Echo-skopija #9
Aidas savo skiltyje apžvelgia Trumpo bylą, Blackberry ir Tesla, Peru prezidentės Rolexus ir išsamiai pasakoja apie amerikiečių santykius su abortas.
Sveiki senstelėję dar dviem savaitėmis.
Tarsi reiktų pradėti nuo beprecedenčio įvykio – buvęs JAV prezidentas pirmą kartą kaltinamųjų suole baudžiamojoje byloje. Su tuo viena bėda, Donaldas J. Trumpas mums jau tiek dovanojo beprecedenčių naujovių, kad viena daugiau, viena mažiau.
Juoba, kad ir pasakoti apie teismo procesą Manhetene nelabai yra ką. Na, porą kartų ex-prezidentas snūstelėjo. Na, pasakoja, kad snūstelėjęs pagadino orą.
Tačiau kol kas šiame procese tik prisiekusiųjų atranka teįvyko, tiek prokuroras, tiek gynyba apsikeitė savo įvadiniais pareiškimais, na ir pirmasis liudininkas apklausinėjamas. Vardu Davidas Peckeris, kas sukėlė didžiausią džiaugsmą humoristams, kaip kad trumpam į The Daily Show grįžusiai Jessicai Williams.
Na o šiaip daugiausiai darbo kol kas turi teismo dailininkai.
Draudimas fotkinti teismo salėje anaiptol nėra visuotinis. Bendros taisyklės tokios – federaliniuose teismuose fotikai draudžiami, išskyrus kelias pilotines programas, gi valstijų ar miestų teismuose kartais leidžiami, kartais ne. Kodėl?
Pora priežasčių. Pirma, teismo procesas turi būti rimtį ir pagarbą įkvepiantis reikalas, o ne cirkas, kokiu virstu proceso dalyviams pozuojant paparaciams, galvojant, kaži, ar ši mąsli mano veido išraiška gerai atrodys pirmajame puslapyje, ir, po velnių, kuris mano profilis, kairės ar dešinės fotogeniškesnis?
Antra priežastis, ir man šiek tiek mažiau suprantama - fotkinti negalima gerbiant ir saugant proceso dalyvių privatumą. Kaip įmanoma viename sakinyje suderinti žodžius “Trumpas” ir “privatumas”, aš neišmanau. Todėl esu linkęs manyti, kad yra ir trečia priežastis – duoti darbo labai vidutiniško talento dailininkams. Nes jie juk nekalti dėl savo chaltūriškumo, ne visi gali gimti pablopicassais ar rafaeliais, turi kažkas ir teismo salėje įkvėpimo semtis.
Nors šiaip, aišku, būtų įdomu, jeigu koks nors Caravaggio dirbtų teismo teplioriumi. Pamtytumėm tada pamatytume, kaip Donaldo Trumpo veidas išnyra iš šešėlių skraistės, dramatiškai naudojant šviesos ir tamsos kontrastą chiaroscuro technika, o kritikai pagarbiai aptaria naują šedevrą.
Pasvajojom ir užteks, einam prie pasaulio naujienų. Verslo, kriminalinių, mokslo ir netgi pusiau religinių.
Nostalgijos atodūsis
Mano jaunieji draugai, jūs jau tikrai neprisimenate, bet kažkada buvo labai aukštas lygis turėti BlackBerry telefoną. Jais buvo patogiausia spausdinti netgi ilgus elektroninius laiškus, jie viską perdavinėjo per saugius serverius, jais naudojosi advokatai, diplomatai ir kitokie šio pasaulio titanai, žodžiu, šitas aparatas valdė pasaulį.
Aiman, niekas nestovi vietoje, technikos pažanga taipogi, vartotojai nusisuko nuo BlackBerry ir ilgainiui jį visai užmiršo.
Ir visai be reikalo! Pasirodo, šį bendrovė ir toliau sėkmingai gyvuoja, tik jau nebekepa mobiliakų. Vietoje to specializuojasi dviem kryptimis – kibersaugumo ir daiktų interneto (IoT).
Paskutinį 2023 metų ketvirtį bendrovė paskelbė patyrusi 56 milijonų dolerių nuostolį, kas, jos vadovų manymu, reiškia, jog BlackBerry yra teisingame kelyje, mat anksčiau nuostoliai buvę dar didesni.
Va, atskirs jie kibersaugumo padalinį nuo IoT, ir viskas eis kaip iš pypkės. Neskaitant, žinoma, daugeliui bendrovių būdingų problemų. Ir tai nėra vien tik valdymo ar finansų optimizavimas.
Ne, tai senos bėdos su seksualiniu priekabiavimu. Taip jau sutapo, kad džiugius finansų pasiekimus ir restruktūrizavimo naujienas bendrovės CEO Johnas Giamatteo paskelbė lygiai tą pačią dieną, kai buvusi BlackBerry darbuotoja padavė jį į teismą už tai, kad jis lindęs prie jos rankomis ir žodžiais, o kai toji pasiskundė žmogiškųjų resursų skyriui, atseit keršijęs.
