Echo-skopija #18

Aidas toliau matuoja Muskometrą ir pasakoja apie bling bling influencerius su niežtinčiais tarpkojais.

Sveiki pagaliau sulaukę kalendorinio, jeigu ir ne meteorologinio rudens. Ir pradėkime nuo gerosios naujienos kolekcionieriams. 

Donaldas Trumpas išleido jau trečią savo skaitmeninių kortų seriją. Šįkart žada ir papildomų bonusų: įsigijus penkiolika tokių skaitmeninių korčikių gausi vieną ir fizinę, tipo, atviruką, kurį gali pačiupinėti, pauostyti ar netgi magnetu prikabinti ant šaldytuvo. Dar daugiau - į jį įsiūtas lopinėlis kostiumo, kurį DJT dėvėjo per nelemtuosius teledebatus su Joe Bidenu. Aš būčiau tokiam reikalui paaukojęs drapanas iš garsiojo pasikėsinimo, bet ką aš žinau, tas kostiumas, matyt, dar laukia savo eilės tapti collectible item. 

Jeigu korčikių imsit dar daugiau – būsi pakviestas į gala pietus jo dvare. O svarbiausia, kaip tvirtina šių korčikių platintojas, tai nuostabi dovana jūsų vaikams ir anūkams. 

Taip ir matau anūkėlį bevarvinant seiles prieš gimtadienį. Ką gi čia senolis padovanos, dviratį, playstationą, o gal net bilietą į Super Bowlą, niam niam niam... O senelis tik pyst, laikyk, anūkėli, šitą korčikę su prezidento skaitmeniniu profiliu ir anfasu kaip mano meilės liudijimą, happy birthday to youuuuu…

Kadangi pirmosios partijos kortų pardavė už 4.9 mln, tai neabejoju, kad parduos ir šitas. O po to visi stebisi, iš kur pas mus tokia infliacija, a? 

O jeigu visiškai rimtai, Donaldo talentas iš bele kokio šūdo spausti vašką nenustoja gluminti. Ir tai, kaip jis puikiai išnaudoja amerikiečių meilę kolekcionuoti tokias kortas (spėkit, kiek kainuoja kokių 1928 metų korta su legendiniu Babe Ruthu?). Ir tai, kad jo šalininkai suvalgys be kečupo bele kokį ėdalą, kurį serviruos jų kulto galva. Ir, pagaliau, tą trendą, kad viskas, kas šiuo metu digital, yra daug geriau nei pasenę analoginiais variantai. O ypač žmogui, kuris vis dažniau save tituluoja save kripto prezidentu. 

Kurjeris šiandien jums pristatys nešvankią siuntą

Vieną Echoskopijos pagrindinę temą jau esu skyręs Amerikos obsesijai su abortais. Ir jau galvojau šią temą dorai atskleidęs, padengęs ir išsėmęs. Kur tau. Vėl ir vėl lenda nauji, o jeigu teisingiau, labai seni dalykai. 

Kaip žinote, Donaldas Trumpas iš paskutiniųjų stengiasi išvengti abortų temos. Iš vienos pusės, jis visą gyvenimą buvo vadinamasis pro-choice, tai skelbė ne kartą, ir ne du. Iš kitos pusės, didelė dalis jo šalininkų yra pro-life, t.y. patys anti-abortų ultros. Ne šiaip sau fanai, kurie atbėga komandos palaikyti tada, kai jai šviečiasi medaliai, o tokie, kurie muša būgnus, skanduoja šūkius, o vakarais šveičia beisbolo lazdas pasimatymui su priešininkų komandos sirgaliais. 

Neseniai išplaukė faktas, kad DJT porininkas biuletenyje JD Vance rašė laišką, kartu su kitais 40 kongresmenų, kuriame ragino Teisingumo departamentą pradėti taikyti 1873 metų įstatymą dėl nešvankių siuntinių, vadinamąjį Comstock Act. Savaime suprantama, mano smalsumą iškart užtrigerino įstatymo priėmimo data.

Prašau gerbti ir mylėti, čia ir pavaizduotas pats Anthony Comstockas, žmogus, kurio garbei ir pavadintas šis jurisprudencijos stebuklas. Pats Comstockas žmogus buvo labai dievotas ir labai išgyveno dėl savo gimtojo Niujorko, mat jame tuo metu dėjosi visokios baisybės - prostitutės atvirai siūlė savo paslaugas, mieste veikė salonai ir pritonai, kuriuose ne tik masažui žadėjo laimingą pabaigą, bet labiausiai, Anthony įsitikinimu, jaunimą tvirkino knygos. 

