Echo-skopija #12

Titaniškas Aido darbas įvertinant kiekvieno kandidatų į EP sąrašo programas, galimybes ir perspektyvas.

Sveiki, visi, dvylikta Echoskopija bus special. Šįkart nebus pasaulio margumynų, o bus štai kas...

Prieš penkerius metus sugundė mane velnias išmėsinėti mūsų partijų bandymus patekti į Europos Parlamentą. Kadangi šis pratimas susilaukė nemažai katučių iš auditorijos, nėr kur trauktis, kartojame jį vėl.

Tačiau iš karto disclaimeris. Per tuos penkerius metus pasikeitė ne tik partijos, jų programos ir sąrašai (iš tikrųjų, tai labai mažai pasikeitė, gal tik mažiau gramatikos klaidų daro), pasikeičiau ir aš. Pasidariau atlaidesnis, minkštesnis, visur ieškau pozityvo. Tai ir šįkart prisėdau prie užduoties ne vedinas teisuoliško įniršio, o atvirkščiai – turėdamas tikslą rasti kiekvienoje partijoje ar koalicijoje bent vieną dievo pirštą, kad ir pakumpusį, kad ir rachito suraitytą, tačiau rodantį, jog ir už šitą nesusipratimą galima balsuoti už.

Tai su tokia atlaidumo misija ir leidžiamės į 14 partinių ir 1 koalicinio numerio analizę. Kokie kriterijai? Labai paprasti. Risčia prabėgame pro programą, tada einame į sąrašą. Jame labiau žiūrime, kas yra pirmame penketuke, nes dievo mūkelės nukištos į galą turi tiek pat šansų atsidurti EP, kaip ir aš Victoria Secret kataloge. Come to that, mano šansai geresni. O tas mūkeles į dienos šviesą velkame tik tada, jeigu jų biografijose veisiasi itin egzotiški vabzdžiai.

Taigi, iš ko rinksime mūsų vienuoliktuką?

Važiuojam!

1. Laisvės partija

Prisiduodu – prieš tuos pačius penkerius metus dalyvavau jos steigiamajame suvažiavime. Tai esu kaip ir šališkas. Iš kitos – per tuos pačius penkerius metus veikloje nedalyvavau nei aktyviai, nei pasyviai, tai kaip ir nesu susaistytas jokių įsipareigojimų.

Partija debiutantė, kadangi susikūrė tada, kai tiesiog nespėjo sudalyvauti 2019 metų rinkimuose.

Programa. Priešingai nusistovėjusiam prietarui, kad ši partija yra apie du dalykus – žolę pešančius tos pačios lyties sutuoktinius, žolei čia apskritai neskirta jokio teksto (nagrinėtos tik programų santraukos pateiktos VRK, ilgosiomis negaliu  skirti laiko, pasigailėkit, juk vasara). Apie trauką tai pačiai lyčiai ir šito įteisinimą partnerystės įstatymais – pačiame paskutiniame punkte. O pradžioje – Ukraina, gynyba, saugumas. Po to – ekonomika, inovacijos ir t.t. Tai čia viskas kaip ir košer.

Sąrašas. Nėra čia jokios Jokios egzotikos. Visi nuobodžiai visą savo gyvenimą buvę tik LP nariais, jeigu senesni, tai dar ir Liberalų sąjūdyje spėję pagyventi. Labai kuklūs, ypač dėl užsienio kalbų. Net žmonės su filologiniu išsilavinimu drovisi, kad jų anglų kalba tik pažengusi. Kai kitose partijose piliečiai įvaldę tik hau dū jū dū manosi esą įgudę.

