Echo-skopija #13

Aidas šį kartą išsamiai preparuoja Prancūzijos politiką ir netikėta Macrono sprendimą paleisti parlamentą bei dalijasi knygomis apie Ispaniją ir podcastais apie futbolą.

DĖMESIO - PRENUMERATORIAMS SKIRTAS AUDIO ŠĮ KARTĄ YRA PATEIKTAS VIENU PILNU FAILU MOKAMOS VERSIJOS PRADŽIOJE.

Tegul bus pagarbintas, taip tryliktą kartą sveikinuosi su Andriaus substacko skaitytojais Echoskopijoje. Pradėsime nuo pasaulio kunstkameros, joje šiek tiek dėmesio skirdami ir dalykams, kurie anksčiau ar vėliau nuguls į pagrindinius ilgskaičius.

Bet pradžiai apie tai, dėl ko išmušė kamščius visam gastronominiam burbului – keturių Michelin žvaigždžių, keturių Bib Gourmand ir vienos Žalios žvaigždės. Skaitant reakcijas atrodė, kad dabar jau galime visi atsigulti, sukryžiuoti ir ramiai numirti. Nes pasiekti trys svarbiausi nacijos tikslai – narystė NATO, narystė ES ir Michelin. Eurovizijos gal jau nebepasieksime, tiek jau to, futbolo finaluose irgi neriaumosime, tai bent jau kulinariškai realizavomės.

Ta pačia proga – visai neseniai buvo paskelbtas geriausių pasaulio restoranų penkiasdešimtukas. Pirmą vietą šįkart gavo pernai antruoju likęs Barselonos Disfrutar. Ir jeigu sugalvosite jame pavakarieniauti, siūlau pagalvoti apie planą B, kadangi ir iki šio triumfo, ir po jo situacija su rezervacijomis nepasikeitė, anksčiau gruodžio jums vargiai pasiūlys netgi patį prasčiausią staliuką.

Apskritai, šie rinkimai buvo ispanų triumfas, jau pirmajame dešimtuke yra trys ispanai, kai prancūzai turėjo tenkintis vienintele, trečia pozicija. Escoffier ir visi kiti haute cuisine autoritetai vartosi grabe. Prie ispanų ir prancūzų dar trumpai sustosime prenumeratoriams skirtoje dalyje, o dabar kraustomės į Artimuosius Rytus.

Prieš keletą Echoskopijų rašiau apie geriausius Ridley Scotto filmus, tarp kurių buvo ir Kingdom of Heaven. Jei žiūrėjote šį filmą, tai tikrai prisimenate epinę Jeruzalės apsiaustį, kur tiek miesto gynėjai, tiek Saladdino kariuomenė mėgo naudotis trebušetais.

Ir štai, pakankamai šviežias vaizdelis. Neprimena to filmo?

O paaiškinimas labai paprastas. Tiesiog Izraelio kariai apsižiūrėjo, kad neturi savo arsenale įrankio, kuriuo galėtų padegti augmeniją už aukštos sienos. Haubicos pliekia per toli, raketos dar toliau, o mortyros, kurias vis dar kažkodėl sovietine maniera vadiname minosvaidžiais, padegamųjų užtaisų nesvaido.

Tai tiesiog sukonstravo tokį viduramžių trebušetą ir panaudojo pagal paskirtį. Ir, deja, atrodo, kad šiauriniame fronte teks jį panaudoti dar ne kartą, kadangi konflikto su Hezbollah eskalacija atrodo vis labiau neišvengiama.

Beje, ta pačia tema. Yra tokie Munko debatai, kurių pastarasis preparavo anti-semitizmo ir anti-sionizmo temas. Garsus karuoliškas žurnalistas Mehdi Hassan neatsargiai surizikavo debatuoti su Douglasu Murray. Ir, kaip ir dera bestselerio How To Win Every Debate autoriui, jį visiškai prakišo.

Visą debatų įrašą galima pasižiūrėti čia:

Praeitoje Echoskopijoje blusinėjau mūsų tautinius sąrašus į Europos Parlamento rinkimus. Ir šiek tiek prašoviau pro šikšnelę su prognozėmis. Pavyzdžiui, netikėjau, kad Petras Gražulis praeis. Bet praėjo. Ir ne tik praėjo, bet dar nei karto nesublizgėjęs EP plenarinėje sesijoje paaiškinimu, kaip Dievulis dabar užsitaisinėja dangišką berdankę ir taikosi į Briuselio patvirkimą, spėjo patekti į politico.eu. Tiesa, į veislinių freakų sąrašą. Way to go, Petras.

Tačiau kitu savo spėjimu buvau arčiau teisybės. Petras labai norėjo patekti į ECR, konservatorių ir reformatorių frakciją. Frakcija neskubėjo tenkinti šio pageidavimo ir paprašė mūsų herojaus smulkiau papasakoti, už ką jis buvo išmestas iš Seimo. Tas nuliūdo ir dabar bamba, kad gal į jokią frakciją apskritai nestosiąs.

