Echo-skopija #22. Nusikaltėliai Indijos politikoje

O taip pat Muskometras, aistros Kinijoje, serialai apie Senovės Romą ir knygos apie Mossadą.

Liko vos daugiau nei savaitė iki tos dienos, kai mes atsibusime arba pasaulyje garmančiame šviesos greičiu į fašistinę diktatūrą, arba rojuje, kuriame liūtas šypsosis avinėliui, o dangus laistys pastelines pievas aksominiu lietučiu. 

Čia priklausomai nuo to, kuriai sektai priklausote. Tai, kuri Donaldo Trumpo asmenyje mato nesantuokinį Antikristo ir Adolfo sūnų, arba tai, kuri jame įžvelgia naująjį Mesiją, sugrąžinsiantį mus iš paklydimų į doros kelią. 

Tačiau, kadangi jokia mano rašliava negali pakeisti to monumentalaus siužetinio posūkio, tai apie tai aš ir nerašysiu. O vietoje paguosiu jus pasaulio keistenybių vinigretu. Reikia juk pailsėti nuo tų rinkimų maratono, vietinės jie bebūtų, gar alaktinės reikšmės. 

Britų mokslininkai nustatė

Pradiėsime nuo atradimų, kuriuos atliko Dr. Prof. Kapitonas Akivaizda. Antai American Journal of Preventive Medicine spausdina didelę ir rimtą studiją, kuri tyrė virš 46 tūkstančių amerikiečių ir atrado, kad tie, kurie pūtė žolę reguliariai ir ne vieną kartą per dieną, arba tie, kuriems išsivystė priklausomybė nuo marichuanos, taigi, laikykitės ten, tie žmonės, tikėtina, labiau linkę neateiti į darbą arba kitaip nuo jo išsisukti. Dabar belieka įrodyti, kad meška tuštinasi miške, išskyrus žiemos miego metu, kai ji visai nesituština. 

Tuo mūsų atradimai nesibaigia. Resursas StudyFinds rašo, kad nuolatinis dūmskrolinimas (lietuviško atitikmens nesuradau, gal koks niauranaršymas?) ir jaudinimasis dėl dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso, maždaug, karo, globalinio atšilimo ir kitokių prajovų ne tik gadina mūsų nuotaiką. Ne, vaikeli, pasirodo, tokia veikla sukelia pokyčius mūsų smegenyse. 

Kai mes pasineriame į savo mobiliaką ir jo ekrane beprasmiškai smaukom nuo vienos apokaliptinės antraštės link kitos, mūsų migdolinis kūnas smegenyse ir antinksčių žievė ima skirti streso hormonus. O kai jie išskiria ir atkeliauja į kitus smegenų regionus, ten ima tverti negerus dalykus. 

Netikite? Štai šaltinis, jeigu patektumėte į nervingčą giinčą šiuo klausimu giminės baliuje per Vėlines. https://studyfinds.org/existential-uncertainty-damages-brain/

Ir paskutinis Kapitono Akivaizdos atradimas. Šią savaitę savo Daiktiniuose Įrodymuose kalbinau geologą Joną Šečkų. Pasiklausyti galite čia

O prieš pat laidą draugiškai sutarėme, kad tikrai nekabinsime nei klimato kaitos, nei su ja susijusių klausimų. Dėl paprasčiausios priežasties - abu neturime tvirtos nuomonės, kiek žmogaus veikla yra prie jos prisidėjusi. Pamatuoti tai baisiai sunku, o pasitaškyti putomis labai lengva. Kadangi pasaulis vėlgi dalinasi į dvi sektas. Viena pasiruošusi kone visą žmoniją išnaikinti, kaip patį baisiausią parazitą, nuo kurio planeta taip ir laukia atsikvėpti. Kiti atneša sniego gniūžtę žiemą ir prikišamai kiša po nosimi - tai kur jūsų tas globalinis atšilimas, a? 