Sutapimas? Galbūt.
Laimingi valandų neskaičiuoja
Nuotraukoje esanti Peru prezidentė Dina Boluarte yra gyvas įrodymas, kad kiekviena patarlė turi du dugnus. Iki šio momento Dina gal ir buvo pakankamai laiminga, kad valandų neskaičiuotų, ypač todėl, kad tai galėjo daryti ant bet kurio iš 14 savo Rolexų. Tačiau portalas La Encerrona ėmė ir suskaičiavo visus tuos prabangius ciferblatus, ir visiems kilo klausimų – o tai už kokius nuopelnus tiek prestižinių chronometrų, que?
Atidarytas ikiteisminis antikorupcinis tyrimas, policija įsiveržė kratyti Dinos vyriausybinį rūmą ir privačią rezidenciją. Policija aiškino, kad įsiveržė po to, kai niekas neatidarė durų, prezidentės advokatai tvirtino, kad nespėjo atidaryti, viskas vyko labai greitai. Tačiau praėjo krata be incidentų, pareigūnai nufotkino gal dešimt laikrodžių, tačiau markių neminėjo. Pati Boluartė prisiekė atėjusi tarnauti liaudžiai švariomis rankomis, švariomis ir išeisianti.
Savaime suprantama, reikalui prilipdė Roleksgeito pravardė, nes juk visi tokie skandalai būtinai turi būti -geitais, netgi tada kai nelabai rimuojasi. Aš labai laukiu skandalo Amerikoje, kuris kils dėl kokių nors vartų. Jeigu ir jį pavadins Gategate, visai nuleisiu rankas dėl žmonijos išradingumo.
Tuo tarpu Peru premjeras rūsčiai pasisakė, kad tai prezidentinio orumo įžeidimas, gi teisingumo ministras išpravardžiavo policininkų elgesį anti-konstituciniu.
O Peru žmonės, tikriausi, skaičiuoja, kelintas čia skandalas valdžioje? Priminsiu, Dina Boluartė šiame poste pakeitė Pedro Castillo, kuris, po bandymų paleisti kongresą ir sudaryti nepaprastąją vyriausybę, buvo parlamento impyčintas ir dabar laukia teismo už kyšius ir maištą.
Pats Castillo valdžion atėjo po ištisos karuselės laikinų vadovų, kurie bandė vadovauti šaliai prieš ketverius metus kritus prezidentu Martinui Vizcarra, katras buvo irgi impyčintas dėl korupcijos.
Gi Vizcarra pirmtakas Pedro Pablo Kuczynski atsistatydino 2018 metais dėl didžiulio kyšių skandalo su Brazilijos statybų koncernu Oderbrecht. O prieš jį buvęs prezidentas Ollanta Humala tupi teismuose ir niekaip neatsiplauna kaltinimų pinigų plovimu.
Jeigu kada nors šie visi prezidentai susirinks į “Fuck up nights” renginį, tikrai turės kuo pasidalinti.
[Andrius įsikiša: Aidas dar nepridėjo legendinio Peru prezidento Alberto Fujomori, kuris valdė šalį dešimt metų, o po to 20 metų sėdėjo kalėjime už žmogaus teisių pažeidimus ir tik pernai gruodį buvo paleistas]
Bet svetimus pinigus skaičiuoja visi
Markas Zuckerbergas aplenkė Eloną Muską pagal savo vertę. Na, žinoma, ne pagal tiek, kiek turi grynųjų ant kortos ar pagal savo vidinio pasaulio turtus, maždaug, energiją, lyderystę ir kitokį korporatyvinį žargoną.
Tiesiog pagal tiek, kiek vertinami jo turimi vertybiniai popieriai. Šiaip ir jis pats smagiai padirbėjo, per 2024 metus uždirbęs 47 jardus, kurie konvertuojasi į bendrą 175 jardų turtą. Bet ir Elonas jam labai padėjo, prarasdamas per tą patį laiką net 53, dėl ko dabar turi tik varganus, apgailėtinus 173 milijardus.
Aš tik priminsiu, kad tai yra visiškai teoriniai pinigai, tai yra, kiek žmonės mano yra vertos šių abiejų personažų turimos akcijos. Todėl ir tie vertės važinėjimai aukštyn-žemyn yra irgi daugiau psichologinis, nei buhalterinis pratimas.
Nepaisant to, Elonas ir jo Tesla tikrai gali vis dažniau kuždėti frazę, kuri labiau tiktų jo kitam, kosminiam bizniui – Houston, we have a problem. Pigiais kiniškais elektromobiliais užverstoje rinkoje Teslų pardavimai krenta, nepaisant to, kad Muskas tarsi ir žaidžia aukštesniame, didesnės maržos segmente.