Mind you, tai buvo gerokai prieš Playboy, Penthouse ar, neduokdie, Hustler laiką, tie nešvankūs leidiniai buvo gana abejotinos kokybės piešinukai arba Viktorijos laikų erotiniai romanai. Mūsų laikų žmogus tik pasišaipytų iš tokios pornografijos, gal netgi pasipiktintų ir pareikalautų, ėėė, o tai kur veiksmas, kada baigsis tie vidiniai monologai ir prasidės rimtas barškinimas, bet, priminsiu, reikalas vyko XIX amžiuje. Kur, iš vienos pusės, legalus amžius seksui buvo tik 12 metų, bet iš kitos, netgi atidengtos moteriškos kulkšnies demonstravimas galėjo išmušti prakaitą vyrų plikėse, kadangi suknios buvo iki pat žemės. 

Taigi, Comstockas ėmė atakuoti Kongresą. Tiems nebuvo kaip imti ir uždrausti visą erotiką, nesgi pirmoji pataisa, žodžio laisvė ir visi reikalai. O ir ar gali federalinė valdžia kištis į valstijų kompetenciją? Rado saliamonišką apėjimą - priėmė tą įstatymą, kuriuo uždraudė bet kokių nešvankių, palaidų, tvirkinančių ir nepadorių dalykų siuntimą iš valstijos į valstiją. 

Tiesa, niekas nepaaiškino, kas yra konkrečiai tie nešvankūs, palaidi, tvirkinantys ir nepadorūs dalykai. Comstockas nutarė žiūrėti į reikalą plačiau, o į dalykus - griežčiau. Buvo paskirtas JAV pašto inspektoriumi, gavo į pagalbą keletą policininkų, ir ėmė kratyti pašto sandėlius. 

Laimikis buvo gausus, Anthony gyrėsi sunaikinęs 130 tonų knygų, 80 tūkstančių piešinių ir privedęs iki savižudybės 15 žmonių. Tarp jų buvo kelios moterys, kurios bandė šviesti savo koleges kontraceptiniais klausimais. 

Comstocko buvo taip įsismarkauta, kad užsipuolę dailės galeriją, kurioje buvo eksponuojamas “Veneros gimimas”. Ne, ne Sandro Boticelli, o prancūzų dailininko Alexandre’o Cabanelo. 

Galerija gynėsi, kad čia meno kūrinys, o Comstockas baubė, kad čia pornografija. Teismas stojo jo pusėn, ir Cabanelą teko nukabinti. Gerai, kad bent nekonfiskavo ir nesudegino. 

Jau po Comstocko mirties šis įstatymas buvo sėkmingai taikomas stabdyti anatomijos vadovėlių siuntimą iš Niujorko į Merilendą, bet kokį Jameso Joyce’o “Uliso” platinimą, o svarbiausią - bele kokių kontraceptikų keliavimą per valstijos sienas. 

Kol pamažėl įkarštis aprimo ir įstatymą kone visi pamiršo. Iki dabar, kai 40 kongresmenų atitoko ir prisiminė, taigi turime puikų teisinį instrumentą sustabdyti bet kokį aborto piliulių siuntimą. 

Taigi, pirmasis šios istorijos moralas yra toks pat, kaip ir mano ankstesnės Echoskopijos, europiečiai niekuomet nesupras Amerikos šiuo klausimu, kaip ir jie mūsų. O antrasis - nėra tokio durno praeities įstatymo, kurį kažkas nebūtų užmiršęs panaikinti, ir kurį visuomet būtų galima prikelti dar durnesniam pritaikymui po pusantro šimto metų. 

Muskometras

Galgi mūsų barbis devyndarbis bent paskutines rugpjūčio savaites ilsėjosi? Gal bent kelias akimirkas rado bluostui sudėti? Aha, rūkykit. Vieną dieną jis sugebėjo privaryti iki kone pusšimčio tvytų ir retvytų (jūsų žiniai - nu baisiai nepatogu naudoti X tokiame gramatiniame kontekste, tai grįžtu prie senųjų terminų). 