Du dalykai nuperkantys mane asmeniškai. Trečiu numeriu einantis Vytautas Mitalas tarp pomėgių nurodo “gerą vyną”. Šiaip tai, aišku, būtų užtekę tiesiog “vyno”, nes juk mėgti blogą vyną gali tik mazochistas. Bet vis tiek džiugina. Bene bus vienintelis kandidatas taip atvirai išpažinęs savo nuodėmę. O 19-tu įrašytas Marius Dijokas domisi someljė veikla, kas irgi yra lėto, tačiau užtikrinto europėjimo požymis. Abiem kandidatams prieš 2029 metų rinkimus siūlau aktyviau dalyvauti „Vyno dienose“. Stendą gal kokį pasikabinti, maždaug „In vino veritas, in Europa sanitas“, žmones agituoti už gerą vyną ir prieš dratą, darbais, o ne žodžiais įrodinėti savo pomėgius.

Beje, nutolant nuo šito konkretaus sąrašo, vynas buvo vienintelis tuos du menkus kartus paminėtas pomėgis. Nors daugelio kitų kandidatų veiduose ir biografijose tikrai švietė tai, kad, sakykim, degtinių ir trauktinių tikrai nebrokija.

Bet suprantu, kad vynas čia toks nišinis pranašumas, masinis rinkėjas norėtų kito argumento balsuoti už šį sąrašą. Tai šekit, jeigu išsiųsime į Briuselį Remigijų Šimašių, ką jis ten darys? Taigi aišku, kad tai ką mėgsta labiausiai, siaurins gatves. Ir jeigu tai sėkmingai darys Molenbeeko kvartale, kur gyvena daugiausiai pikti ir nervingi imigrantai, tai panorėję kelti riaušes jie tiesiog nesugebės prasibrauti pro susiaurintas gatves ir įstrigę jose aprims. Win Lietuvai, win Biruseliui, win Europai.

Kur glausis, jeigu pateks į EP? Matyt, prie Renew Europe, liberalų frakcijos. Jeigu įsileis Liberalų Sąjūdis, kurie jau yra šios frakcijos senbuviai.

Kiek gaus mandatų? Spėju, kad 1. Jeigu pasiseks. Labiausiai tikėtina, kad Dainius Žalimas, sąrašo lyderis. Ir tai bus pirmas Vilniaus Žalgirio Pietų IV tribūnos fanų desantas į EP. Jeigu būtų galima patį Žalgirį taip paprastai įbalsuoti į UEFA Čempionų Lygą…

Ką darys EP? Oro tikrai nedarys, tačiau gėdos irgi. Toks pakankamai saugus pasirinkimas.

2. Lietuvos socialdemokratų partija

EP senbuviai, darbas ten jiems ne naujiena, Teta Vilija jau buvo net spėjusi ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui papirmininkauti, ką socdemai visuomet mielai primena. Ir labiau nutyli, kad šioje kadencijoje ji jau buvo tik eilinė šio komiteto narė. Tačiau bet kokiu atveju, socdemai ten ir koridorius žino, ir procedūras, ir vieną kitą naudingą telefono numerį bus išsisaugoję.

Programa. Man labiausiai patiko septintas punktas. Kuriame taip ganėtinai drąsiai pareikšta, kad visi piliečiai bus saugūs. Taip ir padvelkė tuo legendiniu klipu iš praeities.

O ir šiaip tai ne tiek programa, kiek dangiškosios manos kranelis. Jį atsukus ant mūsų visų turėtų pasipilti tiek gėrybių, kad Adomas su Ieva alkūnes nusikandžiotų iš pavydo savojo Edeno skurde.

Vieninteliai, kurie turėtų socdemų baimintis, tai stambus ir įtakingas verslas. Nes jam ir monopolijas užkardys versle nuo gamybos iki internetinių paslaugų, ir privers smarkiau bašliuoti ES biudžetą.

Socdemai čia žada lyginti visų lyčių teises ir labai gali būti, kad EP jie tai ir darys. Čia daugiau bėda su tuo, kad vienaip jie gieda Europos Sąjungoje, o kitaip namie. Briuselyje jie niekuomet nepraleis priminti, kad kairiosios jėgos visuomet buvo kovos už lygias teises avangarde. Lietuvoje jie gi neaiškiai murma, kad visuomenė dar iki to nepriaugo, o šitas klausimas dar nepasistojo visu savo aktualumu.

