Echo-skopija #23. Vineriai ir lūzeriai Trumpo visatoje

Kodėl laimėjo Trumpas, Muskometras, dangiškieji robotai, filmai apie muškietininkus ir hardkorinė mokslinė fantastika.

Tegul bus pagarbintas. Tas šposininkas aukštai danguje, kuris vienu ypu mus perkėlė aštuonerius metus atgal. Jeigu dar ims ir kiti tuometiniai įvykiai kartotis, maždaug po trejų metų vėl koks nors virusas pabėgs iš laboratorijos ar Vuhano gyvulukų turgaus, ir mums vėl teks drabužinėje ieškoti seniai nuskalbtų kaukių, tikrai sakysiu, kad aukščiausiasis turi labai juodą humoro jausmą.

Bet apie svarbiausią šios savaitės, ką ten savaitės, metų megaįvykį pagrindinėje Echoskopijos #23 temoje, o dabar einam pažiūrėti, kokiais gi kitais keistais siužetiniais vingiais gyveno pasaulis pastarąsias dvi savaites. Nes negali juk tik JAV prezidento rinkimais būti gyvas.

Dangiškasis robotas

Tęsiant Visagalio temą, pripažinkime, kad pagrindinė problema yra tai, kad mes nuolat jam kažką veblename, meldžiamės, skundžiamės, kartais jo vardą be reikalo minime, o jis atgal anei bū. Kas šiek tiek skaudina. Žinoma, yra žmonių, kurie tikina, kad Dievas su jais nuolat bendrauja, tačiau nei jie pateikia tokios komunikacijos įrodymų, nei rekomenduoja tam pritaikytus įrenginius.

Savaime suprantama, progresas negalėjo aplenkti ir dangiškosios telefono linijos klausimo. Jeigu kalnas užsispyręs neina pas Mahometą, tai pastarajam karūna nenukris pačiam žengus pirmą žingsnį link kalno. Juoba, kad dirbtinis intelektas tiesiog prašosi tokiai užduočiai.

Šiuo metu pasikalbėti su Viešpačiu galima įvairiausiais būdais. Esate Pranašo išpažinėjas? Prašom į QuranGPT. Arčiau širdies Budizmas – zapraszamy do Buddhabot.

Tiesiog neapsisprendęs dėl konfesijos krikščionis, kuriam maga pavartyti Senąjį Testamentą? Kodėl jums neišbandžius Bible.AI arba, jeigu interesų ratas siauresnis – Apostle Paul AI. O jeigu kilęs nuo Biržų ir išpažįstate protestantizmą, šekit į delnus Martin Luther chatbotą. Netgi sekant Delfų orakulą yra sukurtas šnekantis robotas, kuris atsakinėja į klausimus „ar man pavyks numesti svorio“ autentišką Delfų pranašą primenančiais mįslingais ketureiliais.

Ne visi teologai mano, kad šitaip pasitrumpinti atstumą iki Aukščiausiojo ausies yra dora. Ilia Delio, kuri vadovauja teologijos katedrai Vilanovos universitete sako, kad dvasinės naudos galima pasisemti tik ilgą laiką intymiai bendraujant su šventais tekstais ir studijuojant jų prasmę. O ne uždavus klausimą chatbotui ir akimoju gavus iš jo egzistencinį atsakymq.

O man asmeniškai įdomiau, ar, sakykim, QuranGPT taip pat dažnai nusišneka kaip ir pasaulietinis ChatGPT? O jeigu taip, tai kodėl dangiškoji apvaizda nenukreipia dirbtinio intelekto į doros ir tiesos kelią? A?