Taigi, priminsiu, kad prieš dvi savaites Eloną palikome priekabiaujantį prie UK premjero Keiro Starmerio. Tas entuziazmas jau spėjo išblėsti, UK reikalai į Musko dėmesio fokusą dabar patenka baisiai retai. 

Iš pradžiuo juos pakeitė proverbinis interviu su Donaldu Trumpu, kuris prasidėjo 40 minučių vėliau dėl, anot Elono, prieš Twitterį vykdytos labai didelės DDOS atakos, kurią galėjo padaryti tik deep state. 

Po to užmiršo ir interviu, ir deep state. Po to vėl prisiminė kaldamas prie kryžiaus ir Kamala Harris, ir Timą Walzą be kokia proga. 

Tada vėl juos primiršo ir ėmė pulti Prancūziją ir Emmanuelį Macroną. Dėl, žinoma, Pavelo Durovo arešto Bourget oro uoste. Šis areštas, Elmo giliu įsitikinimu, ne kas kita kaip pakasynų giesmė laisvam žodžiui. 

Po to biškį primiršo Durovą ir ėmė piktintis MSM. Kas nežinote, tai ne klaida rašant mononatrio gliutamatą, kuriuo taip paprassta pagardinti bet kokį patiekalą, tai daug blogiau - mainstream media. Muskas pagarsino skaičius, pagal kuriuos daugiau nei 60 procentų nūdienos piliečių informaciją gauna iš socialinių tinklų, o ne iš žiniasklaidos. Kad tie socialiniai tinklai dažnai naudoja tos pačios žiniasklaidos sukurtą turinį - nepastebėjo.

Kad tame pačiame Twitteryje tris dienas tie patys noneiminiai accountai platino briedą apie Jungtinių Emyratų atšauktą 80 milijardų kontraktą su Prancūzija dėl naikintuvų pirkimo (suprask, baismė už Durovo areštą), ir niekas nepasivargino prie tokių įrašų pridėti Musko išreklamuotus community notes (arba pačios publikos organizuotą faktų tikrinimą) - irgi užmiršo. Ką padarysi, so many things, so little time. 

Nes Elonas užsiėmė naujausiu priešu - Brazilijos teisėju Alexandre de Moraes. Pastarasis jau kelis metus kaip laksto kryžiaus žygyje prieš dezinformaciją internete. Labiausiai pagarsėjo dar prieš septynerius metus, kai areštavo hakerį, kuris buvo įsilaužęs į tuometinio Brazilijos prezidento žmonos mobiliaką ir reikalavo šaibų, kad neskelbtų ten rastų fotkių. Vėliau jo veikla smarkiai išsplėtė, kovo mėnesį jis iš Brazilijos išmetė to paties Durovo Telegramą, o dabar ėmėsi Twitterio. 

Iš pradžių Musko buvo tik mandagiai paprašyta biškį pasistengti su turinio moderavimu, karts nuo karto pašalinti piktybiškai melais ir kitokios šunybėmis užsiimančias paskyras, žodžiu, elgtis atsakingai. Muskas pasiuntė Braziliją toli toli. Tada jo buvo paprašyta bent jau paskirti savo teisinį atstovą šioje šalyje, kad būtų su kuo kalbėtis. Elonas pasiuntė Moraesą dar toliau. Tai tas neapsikentė ir uždraudė bet kokiems Brazilijos interneto tiekėjams leisti prieigą prie Twitterio, o piliečiams, kurie apeidinės šį parėdymą per VPN, po kelių tūkstančių realų baudą. 

Va tada Elonas ir pasileido plaukus. Kažkokios programinės kalbos ar idėjinio manifesto neskėlė, bet užtat ėmė tvytinti ir retvytinti gana abejotinos meninės kokybės memus. 

Paskutinis, nepykit, bet jau labai trečios klasės pradinuko lygio. Tiek meniniu turiniu, tiek captionui parinktais fontais. 

Gaila, bet šios dvi savaitės Elonui užsibaigė kosmiškai nesmagiu įvykiu. Jeigu yra viena sritis, kurioje jis nusipelnęs vien komplimentų ir adoracijos, tai yra Space X. Ir artimiausios dienomis Elono raketa Falcon turėjo išvesti į pačią aukščiausią kosmonautikos istorijoje orbitą pilotuojamą komercinį ekipažą Polaris Dawn. 

