Echo-skopija #10

Aidas apžvelgia reperių kovas, katalikišką AI, knygas apie Romos imperiją ir serialus apie vyną bei gilinasi į istorines studentų kovas.

Sveiki atvykę į jubiliejinį Echoskopijos įrašą.

Jeigu pagal vestuvių analogiją, tai būtų skardinis arba aliuminio jubiliejus. Tąja gaida reiktų kažkokios naujienos apie aliuminį. Kadangi jokių ypatingų nėra, aliuminio kainos pasaulyje krenta dėl sumažėjusios Kinijos paklausos, JAV bandys atgaivinti savo pramonę su visiškai naujo tipo lydykla, tai verčiau pateiksiu istorinį anekdotą. Kažkada šis metalas, kuris yra kone dažniausias mūsų planetoje, buvo toks retas (žmonės tiesiog nemokėjo jo išgauti), kad Napoleonas III patiems garbingiausiams Prancūzijos Imperijos svečiams oficialius pietus serviravo ne aukso, ne sidabro, o aliuminio įrankius. Toks tat buvo retas aliuminis.

Na, o dabar atidavę duoklę Echoskopijos jubiliejiškumui, žengiame į pasaulio margumyną. Mūsuose ši savaitė Eurovizinė, tai ir mes pradėsime nuo muzikos. Bet ne nuo eurovizinės, o daug rimtesnės ir dažnai tragiškesnės.

Atsinaujino kelis metus snaudęs konfliktas tarp reperių Drake‘o ir Kendricko Lamaro. Vyrai jau senokai griežė  dantį ant vienas kito, nors prieš dešimtmetį dar visai kultūringai bendravo ir netgi bendradarbiavo. Bet po to prasidėjo kūrybiniai nesutarimai, kurie peraugo į asmeninius.

Ir va, visai neseniai nesantaikos pūlinys sprogo ir abu hip-hoperiai ėmė vieną po kito kepti gabalus, kurių turinys pašvęstas apdainuoti oponento netobulumus.

Ir pradžių vienas dar gana taikiai priskiria tiek save, tiek oponentą repo švenčiausiai trejybei. Į ką tas atsako, grabe matęs jį, o ne trejybėje. Tada apsikeičiama jau intymesniais kaltinimais – vienas yra pedofilas, o kitas smurtavo prieš savo sužadėtinę. Vienas yra vagis, o kito vaikas visai ne jo, o vadybininko užstatytas. Ir tai, priminsiu, ne kokiais nors įrašais socialiniuose tinkluose, o pilnaverčiuose muzikiniuose kūriniuose, kuriuos kažkas kūrė, akomponavo, įrašė ir prodiusavo.

Konfliktas eskalavosi tiek, kad kažkas netgi jam skirtą wikipedijos puslapį sukūrė. Kuris naudoja tokį patį formatą, kaip ir kiti konfliktų įrašai šioje enciklopedijoje. Maždaug, Pirmasis pasaulinis karas, Izraelio-HAMAS konfliktas, Folklendų razborkė ir kiti nesusipratimai, kurie neverti Drake ir Lamarui batų raištelių užrišinėti.

https://en.wikipedia.org/wiki/Drake%E2%80%93Kendrick_Lamar_feud

Kol kas apsišaudymai tik vokaliniai, bet maža kas, tarp hiphoperių smurtinė mirtis kalta dėl pusės prarastų talentų. Jeigu, sakysim, country arba R&B veikėjai daug smarkiau turi baimintis alkoholio arba narkotikų, tai reperis šešis kartus dažniau užsilenkia nuo kulkos nei kamščio ar adatos. Ir didžioji dalis tokių ekscesų iki šiol neišaiškinti. Niekas nežino, kas 1996 m. nuknacino Tupacą Shakurą, 1997 m. – Notorious B.I.G, o 1999 m. – Big L.

Taigi, palinkėsime Drake‘ui ir Kendrickui Lamarui neatsidurti toje liūdnoje statistikoje ir dar šiek tiek pratęsime Amerikos muzikinę temą.