Sąrašas. Ir nėra simptomiškesnio įrodymo šitam kailio mainymui kaip sąrašo vedlė Vilija Blinkevičiūtė. Kažkada ją palyginau su jukebok, tokia muzikine šarmanke, į kurią įmeti monetą ir užsisakai norimą melodiją. Taip ir ji. Įmeti į ją eurą, klausaisi visai modernių ritmų, viskas pagal laikmečio dvasią.

Įmeti keletą senų tautinių centų, ima varyti “Balių” ir “Duokim garo”. Sukrapštai keletą sovietinių kapeikų, pavarys kažką ir iš visiškai nostalginio repertuaro. Jaučiu, jeigu sužvejotum visiškai ATR laikų skatiką, tai dar ir pirmąją polifoninę dzūkų sutartinę išverktų.

Kitas įdomus dalykas su socdemų sąrašu, kad jei netyčia jie ten praeitų visi pirmi vienuolika, tai krūva savivaldybių liktų našlaičiais, tiek čia merų  ir vicemerų.

Kur glausis, jei pateks į EP? Ten, kur yra ir dabar, socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje.

Kiek gaus mandatų? Spėju, kad tris. Vadinasi Vilija, kuri čia pavarys jau rekordinę kadenciją. Beje, tai, kad ji Briuselyje, o ne Lietuvoje, geriau visiems, ir mums, ir jai, ir Briuseliui. Ir netgi tai pačiai socdemų partijai, kuriai žiauriai patogi lyderė, kuri yra kaip toji fėja krikštamotė iš pasakos apie Pelenę. Nesimaišo po kojomis, bet vis tiek legendos apie jos Pelenei padidintą pensiją toliau sklinda. Dar Juozas Olekas, ir kaunietė Orinta Leiputė, jei rinkėjai nesugalvos įreitinguoti Vytenio Povilo, kuris socdemu buvo before it was cool.

Ką darys EP? Bus pragmatiški, pakankamai aktyvūs, sutariantys tiek su savo frakcija, tiek su kolegomis iš Lietuvos, žodžiu, daug normalesni nei pagalvotum pasiklausęs jų katarinkų apie nugyventą Lietuvą. Viską pasvėrus, saugus, tegul ir neįkvepiantis pasirinkimas.

3. Darbo partija

Yra gyvenime derinių, kuriuos sunku įsivaizduoti, bet įmanoma. Sakykim, šaltibarščiai be bulvių. Arba pusbroliai Aliukai be sesutės. Netgi tris muškietininkus be d‘Artanjano įmanoma įsivaizduoti, nes kažkaip gi jie vertėsi, kol jaunasis gaskonas neatvyko į Paryžių. Bet Darba parcijas sąrašo įsivaizduoti be Vyktaro priešakyje neįmanoma. O teks. Vyktaras dabarčiaus turi kitų santykių su Briuseliu, niekas nieko tiksliai nežino, bet apie pusė milijono valdiškų pinigų tarsi nukeliavo fiktyviems patarėjams apmokėti.

Kas yra biškį trupiniavimas, žinant, kad Vyktaras pernai buvo turtingiausias europarlamentaras gavęs vien apie trisdešimt liamų iš savo švęsto ir užkalbėto vandenėlio pardavojimo. Kas dar kartą įrodo, jog durnių pasaulyje begalės ir ne visi jie Darbo partijos rinkėjai.

Programa. Radau ten tokią pastraipą „Gerai suprantame EP nario iniciatyvos teisės ribotumą, kuri gerokai skiriasi nuo nacionalinio parlamento. Mūsų nuostatos bus aiškios ir suprantamos kiekvienam žmogui“. Skaičiau ją ir taip, ir šiaip, nieko nesupratau, kokio bb šie du sakiniai apskritai atsirado ir kodėl juos dar prireikė suporuoti. Siūlyčiau juos perrašyti sekančiai. „Gerai suprantame margarino privalumų ribotumą, kuris gerokai skiriasi nuo buivolės pieno sviesto. Mūsų pageidavimai buterbrodui bus aiškūs ir suprantami kiekvienam oficiantui“. Tikrai dabar aiškiau apie ką ir kodėl.