Gaila, bet testuojant skrydį, nukrito ir susprogo pirmoji Falcon pakopa, tai skrydis kol kas atidėtas. Dėl to atsiranda baimių, kad nepavyks sausio mėnesį pargabenti Tarptautinėje kosmoso stotyje įstrigusius astronautus, kurie ten birželyje nuskrido porai savaičių su Boeing Starliner, o tam sugedus, dabar stumia dienas kosmose. 

Ne visai Tomo Hankso istorija filme “Terminalas”, bet jau netoli to.  

Metinė svajonių deklaracija

I.Ilfo ir J.Petrovo “Aukso veršį” arba “Dvylika kėdžių” skaitė dauguma mano kartos žmonių. Tačiau jų kelionių knygą “Vienaaukštė Amerika” - tikrai mažiau. Ten yra tokia vieta, kai autoriai, kuriuos po JAV vežioja Adamsų (bet ne tų) porelė, paima pavežti balsuotoją. Veiksmas, priminsiu, vyksta jau po Didžiosios depresijos. Hičhaikeris apsipūkavusiu švarku, akivaizdžiai, bedarbis. Ima samprotauti apie Amerikos bėdas. Ir randa receptą - atimti viską iš kapitalistų ir išdalinti. Bet jiems palikti po 5 milijonus (tuometiniais doleriais - laaaaabai daug). Kai jis išlipa, ponas Adamsas klausia, kaip jūs manote, serai, kodėl tiek daug palikti? Sovietų rašytojai nežino atsakymo, sovietų rašytojai tyli. Ogi todėl, serai, sako ponas Adamsas, kadangi jis vis dar tikisi pats uždirbti tuos 5 milijonus. Va todėl, ponai, Amerikoje niekuomet nebus revoliucijos. 

Taigi, o kiek šiuo metu JAV reikia uždirbti, kad tave laikytų turtingu? 

Charles Schwab, finansų paslaugų milžinas (ne giminė Klausui Schwabui, tam, kuris nori mus visus sučipuoti kartu su Sorosu) atlikto tokį tyrimą ir nustatė, kad dabar Amerikoje šį svajonė matuojama kukliais pustrečio milijono dolerių. O tai visais trim šimtais tūkstančių daugiau nei prieš metus. Infliacija, kad ją kur… 

Labiausiai godūs yra būmeriai, o kukliausi - Gen Z žmonės, jiems ir milijono su trupučiu pakaktų. 

Nuorodą į šią visą įdomią apklausą pridedu, o pats svarstau - kaži kokie būtų analogiški skaičiai šiapus Dubysos? 

https://finance.yahoo.com/news/schwab-survey-reveals-americans-think-120000306.html

Robotas nutaria skirtis

Žmonės naudoja Chat GPT, Gemini, Copilot, Groką ir kitus AI asistentus įvairiausiems galams. Vieni rašo su jais kursinius, kiti prašo idėjų kontoros vakarėliui, treti nesėkmingai bando išgauti nitroglicerino gamybos receptą. 

Pasirodo, dirbtinį intelektą galima pasitelkti ir tam liūdnam išsiskyrimo laiškui. Mes išsiskyrėme kaip jūroje laivai… Tave sapnuosiu dar ilgai…Kai jau pačiam nebeišeina suregzti priežasties, kodėl laikas išskirti klumpes. O banalus “čia ne tavyje problema, čia su manimi negerai” atrodo nebepakankamas. 

https://metro.co.uk/2024/08/19/hate-breakups-get-chatgpt-dump-people-21421333/

Iš savo patirties žinau (ne iš išsiskyrimų, po galais, o iš darbo su AI), kad ilgiausiai užtrunki tol, kol suformuluoji užduotį. Maždaug, parašyk pakankamai jautriai, bet ne sentimentaliai. Panaudok bent vieną įžymaus žmogaus citatą į temą. Pabrėžk, kad liksite draugais, arba (jeigu ne tas atvejis), kad nori net jo/jos vardą pamiršti. Ir pridėk pabaigai kažką dramatiškai įkvepiančio. 

Būtų įmanoma šį procesą dar labiau optimizuoti. Patikėti robotui ir įgarsinti šį pranešimą, ir jį palikti buvusios antros pusės balso pašte. Nes siųsti tokius intymius dalykus smsu, messengeriu ar, dar blogiau, faksu - tikrai ne lygis. 

