakė jų vienas lyderių, jeigu boba neįstojo į univerą iki 18, viskas, neleisti stoti. Jeigu neištekėjo iki 25, viskas, uždrausti tekėti. O jeigu tokia šalava nesugebėjo susilaukti vaiko iki 30, išoperuoti jai gimdą, ir baigtas kriukis.) Po to, aišku, šitam Naoki Hyakuta teko valgyti tuos neatsargiai ištartus žodžius ir palaidoti viltis kada nors išvysti savo partiją valdžioje.

Bet dabar daugiausiai šansų tarp tų marginalų turi kitas, naujesnis Sanseitō susibūrimas, lietuviškai galima versti kaip Pasidaryk pats partija. Anie po truputį kaupia jėgas, jau peržengė 2 procentų balsų barjerą, o tai reiškia, kad gaus valstybinį finansavimą savo veiklai, ir po truputį nusitaiko į vakuojančias parlamento apygardas, o vieną jau ir laimėjo.

Jos pažiūrose galima pažymėti tas pačias varneles - LGBTQ, anti-korėjinis rasizmas, jokių Japonijos praeities nuodėmių. Bet yra ir kitokių - labai nusiteikę prieš veido kaukes, kurios Japonijoje buvo populiarios dar gerokai iki covido. Taip pat labai prieš vakcinas ir imigraciją, kurios Japonijoje faktinai nėra.. Dar labai už intymų sąlytį su gamta, organišką ekologišką maistą ir kraustymąsi iš miestų į kaimus. Tokie biškį suradikalėję hipiai, nu.

Ir keisčiausia, kad jie yra anti-semitai. Jau kas kas, o žydų problema Tekančios saulės šalyje tikrai nėra aktualiausia, bet va, jų lyderis Sohei Kamiya labai aiškiai pasisako prieš žydiško kapitalo dominavimą Japonijoje.

O aš sakau, nu kokie jūs visi, panašaus plauko veikėjai, neįdomiai vienodi. Ir, perfrazavus Ostapą Benderį, kam jums, Kisa, valdžia, juk jūs visai neturite fantazijos.

Licenzija žudyti

Ką tik buvo pranešta, kad naują Bondo filmą režisuos Denis Villeneuve, tas pats, kuris susuko abi Dune juostas. Labai džiugi naujieną visiems 007 gerbėjams, belieka tik sužinoti, kas gi vaidins patį agentą. O čia žinių laukiame jau kelis metus.

Ir taip jau nutiko, kad tikrame pasaulyje naujienos juda greičiau nei fikciniame. Pavyzdžiui, kas vaidins 007 nežinome, o kas bus jo bosu realiame gyvenime - jau žinome. Naująja MI6, UK užsienio žvalgybos vadove, paskirta Blaise Metrewell, pirmoji moteris vadovė šios žinybos istorijoje. Ir ne, ji nebuvo parinkta todėl, kad jos pavardė prasideda raide M, kaip ir fikcinio Džeimso Bondo šefo Iano Flemingo kūryboje. Nes tikrovėje MI6 šefas visuomet vadinamas C, nuo pirmojo slaptosios tarnybos vadovo, kapitono Mansfieldo Cummingo laikų.

Prieš šį karjeros posūkį Blaise vadovavo Q departamentui, kuris tiek romanuose, tiek filmuose, tiek tikrovėje užsiima britų žvalgybos technologijomis ir inovacijomis. Todėl taip ir įsivaizduoju, kaip užsienio kolegos darbiniuose susitikimuose kaulys jos parodyti naują Džeimso Bondo Aston Martiną ar kokį kitą pavojingą žaisliuką.

Dirbtelektas

Prašau mylėti ir gerbti, pristatau naują rubriką. Elonui Muskui aukščiausios lygos sportbačius pakabinus ant vinies, gamta, žinia, tuštumos nemėgsta ir siūlo naują reguliarią temą.

Tiesą sakant, jos aplinkui ir taip jau tiek daug, kad bijau, jog veržiuosi pro plačiai atlapotas duris. Greitai žmonės, nesinaudojantys ChatGPT bus tiek reti, kad juos kvies į vakarėlius vien tam, kam galėtų jais pasidyviti it tais viduramžių dvigalviais veršiukais ar barzdotomis moterimis jomarke. Maždaug kaip negeriantį žmogų Vytautės Žilinskaitės humoreskoje, kur be jo, it bendravimo magneto, žlunga gimtadieniai ir vestuvės, nes kur rasi įdomesnę pramogą nei išsiaiškinti, kodėl žmogus visiškai negeria ir pabandyti jam įvarvinti karčiųjų lašų.

Apie AI jau prakalbo ir tokie karšinčiai, kaip Bernie Sandersas, kuris laidoje pas Joe Roganą samprotavo, kad įsimylėti į chatbotą nėra gerai, nes tikrovėje tai mes teturime vienas kitą, suprask, gyvus žmones, o ne programinius kodus. Bet po to meilės temą paliko ir grįžo prie lamentacijų apie proletariatą, kurį AI paliuosuos nuo staklių.

O aš verčiau siūlau pasiskaityti apie kitas dirbtelekto apraiškas. Anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti sektą, kuri nutars, jog AI yra ne kas kitas, o pats Viešpats Visagalis. Žinant, kad šiame vaidmenyje jau yra uždarbiavęs ir Skraidantis Spageti Monstras, visai nenuostabu. Nuoroda apie šį naują kultą čia.

https://boingboing.net/2025/06/24/the-rise-of-ai-worship-the-cult-that-believes-chatgpt-is-divine.html

Yra jaunikaičių, kurie metafizinės reikšmės AI nesuteikia, tačiau rimtai pradeda jį svarstyti, kaip pakeisiantį mus šioje planetoje. Suprask, buvo dinozaurų metas, praėjo, buvo homo sapiens, irgi praeis. Nuoroda į interviu apie tai - čia.

https://spectrum.ieee.org/agi-worthy-successor

Ir, pagaliau, labai gali būti, kad vienas iš populiariausių AI botų, kompanijos Anthropic sukurtas Claude, yra perskaitęs daugiau knygų už mane. Ką ten už mane, Indijoje gyvena Chandra Mohan Jainas, kuris giriasi perskaitęs 150 tūkstančių knygų. Tai va, apmokant Claude, jam buvo sušertos absoliučiai visos knygos. Arba bent jau taip teigiama šiame straipsnyje.

https://arstechnica.com/ai/2025/06/anthropic-destroyed-millions-of-print-books-to-build-its-ai-models/

O aš svarstau, pateko į jų tarpą Radži ir Henriko Daktaro autobiografijos, ar, vis dėlto, šioje srityje Claude žiniose žiojėja didžiulė spraga.

Tiek apie dirbtelektą, einame link Echoskopijos prenumeratoriams, o pabaigai jums palieku ilgaskaitį apie tai, kuo kvepia lietus.

https://www.popsci.com/science/smell-of-rain-petrichor-science/

Read more