Daugiau programoje prisvaigta apie svieto lyginimą Europoje, lygintuvu prasieinant per visas gyvenimo sritis, nuvarvinta šykšti ašara dėl taikos su kaimynais ir šiaip pasaulyje, o daugiau nelabai kas įdomaus.

Sąrašas. Beveik visos partijos stengiasi savo sąraše turėti 22 asabas. Suprask, o jeigu staiga gausim visus 11 mandatų, tai juk reikės kažkaip juos paslankioti, nes, žiū, tas nebegalės, o ta nebenorės. Darbo partija išstenėjo tik 16. Ir ne todėl, kad realistiškai žiūrėtų į savo būsimų mandatų skaičių. Tiesiog nebėr iš kur gramdyti.

Tokiu gramdymo būdų čia atsirado legendinis švedų priešas ir lietuviškų patrankų repatriantas, jis gi ir poetas  bei dainius, Valdemaras Valkiūnas, kuris pats prisipažįsta, kad nemoka užsienio kalbų, nes kai jas išmoksta, tai po to užmiršta. Tokia lingvistinės amnezijos forma. Stebėtis nėra ko, nes ir lietuviškai jis šneka taip, kad jeigu koks Large Language Model, tipo, ChatGPT, būtų mokęsis iš jo viešų išstojimų, tai dar dabar bendrautų tik su vieversiais ar barsukais.

Antru numeriu ten įrašyta Vaida Giraitytė-Juškevičienė, kuri dabar pradeda mokytis vokiečių ir rusų kalbų, nes, matyt, anksčiau nebuvo kada, visas gyvenimas pašvęstas Darbo partijai, praeitas erškėčiuotas nuodėmių kelias nuo administatorės iki Seimo narės.

Yra čia ir Petras Čimbaras, įėjęs į istoriją savo nesėkmingais ir daugkartiniais bandymais Seime sureglamentuoti šunų lojimą.

Sąrašas palieka tokį patį įspūdį, kaip ir Mendelsohno vestuvių maršas, jeigu jį paleistum atbulai ir dvigubai lėčiau, tarsi ir ne visai pacharonkė, bet tikrai ir ne polka.

Kur glausis EP, jeigu pateks? Ogi velniai žino. Iš Renew Vyktarą išgrūdo, kai anas ėmė kažkur lifte streaminti, kad homoseksualai yra iškrypimas. Nors šiaip tai žr. žemiau.

Kiek gaus mandatų? Apvalų nulį.

Ką veiks EP? Žr. aukščiau.

4. Regionų partija

Iš vienos pusės tai tarsi ir debiutas tokiu pavadinimu. Iš kitosios – prieš 5 metus dalyvavo kaip Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Nuo to laiko daug kas pasikeitė, pradedant pavadinimu, tęsiant lyderiais ir baigiant balsų skaičiumi, kurį susirankios šiuose rinkimuose. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Geriau bėkime prie programos.

Programa. Pradeda regionų žmonės epiškai, maždaug, stodami į Europos Sąjungą tikėjome, kad tekės pieno upės kisieliaus krantais. Ogi dabar, bendraudami su žmonėmis neragaujame nei pieno, anei kisieliaus, daugybė problemų nesprendžiamos, alio, policija!

Tada pavardija sąrašą problemų, kurias reikia spręsti, socialinė atskirtis, regioninės raidos netolygumai, klimato kaita, kariniai konfliktai, so far so good.

Ir pereina prie to, kaip šituos dalykus spręs EP. Ir pirmoje vietoje, mano jaunieji draugai, atsiduria „Ginsime tradicines mūsų valstybės ir šeimos tradicijas“. Aš jau nebepisiu proto šito sakinio autoriui dėl „tradicinių tradicijų“. Nors mielai jį pasodinčiau ant kokios nors tradicinės tradicijos dietos. Bet kaip, atsiprašant, tradicijų gynyba spręs klimato kaitą? Tipo, jeigu švęsime Užgavėnes degindami Morę, tai CO² trauksis? Ar jeigu mergos vainikus plukdys per Jonines, tai regionų atskirtis kartu išplauks? O gal piršlio korimas po vestuvių kažkaip sušvelnins karinius konfliktus?

