Echoskopija #1/2025. Kiek kainuoja Grenlandija
Pirmoje metų Echoskopijoje Aidas iš esmės gilinasi į Grenlandijos pardavimo istoriją, apžvelgia vidines Trumpo aplinkos kovas, jungia Muskometrą ir taiso skyles serialų žiūrėjime.
Sveiki 2025-uose metuose. Paprastai metų pabaiga ir pradžia būna lėtoka, pas mus eina į pabaigą ginčai, kurio miesto ar bažnytkaimio eglutė gražiausia, pasaulyje miršta taip ir neįsiliepsnoję barniai, kur šiemet vidurnaktį sutiko įspūdingiausi fejerverkai. Tiesa, prie šitų apsikoliojimų dar prisidėjo vis labiau įsibėgėjantis aspektas – kas gražiau, tvariau ir perspektyviau – dronų šou ar senamadiškos chlapuškės (labai atsiprašau šio meno šalininkų).
Bet šįkart pirmoji savaitė atseikėjo tiek naujienų, kad tik spėk, ką iš jų pasirinkti Echoskopijai #27 arba #1/2025. Ir iškart atsiprašau žmonių iš Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos, kad šįkart šis mūsų apžvalgos skyrius bus labai ameriko- ir europocentriškas.
O ką darysi. Dirbam su tomis naujienomis, kurias mums seikėja teletaipas. GenZ, jeigu yra čia besilankančių – tai yra raidinis telegrafo aparatas, turintis panašią į rašomosios mašinėlės klaviatūrą; informaciją siunčia ir priima; priimamas pranešimas automatiškai užrašomas. Čia ne aš sugalvojau, tokį apibrėžimą pateikė žodynas.
Įvykis, reakcija ir pššš...
Pradėkime iš tolo. Elonas Muskas, kuriam čia dar skirsime laaaaabai daug dėmesio nepavargsta mokyti savo mokytinių Twitteryje, kad jūs esate medija, nes legacy media (lietuviškai būtų, manding, tradicinė žiniasklaida), mirė. Ir dabar turime gyvą pavyzdį, kuo toji naujoji media nėra ir nebus geresnė už legacy.
Turime du tragiškus įvykius Naujuose Metuose. Iš pradžių teroristinis aktas Naujajame Orleane Burbonų gatvėje, kur automobilis įsirėžia į švenčiančius, tada kitas automobilis, Tesla Cybertruckas įrauna į Trump Tower vestibiulį Las Vegase ir ten sprogsta.
Abu niekadėjai miršta vietoje. Ką veikia tradicinė žiniasklaida? O ką diktuotų sveikas protas? Praneši tragišką įvykį, parodai liūdnus vaizdus, pasakai, kad policija tiria įvykį, tada darai pauzę iki kitos tikslesnių detalių porcijos. Kur tau... Kas penkiolika minučių kalbinamas vis naujas praeivis, vis naujas pareigūnas, vis naujas ekspertas, ir visi, nieko dorai nežinodami, bando projektuoti, kas tai padarė, kaip padarė, o svarbiausia – kodėl. Ir kad šituos du teroro aktus tikrai kažkas sieja.
Bėga valandos, pradeda aiškėti, kad tikrai sieja. Tik ne tai, ką įsivaizdavo ekspertai. Naujajame Orleane pasidarbavo vienišas nevykėlis, kuriam viskas nesisekė – kelios skyrybos, finansinės problemos, žema savivertė, va, ir iš tylaus JAV Kariuomenės klerko radikalizavosi pagal ISIS špargalkę.
Las Vegase irgi kariškis, irgi ne pyragai su širdies reikalais, su kišenės apskaita irgi problemos, dar ir post-trauminis sutrikimas po kovos veiksmų, tai žmogus nutarė, kad Amerika nepakankamai darniai būriuojasi apie Donaldą Trumpą ir Eloną Muską, prisikrovė tačkę sprogmenų, pasiėmė porą ginklų ir leidosi į savo paskutinę kelionę kaip gyvas, atsiprašau, jau miręs perspėjimas.