Demonologijos naujienos

Jeigu jau persikėlėme anapus, tai pabūkime ten šiek tiek ilgiau. Bet ne tiek ilgai, kad liktų pėdsakai ant kūno. Tokie, kaip kad liko vienam iš labiausiai užpisančių tipų šioje planetoje Tuckeriui Carlsonui. Mano asmeninėje atkarumo skalėje jis būtų kažkur tarp sifilio ir naktį įkyriai zyziančio uodo, kuris niekaip neprisitaiko pasiurbti kraujo. Su tuo vienu nedideliu skirtumo, kad sifilį pažįstu tik iš literatūros (fun fact, viduramžiais prancūzai jį vadino „itališka liga“, gi italai – „prancūziška), o uodą ir Tuckerį visi esame patyrę.

Taigi, ponas Calrsonas neseniai atsivėrė turėjęs nemalonų kontaktą su demonu. Tai jis padarė dokumentiniame filme „Christianities?“ kalbinamas žymaus davatkos Johno Heerso.

Anot Tuckerio, miegojo jis sau ramiausiai su žmona ir keturiais savo šunimis, kai nematoma esybė ėmė jį puldinėti. Ir dar taip, kad paliko ant šonkaulių kruvinus rėžius, kurie jam didžiai skaudėję. Nei žmona, nei šunys (visi keturi) šios egzekucijos metu net neprabudo, todėl Tuckeriui teko gintis nuo demono vienut vienutėliui.

Kai pagaliau demonas atstojo, Carlsonas puolė skambinti savo vieninteliam pažįstamam praktikuojančiam krikščioniui, kuris jį iškart nuramino. Tipo, demonai dažnai taip antisocialiai elgiasi, ne jis pirmas, ne jis paskutinis.

Bet kokiu atveju, ši patirtis, toliau byloja Tuckeris Carlsonas, paliko jame ūmų norą atidžiau paskaityti Bibliją.

O ką gi apie tai sako panašių traumų ekspertai?

Gi aš primenu, kad šis tipas buvo vienas pagrindinių Trumpui įsiūliusių jo viceprezidentu JD Vance. Pasakyk, kas tavo patarėjai, o aš pasakysiu kas tu.

Ir jau visai vietoj šios istorijos post scriptumo - viskas tik prastyn ir blogyn, net demonai kažkokie nerimti parėjo, šonkaulius apdraskė ir viskas. O juk galėjo rimčiau demoniškais nagais pravažiuoti pro Tuckerio organizmą. Ir mes demonui būtumėm tik ačiū pasakę.

Paminklas kakučiui

Kadangi Donaldas Trumpas vėl kraustosi į Baltuosius Rūmus, garsiųjų Sausio 6-tosios riaušių dalyviai irgi ima pakuotis daiktus. Jie visai pagrįstai tikisi, kad Trumpas juos amnestuos, ir jie galės pakelta galva ir doromis akimis integruotis į visuomenę bei niekuomet daugiau nebandyti užimti Kapitolijaus.

Bet kol tai neįvyko, šiuos įvykius grupelė pačiuožusių kūrėjų bando įamžinti konceptualaus meno akcijomis-instaliacijomis.

Vašingtonėnus pradėjo stebinti mieste tai šen, tai ten išdygstantis keisti objektai. Visų pirma, netoli Kapitolijaus praeiviai ėmė šnairuoti į bronzinį rašomąjį stalą, kuris tiesiog buvo nudrėbtas ant šaligatvio. Stalas kaip stalas, ant jo valdiškas laidinis telefonas, pamėtyta kažkokių popierių, bet vyšnia ant torto visai ne vyšnia, o bronzinis ekskrementas.

Idant būtų atmintas 22 mėnesiams nuteistas Francis Connoras, kuris Sausio 6-tą dieną apsilankė Nancy Pelosi darbo kabinete, ir norėdamas išreikšti savo požiūrį į Demokratų daugumos vadovę Atstovų rūmuose, nusilengvino tiesiog ant jos stalo. Šikau ir tapšnojau, US Version.

Praeiviai lingavo galvas, o po to ėmė atminimui pizdinti popierius nuo stalo, kurie, aiman, nebuvo bronziniai.