Aišku tik tai, klimatas keičiasi. Ir šekit jums dar vienas įrodymas. Iki šiol Antarktida retai svarstoma kaip atostogų destinacija, bet toks šeštojo žemyno diskriminavimas gali netrukus baigti, kadangi jau visai nešpėtnas kampas ten pradeda žaliuoti. 

Britų mokslininkai užgulė keliolikas metų palydovines nuotraukas padarytas virš Antarktidos pusiasalio besiilginčio Pietų Amerikos ir pamatė, kad iš vieno kvardratinio kilometro kerpės ir samanos išsiplėtė į virš trisdešimt kilų plotą. Kitaip tariant žaliavimo greitis nuo 1986 iki 2021 metų paspartėjo beveik trečdaliu, lyginant su ankstesniais keturiais dešimtmečiais. 

Kas ateis po kerpių? Asiūkliai? Paparčiai? Tundros krūmokšniai? O gal net datulių palmės? Velnias žino, tačiau faktas kaip blynas jog minimame rojaus kampelyje vidutinė metinė temperatūra pasistiebė trimis laipsniais. 

Žodžiu, laukiam naujų turistinių reisų į kurortinę zoną, kur viskas įskaičiuota - ir pingvinai, ir vėsa, ir, pagaliau russo turisto aplinkui nesimato. Kol kas. 

Ar tu meldeisi šianakt, Dezdemona? 

Ganėtinai keista buitinės neištikimybės istorija nutiko Kinijos Liaudies Respublikoje. 

Ji nutiko senokai, tačiau jos aidai atsirito iki šiandien. Taigi, supažindinu su pagrindiniais herojais. Lu, 33 metų vyriškis iš Šangdongo, susituokęs, viena dukra. Liu, amžiaus nežinau, kaip ir jo šeimyninio statuso. Ir pagaliau ponia Lu, kurios vardo irgi nežinau, o jei ir žinočiau, tai neišduočiau, kadangi su damomis reikia elgtis diskretiškai netgi tada, kai jų poeligiai labai toli diskrecijos. 

Taigi, Lu ėmė stebėtis, kodėl jo žmonai taip ilgai trunka nugabenti dukrą pas korepetitorių. Nutarė ją pasekti. Ir didžiai nustebo, kai vietoje korepetitoriaus toji nukako į vietinį viešbutuką. Jau nujausdamas negerą Lu įsiveržė į viešbučio kambarį, kur rado savo brangiausią beišsineriančią iš apatinių, gi lovoje jos laukė nuogutėlis vyriškis. Liu. 

Įniršęs Lu sumušė Liu, dar koja įspyrė žmonai, tačiau eventualiai apsiramino ir sutiko iš Liu priimti 25k juanių (tai bus apie 3k eurų) už tai, kad incidentą laikytų baigtu. Pinigai buvo sumokėti per tris kartus, dorai ir nevėluojant. 

Bet jie nepajėgė numalšinti Lu liūdesio, nutarė su žmona skirtis ir įsivaizduokite jo nustebimą, kai teisme sužinojo, kad Liu padavė ant jo ieškinį, kaltindamas turto prievartavimu. 

Lu buvo įsitikinęs, kad Liu ne pats tokį kaltinimą sugalvojo, o buvo prituskintas savo žmonos, kadangi su ja bylinėjosi dėl dukros globos. Tačiau bylą prakišo ir tūpė šešiems mėnesiams. Bet ir cypėje nenurimo, apskundė nuosprendį, vėl prakišo, vėl apskundė, vėl prakišo ir pagaliau, šlovė! Teisingumas nugalėjo. Aukščiausioji instancija nustatė, kad Lu veiksmai nebuvo prievartavimas, kadangi Liu pats pasiūlė pinigus. Gi pačiam Liu inpiso pastabą dėl viešosios tvarkos, papročių ir moralės standartų pažeidimo. 

Pažymėsiu, kad visos tos istorijos galėjo ir nebūti, jeigu tik valdiška mokykla buvusi pakankamos kokybės ir Lu žmonai nebūtų reikėję vežioti dukters pas korepetitorių. 

Tai čia gera naujiena iš Kinijos. O bloga yra ta, kad per tos šalies kosminį vislumą darosi vis sudėtingiau studijuoti patį kosmosą.  