Perskaitai tokį briedą ir supranti, nx skaityti toliau. Ir ypač kai pamatai, kad čia dar įvarvolinta Živiliuko citata. Programa, aušenos jūs, tai ne pranešimas spaudai, kuriame citata naudojama tam, kad permuštų teksto sieną. Dvejetukininkai, nervas nelaiko.

Sąrašas. Pradeda jį Pinskuvienė, o uždaro Pinskus. Alfa ir omega. Jinis ir janis. Šeimyninis uroboras užkandžiaujantis savo uodega.  Jeigu kas nors žiūrėjote HBO serialą The Regime, tai ten Kate Winslet labai gerai vaidiną tokią pačią Rytų Europos Živiliuką. Su sąlyga, kad Živiliukas būtų baigusi mokslus Paryžiuje, ištekėjusi už prancūzų intelektualo, turėtų tėvą oligarchą-politiką, valdytų ne Širvintų rajoną, o visą šalį. O daugiau viskas panašiai. Ir apie tradicines tradicijas, ir apie šukuoseną.

Bet neapsistokime ties sąrašo lydere. Garbingoje trečioje vietoje yra nuobodžiausia pasaulio zanūda Stasys Jakeliūnas. Čia jau trečia jo partinė reinkarnacija. Bandė su socdemais, užkniso juos. Ėjo su valstiečiais, užkniso net Ramūną. Dabar jau regionas. Stasys dar nėra steigęs komisijų ir rašęs knygų apie Tulpių finansinį burbulą, Romos sestercijos nuvertėjimą bei Osmanų imperijos biudžeto krizę tik todėl, kad rankos iki to nepriėjo. Bet ateityje tikrai tai demaskuos, paaiškins ir nubaus. Nu.

Šeštu numeriu einantis telšiškis Martynas Leščiausias tarp laisvalaikio pomėgių vardija kovą su korupcija bei viešojo intereso gynimą. Betmenas, garbės žodis, Betmenas.

Jau antrame dešimtuke esantis Eduardas Šablinskas prie darbovietės nurodo SODRĄ, o pareigas – senjoras. Nesiseka bėdžiui, kiti tai vadina pensija, o jam, matai, nenutrūkstantis darbas.

Ir, aišku, sąrašo finalas, pats Jonas Pinskus. Irkluoti jam, matyt, sekėsi geriau nei skaičiuoti savo sporto biografiją, kadangi joje džiaugiasi savo medaliais, iškovotais 1978-88 metais, o po to staiga atsiveria, kad nuo 1997 metų ima aktyviai sportuoti. Pagal tokią logiką didžiausios jo olimpinės pergalės – dar ateityje.

Kur glausis EP, jeigu pateks? Neišmanau. Viena vertus, pagal ekonomines pažiūras tarsi turėtų spraustis pas socialistus ir demokratus. Tačiau su savo tradicinėmis tradicijomis ir euroskepsiu gal tiktų ir kokiems bendraminčiams iš Identity and Democracy?

Kiek gaus mandatų? Nuo nulio iki vieno. Praeitą kartą rinko biškį virš trijų procentų balsų, tai gal sukrapštys tuos čielus penkis.

Ką veiks EP? Bb smaukys. Netgi Živiliuko atveju.

5. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Irgi jau galintys laikyti save EP veteranais, šįkart eina jau aiškiai apsisprendę keisti savo narystę EP frakcijose. Ir meta būtent Žaliuosius. Aš apskritai nesuprantu, kokio gali LVŽS savo pavadinime laiko tą žalią žodį? Ir jeigu netikite, tai einame link jų programos.