Reaguodama Tesla numušinėja kainas, tačiau tai užkuria naują ydingą ratą – potencialūs pirkėjai iškart galvoja, kad tai pirmas, bet ne paskutinis toks kainų kritimas, todėl atideda savo planus laukdami dar mažesnės kainos. Tesla vėl nupjauna kelis procentus, pirkėjai vėl atideda planus.
Nepadeda ir tai, kad iš kosminio vizionieriaus, kuris negali neklysti, viešumoje Muskas pradeda vis dažniau būti vertinamas kaip užknisantis visažinis, kuris negali uždaryti srėbtuvo, netgi tada, kai tai visiškai nebūtina.
Tai jis vieną dieną susipjaus su Australijos valdžia dėl šaudynių vaizdų cenzūravimo socialiniuose tinkluose. Tai kitą vėl ims aiškinti, kokie durniai sėdi Kongrese ir kokio galo siųsti paramą Ukrainai, nes karas vis tiek ten pralaimėtas, apie ką jis, beje, kalbėjo jau prieš dvejus metus, juk prisimenate, ne?
Ir taip žmogus kasa duobę savo liberaliai nusiteikusių EV pirkėjų tarpe. Tai po to ir gaunasi, kad tenka atšaukti planus kurti pigiau kainuojantį elektromobilį ir fokusuotis į robotaksi, nepaisant to, kad investuotojai daugiausiai vilčių dėjo būti į įperkamą Model 2 sedaną.
O dar po to atsisveikinimas su dešimtadaliu darbuotojų, atšaukti 4000 Cybertruck monstrų dėl akseleratoriaus pedalo problemų, skandalas su 56 jardų paties Musko kompensavimo projektu, profsąjungų planai įžengti ir į Teslą, žo reikalų pilnos ausys.
Antra vertus, prieš kokius septynerius metus Muskas ne kartą žvelgė bankroto bedugnei į akis, tai gal išsikapstys ir į šį kartą.
Melstis negalima kariauti
Tebesitęsiantis Izraelio karas su Hamas yra ne tik sunki našta Izraelio reputacijai užsienyje. Nuo jo kenčia ir ekonomika. Ir ne tik dėl tiesioginių išlaidų karui. Dar daugiau dėl to, kad tarnauti pakviesti rezervistai negali užsiimti tuo, ką darė iki tol – gausino šalies BVP.
Ir jau kelintą kartą politikai pavydžiai žiūri į tuos, kurie nei BVP gausina, nei kariuomenėje tarnauja. Ultraortodoksų tikėjimo žydus, ypač religinių mokyklų ješivų studentus. Pastarieji turėtų kiaurą parą studijuoti šventraštį, melstis, bandyti perprasti Jehovos planą žmonijai, o išlaikomi bus aukų ir dirbančių žmonių.
Visą laiką visuotinio karinio šaukimo įstatyme buvo išimtis, atleidžianti tokius jaunuolius nuo privalomos karinės tarnybos. Benyamino Netanyahu siūlė pratęsti išimties galiojimą, tačiau Izraelio aukščiausias teismas iš pradžių liepė sustabdyti pašalpas tokiems religiniams studentams netarnavusiems kariuomenėje, o po to liepė išdėstyti argumentus, kodėl tokia išimtis turėtų būti taikoma ir ateityje.
Argumentas aiškus – Netanyahu koalicinė vyriausybė labai priklauso nuo kelių religinių partijų balsų, bet juk nedėstysi taip tiesmukiškai.
Moshe Tzedaka, Porat Yosef Yeshiva mokyklos rabinas, pasisakė, kad studentai jokiu būdu negali eiti į kariuomenę, nes ten gali sutikti daugel pagundų, kurių, galbūt, neatlaikys. Ką aš žinau, gal tanką įsimylės, o gal su haubica nusidės. O gal rabinas tiesiog turėjo galvoje moteris, kurios irgi privalomai tarnauja Izraelio kariuomenėje?
Gi buvęs finansų ministras Avigdoras Liebermanas atsikirto, cituodamas dvasinį praeities autoritetą Maimonides, kad Milkhemet Mitzvah, tai yra, teisėto karo, metu, į jį eina ir jaunikis iš savo kambario, ir jaunoji iš vestuvinio baldakimo.
O aš sakau, palaiminta ta šalis, kuri einamuosius klausimus sprendžia pagal šventą raštą.
Bet ne visuomet patartina tai daryti, kadangi pagrindinė mūsų šios Echoskopijos tema – Amerikos obsesija su abortais. Ten ir žygiuojame kartu su mokamos versijos prenumeratoriais.
Keep reading with a 7-day free trial
Subscribe to Andrius Tapinas to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.