Bet kūrėjai nenusiminė ir prie Baltųjų Rūmų išstatė naują eksponatą – bronzinį deglą. Kuris turėtų simbolizuoti gerokai anksčiau buvusias naciukų eitynes Šarlotsvilyje, kur jaunikaičiai vaikščiojo su dėglais, kilnojo kumšteles ir skandavo visokiais žemaitaitiškas banalybes, tipo „Jews Will Not Replace Us!“.

Abu meno objektai bus eksponuojami iki 2025 sausio 6 dienos, tai jei esate pakviesti į Donaldo inauguraciją, šekit jums pasiūlymas selfiui.

O tempora, o mores

Gi jeigu būsite Londone, ir, sakysim, netoli Parlamento rūmų, selfie siūlyčiau pasidaryti su naująja Konservatorių lydere Kemi Badenoch. Aš jau įsivaizduoju mūsų dešiniukus grąžant rankas ir kandžiojant alkūnes, ale tai ko besitikėti iš tų britų, jeigu net toriai sau vadovauti išsirenka bobą, ir dar ne šiaip sau bobą, o iš Nigerijos.

Čia, žinoma, tiktų koks nors barzdotas juokutis apie Nigerijos princo palikimą, tačiau užteks paminėti, kad pusė žmonių, kurie varžėsi dėl torių lyderystės, yra imigrantų vaikai. Ir tai įrodo ne tik kintantį rasinį Britanijos portretą, bet ir tai, kad labai dažnai būtent imigrantų vaikai itin aktyviai stengiasi įrodyti savo naująjį identitetą ir pakeičia vadovaujančiuose postuose tuos, kurie buvo tiesiog įpratę juos susirinkti kaip kilmės garantuotą dovaną.

Ir vos išrinkta Kemi gavo mažą, bet smagią dovaną. Pirmą kartą per jau nebepamenu kiek metų, konservatoriai apklausose pagal populiarumą aplenkė leiboristus.

Situacijos parlamente tai nekeičia, leiboristai ir toliau turi didžiulę daugumą, artimiausi tarpiniai rinkimai negreitai, tačiau Keiro Starmerio vyriausybė sugebėjo išbarstyti populiarumą rinkėjų akyse greičiau, nei svarainius išbarsto į Palangos barą turtais pasigirti užsukęs girtas lietuvis emigrantas iš UKų.  

Kriminalinės kronikos

Iš pradžių norėjau rašyti apie amžiaus vagystę, nutikusią toje pačioje Britanijoje. Mat ten užkietėjęs piktadarys nugvelbė 24 tonas aukščiausios rūšies čedaro sūrio. Didžioji Britanija dar nebuvo mačiusi tokio mąsto kulinarinio paveldo kriminalo, todėl žmonės rimtai susijaudino. Selebritis šefas Jamie Oliveris netgi kreipėsi instagrame į savo sekėjus ragindamas nelikti abejingiems ir pranešti apie šitą kraują stingdančią ir cholesteroliu kraujagysles kemšančią vagystę.

Bet, kol prisiruošiau apie tai rašyti, nusikaltėlį pagavo, čedaro sūris grįžo savininkams.

Tai verčiau apie kitą penkto puslapio vertą istoriją. Keliamės anapus Lamanšo, kur vagys naktį prislinko prie meno galerijos Oistenvaike, metė į duris bombą, toji sprogo, durys išlėkė, vagys sulėkė vidun ir puolė nukabinėti pop-arto ikonos Andy Warholo seriją „Karaliaujančios Karalienės“. Nukabino visu keturis darbus, parlėkė su jais prie automobilio, ėmė pakuoti, ėgi bėda, du netelpa.

Tai dingo nakties tamsoje su karalienių Elžbietos II ir Danijos Margaritos II portretais. Gi Nyderlandų valdovės Beatričės ir Esvatinio karalienės Ntombi Tfwala atvaizdus paliko.

Skaitau, kad rasizmas ir tiek.

Nestokit į eilę, kalės vaikai!

Gen Z kaltina dėl daugybės griekų. Jie ir per daug jautrūs, greiti įsižeisti, vidury svarbaus darbo staiga pakilti ir išvykti pusmečio kelionei aplink pasaulį ieškoti savojo aš, žodžiu, keisti kažkokie.