Programa. Vėlgi trumpasis jos variantas, kuriame, priminsiu, partijos paliko tai, kas, jų nuomone, svarbiausia. Tai vz, iš aštuonių punktų nei pusės nėra netgi pusžalio, nekalbant jau apie tikrą žalumą. Nėra netgi kažkokio reveransinio pirstelėjimo apie ekologiją. Užtat yra paklodės prirašytos apie žemės ūkį kaip strateginį ES pagrindą, apie lygiateises išmokas ūkininkams ir kitokius dalykus, mielus ir artimus žemdirbio širdžiai.

Kas nėra blogai, nes jeigu yra valstiečiai, tai juk turi būti ir valstiečių partija? Aišku, tas žodis nors ir istorinis, nors ir tradiciją menantis, bet kažkaip perkelia į vyžos ir balanos gadynę. Matant, kaip ūkininkai suvažiavo protestuoti su nuliovais traktoriais, norisi ir juos kažkaip moderniau pavadinti. Agronautai būtų kaip sykis. Ir tvirtai ant žemės abiem kojom stovi, ir kosmosu pakvimpa.

Bijau tik, kad nepatiks mano naujadaras, nes tradicijos Ramūnui ir žalstiečiams didžiai svarbios. Trečiu punktu įrašyta tradicinė šeima – ES išlikimo pamatas. Gi valstybėms turi būti palikta teisė konstituciškai apibrėžti, kas yra šeima. Va aš ir galvoju, kas ji yra?

Ar kai vyras Vilniuje, o žmona Ispanijoje? Ar, visgi, kai ne žmona, bet vaiko mama su vaiku Rygoje, o ne vyras, bet vaiko tėtis Vilniuje? Ir kaip tai konstituciškai apibrėžti?

Sąrašas. Žalstiečiai negali be vestuvinių generolų. Praeitą kartą tokiu buvo Šarūnas Marčiulionis, iškart po EP rinkimų perleidęs mandatą Jakeliūnui, šįkart šeštu numeriu į ringą žengia Žydrūnas Savickas. Kuris, žinia, jau nuo seno aktyviai lanko visus protesto mitingus, juose visa savo esybe ir marškinėliais ragindamas žmones studijuoti Romualdo Ozolo palikimą. Kaip turintis namie kone visas Ozolo knygas ir sąžiningai bandęs jas perskaityti, drįsiu suabejoti, ar stipriausias planetos žmogus turėjo stiprybės jas įveikti.

Priekyje Aurelijus Veryga, ko gero, nuosekliausias ir ramiausias žalstietis, po jo Bronis Ropė, kuris jau atarė porą kadencijų EP ir ten kažkokių apmaudžių įvarčių iš standartinių situacijų neprasileido, o po jais įprasti įtariamieji – Seimo nariai, šešėlinės vyriausybės nariai, buvę ministrai. Gal tik pačioje apačioje pabarstyta keistesnės egzotikos, bet ir toji pakankamai virškinama.

Kur glausis EP, jeigu pateks? Europos konservatorių ir reformatorių frakcija. Šiuo metu ir, tikėtina, po rinkimų jame garsiausiu smuiku grieš Giorgia Meloni Fratelli d‘Italia, gal dar prisidės lenkų PiS, pretenduoja tapti trečia arba ketvirta pagal įtakingumą frakcija. Ir ne tokie pačiuožę kaip Identity and Democracy. Valstiečiai jau parašė jiems pareiškimą ir bus palaiminti, kadangi šioje frakcijoje lietuvių dar nėra buvę. Tomaszewski nesiskaito. Ir dėl tautybės, ir dėl to, kad šiaip nesiskaito.

Kiek gaus mandatų? Du tikrai, gal net tris.

Ką veiks EP? Jeigu Ropė yra bent kažkoks pavyzdys, tai dirbs. Nelabai garsiai, neišsitarnaudami antraščių ir pareigų komitetuose, bet kažką dirbs.

Na, o dėl likusio dešimtuko, maloniai prašom į mokamą Substacko turinį. Ten pats įdomumas.