Retas jūsų yra girdėjęs apie KLR kosminę programą Qianfan, kuri poetiškai verčiama į Tūkstantį Burių. 

Tik kinų komuniagos ne bures į dangų leidžia, o galybę ryšių palydovų. Pirmuosius iškomunizdino kosmosan rugpjūčio mėnesį, o iš viso iki 2030 metų planuojama jų paleisti net 15 tūkstančių. 

Taigi, nespėjo pirmieji pasirodyti nakties danguje, o astronomai ėmė mušti aliarmą. Pasirodo, tiek Qianfan satelitai tokie ryškūs, kad priartėja prie 4 padalos ryškumo skalėje. Ir jeigu yra tiesiai virš stebinčiojo, tai negali jos nakties horizonte atskirti nuo žvaigždės. O jeigu tokių, ir gal net dar ryškesnių bus tūkstančiai, tai suvis sugadins kosmoso stebėjimą. 

Ir, kaip jau dažnai būna su ChiCom reikalais, nei kinai kam rodė savo planus, savo palydovų brėžinius, nei apskritai su kuo nors šiuo klausimu bendravo. Maždaug, mūsų dangus - mūsų problema. 

O sugalvojo šią programą tam, kad atsakytų į Musko Starlink programą, suprask, mes ir patys galime pasaulį apjuosti internetu iš dangaus. 

Kaip jau supratote, šiuo darniai pereiname prie kitos reguliarios rubrikos. 

Muskometras

Per tą mėnesį, kol aš kamavausi ties mūsų kandidatais, Elonas prikrėtė tiek, kad viduramžiais jo nuotykiams aprašyti būtų reikėję tiek pergamento, kiek gaunama iš visos veršiukų bandos. Tai aš visų reikalų net nesistengsiu suguldyti, pažymėsiu tik pačius svarbiausius. 

JAV prezidento rinkimų kampanijoje Muskas ne tik tvytino susiriesdamas, bet apskritai nutarė eiti va bank. Porą kartų pasirodė Trumpo miinguose ir viename akivaizdžiai pademonstravo, kad senas posakis white men can’t jump vis dar aktualus.

Tada dar sugalvojo loteriją. Atseit, kiekvienas pasirašęs peticiją dėl dviejų konstitucijos pataisų išsaugojimo (pirmosios, žodžio laisvės, kuriai niekas negrąsina) ir antrosios (teisės nešioti ginklą, kuriai irgi negresia), gauna kaip ir loterijos bilietą. 

O jeigu laimingas, tai kiekvieną dieną tokiems laimingiesiems atiduodamas milijonas dolerių. Kaip tai groja su rinkėjų papirkinėjimu - neaišku. 

Kaip ir neaišku, kokio galo Elonui prisireikė jo Cybercab (autonominio taxi) pristatyme pasitelkti netikrus robotus. Kadangi ten vaikščiojo ne kokie nors pozitroniniai sutvėrimai iš Optimus Prime veislės, o žmonių per nuotolį valdomi botai. 

Šiaip ir patys abu Cybercab ir Optimus labai vėluoja, tai jeigu juos dažniau rodysi su tokiais abejotinais rekvizitais, jie neims darytis greičiau. Bet nežinomi milijardierių keliai. 

Iš geresnių naujienų, Muskui pavyko teismais prigąsdinti Unilever, tai dabar šį bendrovė su visais savo muilais, dantų pastomis ir kitais greitos apyvokos daiktais grįžta reklamuotis į X, kuris, priminsiu, barsto pinigus greičiau nei girtas husaras smuklėje. 

O iš blogesnių, tai Europos Sąjunga visai rimtai ruošiasi pakedenti Musko X plunksnas pagal visą ES teisės rūstybę. Ką procesui dar neprasidėjus, Elonas iškart pavadino susidorojimu su žodžio laisve ir laisvu žodžiu. 

Žiūrėsime, stebėsim, o dabarčiaus einame į mokamą šios Echoskopijos dalį.