Axios aiškinosi ir išsiaiškino, kas gi vadovauja DJ pultui Mar-O-Lago rezidencijoje, kuri, žinia, yra Donaldo J. Trumpo namai ir tvirtovė. Ir, paaiškėjo, kad buvęs, o gal ir būsimas prezidentas dažnai pats nustato, kokio garso turi būti muzika, ir kas turi smaginti svečius iš kolonėlių. Šio žurnalistinio tyrimo pagrindu buvo sudarytas Trumpo grojaraštis, kuriuo ir dalinuosi.

Nėra čia kažkokių ypatingų atradimų, bet nėra ir baisių muzikinių įgriovų. Trumpo muzikinis skonis atrodo labai ramus, daug saugesnis nei jo pomėgis auksui ir brokatui interjero puošyboje ir tikrai išsamesnis nei jo mėgstamų knygų sąrašas, kuriame, priminsiu, yra dvi knygos – „Vakarų fronte nieko naujo“ ir Biblija. Kažkada jis dar bandė apsimesti, kad skaitė Tom Wolfe The Bonfire of the Vanities, bet buvo greitai žurnalisto demaskuotas.

Taigi, jeigu vadovautis jo muzikiniu skoniu ir jį perprojektuoti į būsimą politiką, ji turėtų būti nuspėjama ir saugi. Ach, kad taip iš mūsų lūpų į Viešpaties klausos aparatą...

Visa prezidento kariauna

Kažkada jau porinau apie tai, kad tarp MAGA intelektualų populiari nuomonė, kad visa Taylor Swift karjera yra CIA, FBI ir kitokių deep state kontorų PSYOPS pratimas atimti balsus iš Donaldo J. Trumpo ir juos atiduoti Joe Bidenui. Taip, girdi, ir paprasčiau padaryti nei klastojant rinkimų rezultatus, o ir šaibų galima prisižerti iš koncertinių bilietų ir albumų pardavimų.

Faktas kaip blynas, kad Holivudas ir apskritai visas Amerikos šoubiznis nuo seno labiau linkęs remti Demokratus, o ne Respublikonus. Ir pastaruosius tai visiškai rimtai biesina. Tarp garsesnių jų rėmėjų yra tik Kid Rockas, Tedas Nugentas, jau ganėtinai senstelėję aktoriai Jonas Voightas ir Jamesas Woodsas, buvusi komedijų žvaigždė Roseanne Barr,  buvęs Heraklio vaidmens atlikėjas Kevinas Sorbo ir dar desėtkas kitas B sąrašo selebų.

Žinoma, tarp jų yra Kanye West, bet su jo parama daugiau bėdos nei naudos, nes žmogus nuolat nelaiko liežuvio, tai jam norisi Hitlerį pagirti, tai paaiškinti, kad visos pasaulio problemos dėl žydų. Dar yra, beje, Chuckas Norrisas, bet jo suktukas sensta, ir nauda rinkimams mažėja.

Gi Demokratų rėmėjų sąrašas šoubiznyje toks ilgas, kad jam ir galo nematyti. Yra jame ir režisierius Stevenas Spielbergas. Ir va, skelbia NBC, maestro ruošiasi Bidenui padėti rašydamas strategiją ir scenarijų Demokratų nacionalinei konvencijai, kurioje bus patvirtintas partijos kandidatas.

O mums belieka spėlioti, kurį iš savo filmų Spielbergas pasirinks kaip įkvėpimo šaltinį tokiai strategijai. Schindler‘s List? Nee, labai niūru, o ir pabaiga nėra optimistinė. Kurį nors iš Indiana Jones? Bidenas jau tikrai nebe tokio amžiaus ir formos, kad lakstytų ant arklių ir motociklų. Lincoln? Būtų tikrai epiška, bet dvi problemos, Lincolnas buvo Respublikonas ir, kas dar blogiau, jį nušovė.

Palauksim, nedaug liko, Demokratų konvencija renkasi Čikagoje rugpjūčio 19 dieną.  

Nesikankink dėl medalio

Tuo metu, beje, jau bus pasibaigusios Paryžiaus olimpinės žaidynes. O joms dar neprasidėjus, tiek Paryžiaus merijai, tiek organizaciniam komitetui, tiek visai Prancūzijai rūpesčių pilna klėtelė.