Ir šiame, kontekste, atrodo, kad netgi EP dešiniukai vis atsargiai renkasi su kokiu velniu obuoliauti. ECR sugebėjo tapti trečia pagal dydį frakcija ir būtų galėjusi tokia pasidaryti lengviau ir paprasčiau, tačiau Giorgia Meloni, kuri ten griežia pirmu smuiku, altu, violončele ir kontrabosu, pasakė, kad Orbano FIDESZ europarlamentarų pas save matyti nepageidauja. Tai tie kol kas lieka našlaičiais.

Nors gal eis belstis į Identity and Democracy, kurioje dominuos Le Pen Nacionalinis sambūris. Bet ir ten garantijos nėra, nes vokiečių AfD netgi po savo sėkmės EP rinkimuose Vokietijoje, kol kas nepermaldauja Marine pakeisti savo nuomonę, pagal kuria AfD yra ne košer.

Apie AfD tikrai rašysiu, nes jos istorija tikrai įdomi ir charakteringa, o kol kas galite pasiskaityti ilgą interviu su vienu šios partijos lyderiu Maximillianu Krahu. Tuo pačiu, kuris leptelėjo, kad tarp esesininkų žmonių buvo visokių.

https://asiatimes.com/2024/06/afds-maximilian-krah-on-europes-political-quake/

O dabar apie kitą būsimą ilgaskaitį – UK rinkimus. Kai paskaitai britų spaudą, tai kone visi apžvalgininkai ir reporteriai išsirikiavo juodais drabužiais į ilgą procesiją ir neša baltas chrizantemas paskui Torių karstą. Nesutariama tik dėl vieno – ar partija apskritai padės šaukštą ir Rishi Sunakas bus jai tuo pačiu kaip Davidas Lloyd George‘as liberalams praeito amžiaus pradžioje – paskutiniuoju ministru pirmininku. Ar, visgi, toriai bus tik sunkiai sužeisti, ilgai laižysis žaizdas, tačiau nebus suvalgyti Nigelo Farage‘o ir jo Reformų partijos.

O kol kas šiek tik pikantiškesnių naujienų.

UK Lošimų komisija pradėjo tyrimą todėl, kad vienas Rishi Sunako patarėjų, nuotraukoje matomas Craigas Williamsas pastatė 100 svarų ant to, kad priešlaikiniai rinkimai įvyks liepą. Ir tai padarė likus trims dienoms iki to, kol jo bosas apie tai paskelbė viešai.

Kofas buvo 5/1, taigi Craigas būtų laimėjęs 500 svarų, kas nėra tokie jau dideli pinigai, tačiau lažybų kontora Ladbrokes labai atsargiai žiūri į tokias neįprastas statymų temas kaip politika ir iškart uždegė raudoną šviesą po šito statymo.

Dabar leiboristai drožia Sunaką, kad tas visą savaitę žinojo apie šį skandalą ir nieko nedarė, gi bėdžius Williamsas ginasi, kad premjero sprendimas skelbti priešlaikinius rinkimus jam buvo toks pat perkūnas iš giedro dangaus kaip ir visai tautai, o su statymu jam tiesiog nusišypsojo fortūna.

Aha. Aš įsivaizduoju, kokie nearti dirvonai atsiverstų lažyboms ir statymams, jeigu azartiški piliečiai imtų lažintis iš to, keliais balsais bus atmestas įstatymo projektas pirmajame skaityme. Ir kiek iš to gali užsidirbti tas, kurio balsas bus lemiamas.

O dabar džiugi naujiena technologijų entuziastams, kurie neapsisprendžia, už ką balsuoti tuose prakeiktuose UK rinkimuose. Taigi už AI Steve, pirmąjį dirbtinio intelekto kandidatą.

Tiesa, už jo slepiasi, o gal ir nesislepia verslininkas Steve‘as Endacottas, kuris balotiruojasi Braiton Paviljon apygardoje pietų Anglijoje. Jis vadovauja bendrovei Neural Voice, kuri kuria personalizuotus garsinius asistentus. Tai čia kaip ir reklama savo produktui. Bet kur pasakyta, kad tokia yra draudžiama?

AI Steve‘o galima klausinėti apie kandidato platformą, o galima ir domėtis platesniais klausimais, sakykim, kaip jis būtų tvarkęsis su Brexitu. Tada robotukas eina, ieško internete įžvalgų, jas sistemina ir pagaliau pateikia savo išvadą.

Bet kuriuo atveju, tikrai pažangesnė technologija nei mūsų Petras.

O jei šiek tiek rimčiau AI tema, tai prašom, ilgas ir įdomus longreadas.

https://www.forbes.com/sites/alexkonrad/2024/06/04/inside-silicon-valley-influence-battle-for-ai-future

Yra Amerikoje tokia biškį kuoktelėjusių mamų chebra, kuri vadinasi Moms for Liberty. Pastaruoju metu jos užsiima tuo, kad šukuoja mokyklų bibliotekas ir pašolvonina bele kokią lektūrą, kuri gali paklaidinti jaunas sielas.