Tamsta mokytoja, čia mano mamos raštelis… 

Kadangi rugsėjo pirmoji, mokytojai tuoj darys silosą iš kardelių, tai norom nenorom prisimeni, kaip kažkada bandydavai sufeikinti tėvų parašą ant pažymių knygelėje įrašytos mokytojos pastabos dėl blogo elgesio. Arba atnešti raštelį, kad sirgai. Su tokiu pačiu padirbtu parašu. Labai gerai žinodamas, kad esi nepilnametis ir nebūsi baudžiamas visu kodekso rūstumu už dokumentų padirbinėjimą. 

Ši ilga įžanga ne nostalgijai užveisti, o įvedant į karą Jemene. Apie kurį jau esu rašęs, bet jau nepamenu, ar tada minėjau, kaip į tą karą įsijungė Saudo Arabija. Kuri pagrįstai bijojo, kad hučių sukilėliai anksčiau ar vėliau pasikėsins ir dvi Saudžių provincijas, kurios kilnojant sienas dar XX amžiaus viduryje, ėmė kažkaip ir atsidūrė Ibn Saudo karalystės pusėje. 

Pasirodo, šalies kronprincas Mohammadas bin Salmanas galėjo padirbti savo tėvuko parašą ant karališkojo dekreto, kuriuo buvo paskelbtas karas hučių sukilėliams. Bent jau taip teigia Kanadoje įsikūręs buvęs karalystės žvalgybininkas Saadas al-Jabri. 

Galėjo hučiai pareikalauti grafologinės ekspertizės prieš pradėdami kariauti atgal. Atseit, atneškit tikrą dekretą, o ne šį popiergalį, kitaip karas negalioja. Bet kokiu atveju, Saudžiai šito nekomentuoja, tik išvadino al-Jabri diskredituotu valdininku, o Associated Press, paskelbusi šią žinią, netrukus ją ištrynė. 

Laimei, internetas viskas prisimena. Bijau, kad ir mūsų padirbtus tėvų raštelius. 

https://www.indiatoday.in/world/story/saudi-crown-prince-mohammed-bin-salman-forged-father-signature-on-yemen-war-decree-ex-official-2584555-2024-08-19

Ant ko kimba minos? 

Atostogų metas tarsi baigėsi, todėl gal jau praleidau momentą pasiūlyti jums lengvą būdą užsidirbti daug pinigų poilsiui. Bet bus dar kalėdinės atostogos, bus velykinės, tai vienas kitas euras tikrai nepamaišys. Arba vienas kitas Šveicarijos frankas. 

Ežero skaisčios bangos liūliavo

Žaliu smaragdu;

Laivą be irklo varė, lingavo

Vėsos dvelkimu.

Taip, kažkada rašė Maironis, sėdėdamas prie Liucernos ežero ir visa savo poetiška siela verždamasis į tėvynę. Ir nežinojo jis, kad praėjus keliasdešimčiai metu tame ežere bus virš trijų tūkstančių tonų nesprogusios amunicijos. Tai dar nieko. Gretimame Noišatelio ežere jų yra puspenkto tūkstančio, kadangi Šveicarijos karinės oro pajėgos naudojo šį vandens telkinį kaip taikinį savo pratyboms. 

Savaime suprantama, visas tas bombas, minas, torpedas ir kitokią bjaurastį vanduo ėda, chemikalai yra, skverbiasi į ežerą, gvaltavoja florą ir fauną, žodžiu, bardakas. 

Tai Šveicarijos valdžia dabar susirūpino ir pasiūlė 50 tūkstančių frankų premiją tam, kas pasiūlys geriausią būdą šią kvarabą išžvejoti lauk. Atkreipiu dėmesį, tik pasiūlyti būdą, pačiam su botais ir spiningais nereiks braidžioti. 

O jeigu netikite, kad čia pinigai ant paviršiaus plaukioja, šekit, rimta nuoroda. Čia solidus Substackas, o ne Musko paplavų baseinas, kuriame neršia įvairiausi dalbajobai. 

https://www.bbc.com/news/articles/cdd7y3nm09lo

Apie juos, beje, ir pasikalbėsime Echoskopijos dalyje, kuri skirta mokantiems prenumeratoriams.