Tačiau dabar jie kelia nebe egzistencinį, o labai praktišką galvosopį Britanijos pabų savininkams. Užuot kaip visi normalūs pasitūsinti sumanę žmonės, kurie apgula barą, mojuoja barmenui banknotais, kortelėmis ir pirštais, kuriais rodo į sausą gerklę, jie stoja į eilę. Tokią literaliai nuobodžią eilę lyg stovėtų prie banko skyriaus susimokėti baudą už ne vietoje paliktą paspirtuką.

Sociologai šiuo klausimu neužsiima, tačiau pabų savininkai dėl to kaltina pandemijos karantiną, atseit, vargšas jaunimas tuo metu nesugebėjo išsiugdyti normalios pabų kultūros, dar blogiau, įprato eilėse laikytis socialinės distancijos.

Dėl to netgi kilo judėjimas „Pub Queue“, nes juk nepaliksi jaunimo taip ir neišmokus viešoje vietoje elgtis padoriai.

Nuo savęs pastebėsiu, kad Lietuvoje tokio fenomeno nepastebėjau, čia Gen Z darniai apspinta barą kartu su Gen X ir milenialais, gal tai įrodo mūsų labiau anarchistinę prigimtį, o gal tiesiog karantino įspūdžius greičiau iš galvų išpurtėme.

Mokslas ir babkės

Jeigu jums labai patiko Netflixo serialas Three Body Problem ir labai laukiate jo antrojo sezono, šekit, šiek tiek pasiskaitymo apie tą tikrąją Trijų Kūnų Problemą ir jos galimus sprendimus gamtoje, atsiprašau, kosmose.

https://bigthink.com/starts-with-a-bang/planet-orbiting-3-stars/

Ir kadangi praėjusioje Echoskopijoje nedovanotinai užmiršau pasiūlyti lengvą būdą užsikalti faneros Kalėdų dovanėlėms, šekit puiki proga. Apple siūlo premijas, nuo 50k iki 1 milijono tiems, kurie nuhakins bendrovės AI serverius. Ar kas gali būti lengviau? Spauskite nuorodą, įrodykite Timui Cookui savo gebėjimus, pasiimkite pinigus, o man Kalėdoms galite padovanoti gero derliaus Bordeaux butelį iš kairiojo kranto. Ačiū!

https://security.apple.com/blog/pcc-security-research/

Muskometras

Ir, pagaliau, mūsų reguliari rubrika. Šįkart nieko nepasakosime, ką Muskas veikė dvi savaites. Kokia prasmė? Dabar įdomiau, ką jis veiks ateinančius ketverius metus. Pradžia labai nebloga – tik paskelbus apie Trumpo išrinkimą visų Musko bendrovių akcijų vertė išaugo 12 milijardų!

Dark MAGA Assemble!

Jeigu tai ne geriausiai investuoti 140 milijonų (kuriuos jis sukišo į Trumpo kampaniją), tai aš nieko nesuprantu investavime (šiaip aš tikrai nieko jame nesuprantu).

Todėl dabar man baisiai knieti, ar jis tikrai imsis vadovauti Valdžios efektyvumo departamentui (DOGE), ką jam pažadėjęs Trumpas. Ir nebus nieko paradoksaliau, jeigu Elonui tas darbas patiks, jis taps astmatišku biorokratu, dirbs nuo 08:00 iki 17:00 su valanda pietų pertraukai, siuntinės galybę aplinkraščių, memorandumų ir ataskaitų, o darbo dieną pradės nuo emailo „Atsakydamas į Jūsų XXX dienos užklausą Nr.YYY pranešu apie priemones ZZZ, kurių mūsų institucija ėmėsi jūsų klausimui spręsti...“

Ir bus sistema dar vieną tokį žmogų suėdusi.

Ta gedulinga gaida eikime į antrąją, mokamą Echoskopijos dalį.