Kai kurios iš jų labai tradicinės ir mums baisiai pažįstamos. Iš tų pačių G taško ar Vilnius Go reklaminių kampanijų.

Konservatyvesnių pažiūrų prancūzai pasiuto pamatę plakatą, kuriame nuo Napoleono kapo, atseit, nufotošopintas kryžius. Tipo, woke siautėja, naikina simbolius, kur žiūri le police, par bleu?!

Dar kiti išvažinėjo visą plakatą su mikroskopu ir patyrė moralinę žalą neradę jame Prancūzijos trikoloro.

Kūrinio autorius Ugo Gattoni teisinosi, kad bandė į karikatūrinį Paryžiaus vaizdą įkomponuoti 56 simbolius, susijusius su olimpinėmis sporto šakomis, gi kryžius į nei vieną jų nepatenka.

Bet čia dar maža problema. Kaip ir terorizmo grėsmė, nes toji stabiliai kartojasi per visus masinius renginius, ir policija bei žvalgyba yra jau atidirbusios tiek prevencijos, tiek reakcijos į grėsmes protokolus.

Mažiau apibrėžiama ir užkardoma yra garsiųjų nemandagių Paryžiaus oficiantų problema. Pats aš niekad su jais nesusidūriau, pasakai pradžioje Excusez-moi, mon français est très rudimentaire, puis-je continuer en anglais ? o po to visi su tavimi maloniai bendrauja angliškai.

Bet mitas gajus, tai dabar Paryžiaus valdžia organizuoja paslaugų sektoriaus personalui visokius mandagumo ir pykčio vadybos kursus, kad sporto aistruoliai neliktų nusiminę arogantišku šeimininkų požiūriu.

O redakcijos netgi siunčia užsimaskavusius tyrėjus, kad patikrintų, ar tikrai viskas taip blogai su paryžiečiais.

https://www.washingtonpost.com/travel/2024/05/07/paris-rude-tourists-olympics-hospitality-charter/

Ir, pagaliau, dar viena tradicinė problema – dopingo grėsmė. Tarsi jau apsivalė sporto pasaulis išpašolvoninęs iš savo tarpo chroniškus dopingo mėgėjus iš Rusijos. Tai ne, naujas skandalas. Pasirodo, dar 2021 metais 23 Kinijos plaukikai, įskaitant aukso medalių laimėtojus ir pasaulio rekordininkus, užsišvietė su trimetazidinino pėdsakais savo organizme.

Kinijos dopingo kontrolės agentūra CHINADA paskubėjo pranešti, kad sportininkai šito džiaugsmo gavo netyčia, per užterštus maisto papildus, ir sporto nekaltybei šis atradimas negresia. Į jūsų pusę stojo ir pasaulinė WADA. Amerikiečių USADA linkusi abejoti.

O aš čia matau gerą atsakymą į klausimą, kurį man uždavė vienas smalsus žmogus po to, kai mūsiškiai ledo ritulininkai atbaladojo kinus pasaulio čempionato 1B grupėje. Kodėl, klausė jis, šalys, kurioje akcentuojamas kolektyvizmas, daug geriau pasirodo individualiose sporto rungtyse, gi kolektyvinėse joms sekasi mažiau?

Mano atsakymas būtų toks. Iš 23 sportininkų nulipdysi tik vieną futbolo komandą, kuri laimės tik vieną medalį. Vietoje to gali įleisti į baseiną 23 plaukikus, kurie parneš, kaip kad aptariami kinų čempionai, 3 aukso ir 2 sidabro medalius.

Ir tai labai ryškiai matysis galutinėje medalių rikiuotėje. Dėl kurios, tiesą sakant, totalitarinės valstybės ir labiausiai neriasi iš kailio. O ne dėl kažkokio for the beauty of game ar jogo bonito.