Kaip ir dera, dažniausiai ir aktyviausiai jos reiškiasi Floridoje, būtent ten jos išbrokavo Alano Gratzo knygą Ban This Book, kurios herojus ketvirtokas, atsineša į mokyklą knygą, kuri jau buvo uždrausta.

Mamos už laisvę pareiškė, kad knyga yra žalinga, kadangi moko vaikus būti social justice warriors, o nuo to, žinia, vienas žingsnis iki woke komunizmo.

Aš dabar laukiu, kad netrukus uždraus knygą, kuri aprašė, kaip buvo uždrausta knyga, kuri pasakojo apie uždraustas knygas. Ir iki kokio briedo galima nužygiuoti ta kryptimi.

Skaityti, atsiprašant, visų pirma išmokykite savo superbenkartus, o ne knygas draudaliokite, vištos už laisvę.

Nes po to iš jų išauga tokie atgrubnagiai, dėl kurių du astronautai įstringa neplanuotoms dviems savaitėms Tarptautinėje kosmoso stotyje.

Jau rašiau apie ne kartą atidėtą Boeing Starliner skrydį, kuris pagaliau sėkmingai įvyko. Tačiau nuskridus ten paaiškėjo, kad yra problemų su helio vožtuvu, reikia kapsulę remontuoti, tai teks biškį palaukti. Aišku tik, kad laukti ilgiau 45 parų nepavyks, nes tiek Kosminėje stotyje yra atsargų tokiam žmonių kiekiui. Jeigu ši, jau nebežinau kelinta Boeing nelaimė nebus kaip nors išspręsta NASA turės paploninus balsą keliauti pas Eloną Muską ir prašyti SpaceX pagalbos.

Pagalvokite apie tai, kai piktinatės, kad Bolt vairuotojas kelis metrus neprivažiavo iki jūsų laiptinės.

O Muskui tai turėtų būtų smagi naujiena, nes daugiau panašaus tembro jis nelabai girdi. Bloomberg atkasė, kad X, buvusio Twitterio pajamos vis krenta, o planai jį paversti viso ko internetine platforma – mokėjimų, bendravimo, keitimosi – vis labiau tolsta. Ir Muskas priverstas vėl kreiptis į reklamos davėjus, prašyti juos sugrįžti, nors tada, kai tie ėmė bėgti iš X prieš porą metų, pasiuntė juos tuo fuck themselves off.

Aaa, ir dar jis pastaruoju metu pasiskundė, kad per pastaruosius septynerius mėnesius į jį bandyta fiziškai pasikėsinti du kartus. Dėl ko jis smarkiai rečiau reikšis su nuomone įvairiais pasaulio surėdymo klausimais.

Va jau kuo nepatikėsiu, tai nepatikėsiu. Šalia jo slenksčio galėtų išsirikiuoti visas legionas psichopatų, lunatikų ir tiesiog samdomų žudikų, ir vis tiek Elonas nepraleis progos patweetinti, ką jis mano apie karą Ukrainoje, krizę Artimuosiuose Rytuose ir Donaldo Trumpo indėlį į laisvo žodžio klestėjimą.

Kalbant apie Donaldą Trumpą. Buvo prie jo tokia Evangelijos patariamoji taryba. Į kurią buvo prisirinkę daug visokių pastorių. Daugiausia tokių, kurie sugebėjo iš savo pamokslų prasukti visai stambius biznius.

Tai va vienas toks patarėjas, Robertas Morrisas iš Gateway bažnyčios Dalase dabar padavė į atsargą. Kadangi paaiškėjo jo praeities seksualinės nuodėmės su mergina, kuriai tada buvo vos 12 metų. Bažnyčia dabar nusamdė tyrimą, o Morrisas išpažįsta nuodėmes ir šaukiasi dangaus atleidimo.

Toje taryboje su juo buvo ir kitų gerų fruktų – Kennethas Copelandas, Paula White, Jerry Falwell Jr. Kai kuriuos jų ir jų ritualus interneto šmaikštuoliai sudėjo į šį smagų klipą.  Beje, TV, o dabar ir internetinis evangelizmas JAV, ir ne tik JAV yra milijardinis biznis, tai jeigu būtų įdomus ilgaskaitis šia tema, nesidrovėkite, parašykite komentaruose. Nes man pačiam jį prarašyti irgi būtų įdomu. Ir šiaip, rašykite, kokios kitos temos domintų. O dabar pats klipas.

Ir pabaigai, apie mums labiau suprantamą religiją.

Popiežius Pranciškus susitiko su humoristais. Ne, nuotrauka ne iš šio susitikimo, čia kitas.

O tame jis bendravo su šimtu pokštininkų iš viso pasaulio ir pasakė štai ką. Jeigu jūsų juokeliai sukelia bent vieną šypseną, Dievas šypsosi kartu.

Ir humoristai liko nesupratę – čia padrąsinimas, kad Viešpats turi humoro jausmą? Ar paskatinimas dirbti rimčiau, nes kol kas bajeriai sukelia šypseną tik vienam žmogui?

Šiuo egzistenciniu klausimu baigiame viešąją Echoskopijos dalį ir einame į mokamą.