Tris sveikamarijas ir daugiau nebenusidėk, sūnau mano

Dirbtinis intelektas dabarčiaus tiek mandingas, kad bele kokio produkto ar paslaugos tiekėjai mano būtinu pabrėžti, kad tas jų produktas ar paslauga būtinai naudoja dirbtinį intelektą. Nesvarbu, kad tai būtų majonezas ar galanterijos remontas, bet vis tiek su dirbtiniu intelektu.

Ir kartais tai atveda prie kuriozų.

Katalikų aktyvistai Catholic Answers paleido į pasaulį AI botą, pavadintą Tėvu Justinu. Žmonės pabandė su juo pabendrauti, taigi, mūsų AI botas ėmė tvirtinti gyvenąs Asyžiuje, Italijoje (ten, kur dirbo ir kentėjo Pranciškus Asyžietis, arba Azijietis, anot gerb profesoriaus Igno Vėgėlės). Dar jis melavo esąs tikras kunigas ir atviravo nuo vaikystės jautęs potraukį šiai profesijai.

Po to jis pranešė smalsiam katalikybės tyrinėtojui, kad masturbacija laikoma sunkia nuodėme. O vaikus puikiai galima krikštyti Gatorade ar kitokiu skysčiu.

Žmonės ėmė rašyti piktus laiškus Catholic Answers redakcijai, ir tie greitai susizgribo. Atėmė iš Tėvo Justino kunigo apykaklę ir paliko jį nabagą civiliais drabužiais. Tiesa, Asyžiaus panoramą fone irgi paliko.

Dabar Justinas jau nebeapsimetinėja kunigu, o tiesiog prisistato pasauliečiu, tačiau tokiu kuris labai domisi teologija ir gali daug paaiškinti mažiau šią sritį išmanantiems žmonėms.

Iš vienos pusė džiugina Catholic Answers greitis reaguojant į klientų skundus. Netgi norisi pamaldžiai sušukti, God is indeed swift these days!

Iš kitos pusės – nu rimtai pagalvokite, ar pasileisdami tokį AI botą neprisidarysite daugiau bėdos nei naudos.

Niekas čia jūsų nelaukia

Jau senokai bambama apie overtourism. Terminas senyvas, tačiau aktualizuojasi vis greičiau. Vis daugiau žmonių tirštai lankomose vietose praranda malonumą gyventi tokiose vietose. Ir viskas per turistus, kurie atgarma miniomis, selfinasi iki susivėmimo ir po to lygiai taip staigiai išgarma, palikdama šiukšles, atskirtį ir FOMO kvapą.

Užsiknisę Fudzikavagučiko miestelio gyventojai tiesiog pastatė tvorą, kad turistai nustotų fotkinti Fudzijamos ugnikalnį. 

Į Kioto senamiesčio kvartalą, kuriame gyvena geišos, turistai tiesiog nebeįleidžiami. Halštatas Austrijoje, pagarsėjęs po filmo „Frozen“, tiesiog nustatė kvotas – kiek turistų galima įleisti per dieną į šį 800 gyventojų miestelį. Nes buvo dienų, kai jų prigarmėdavo 18 tūkstančių. Dubrovnikas, kuriam jau per gerklę lenda GoT atnešta šlovė (čia buvo filmuojamos King‘s Landing scenos), mąsto uždrausti kruizinius laivus.

Na, o jeigu ruošiatės į Veneciją, tai pasiruoškite mokėti penkis eurus už bilietą, be kurio nepateksite į svarbiausias šio UNESCO paveldo vietas. Iš pradžių šių bilietų bus reikalaujama tik 29 pačias judriausias dienas, daugiausia savaitgaliais tarp gegužės ir liepos. 

Tačiau mano giliu įsitikinimu, ši praktika yra tik pirmoji kregždė. Ir vis daugiau nutryptų miestų ims ją taikyti pas save.

Nes jeigu tau gaila penkių eurų už selfį, tai gal gali apsieiti be selfio apskritai?

Tiek pasaulio kokteilio šiam kartui, na o dabar žygiuojame išsiaiškinti, už kokią pagrindinę temą nubalsavo Echoskopijos skaitytojai. Ir, žinoma, gilintis į žiūrimą, skaitomą ir klausomą turinį.