Kokia vienintelė išvada? Nuo vienišo vilko, o ypač tokio, kuriam baigia atsišriūbuoti paskutiniai varžteliai, vargiai apsisaugosi. Netgi komunistinėje Kinijoje, su jos totaliniu sekimu, vis koks nors vienišius pasibado peiliu. Tegul ir nepalikdamas kaligrafiškai hieroglifais surašyto manifesto.
Taigi, tradicinė medija pamatė, kad tema išmelžta, apsimetė kad nebeprisimena savo iš piršto laužtų versijų ir ją nustūmė naujienų feede žemyn.
Žinoma, naujoji medija, piliečiai reporteriai elgėsi visiškai kitaip? Nepuolė į sensacionalizmą, kruopščiai rinko faktus, juos tikrino, leido į eterį tik pasvertą informaciją, o kai jos stigo – kantriai tylėjo?
Aha, pasapnuoki, motinėle, tu galvelę vaiko. Nuo pirmos akimirkos Twitterį užplūdo tikra šūdų upė. Čia Hamas, ne, čia Hezbollah, pats mačiau, ne žydai bando naują pasaulinį išprovokuoti, čia baltieji supremacistai, ne, čia vietiniai islamo radikalai, ne čia kraštutinės feministės... Ir visi kiekvieną pirstelėjimą pradėdami BREAKING! Tada įdėdami kokį nors šmotą iš tradicinės medijos feedo ir savo dvejetukinko komentarą, paaiškinimą, žodžiu, analizę, my ass.
Su vienu mažutėliu skirtumu. Jeigu tradicinis kanalai ir portalai jau bėgo nubėgo pasiliuoksėdami ieškoti naujų breaking, tai keli naujosios medijos švietalai dar kelias dienas nenurimo, kaip čia taip, toks ekscesas, o net normalios sąmokslo teorijos nenulipdysi. Ir bandė spausti iš šūdo jeigu ne sviestą, tai bent margariną tikindami, kad čia viskas Deep State surežisuota, kad niekas nenusišauna pistoletu, ir dar Desert Eagle, jeigu turi kabinoje smarkesnį šauninką, ir, mark my words, čia preliudija į sausio 20-sios būsimus neramumus ir riaušes, prieš kurios sausio 6-tosios taikus piliečių pasivaikščiojimas Kapitolijaus koridoriais bus gėlytės su pozumentais.
Šiaip niekas geriau to idiotizmo pritempiant savo išankstinius nusistatymus prie bele kurio dangaus ar žemės prajovo nesušaržavo nei Jonas Stewartas iš The Daily Show.
Reziumuojant. Ir vienoje, ir kitoje medijoje dirba žmonės. Su savo išankstiniais nusistatymas, viešomis ir slaptomis dienotvarkėmis, prietarais, fobijomis, aistromis ir t.t. ir pan. Tradicinė turėjo bent jau šleivą, kreivą tačiau kažkokį redakcinį filtrą, kad ir kiek jis kiuro ir prakiuro pastaraisiais dešimtmečiais.
Tačiau niekas manęs neįtikins, kad elementarius įvykių reportažus pateiks milijonai dėmesio išsiilgusių op-edų iš 280 spaudos ženklų (nes daugelis wannabe žurnalistikos žvaigždžių, matyt, dar nežino, kad už $8 gali gauti mėlyną žymą ir varyti tekstus iki apsišikimo). Kaip ir su pačiu interneto atsiradimu – kiekybė tikrai nepereina į kokybę, netgi atvirkščiai - bendras vardiklis darosi vis žemesnis, kol galų gale palenda po plintusu, o tas jo gėdijasi.
Zucko naujametinės rezoliucijos
Negali to pavadinti perkūnu iš giedro dangaus, tačiau Zuckerbergo pareiškimas, kad Meta atsisako fact-checkingo ir pereina prie Twitterio community notes modelio skelbiamai informacijai moderuoti sukėlė nemažą šaršalą pasaulio šviesuomenės tarpe.
Kairė pusė ėmė iškart ašaringai kaltinti Zucką parsidavus Trumpui, išsioperavus stuburą ir po šios sudėtingos opercijos nušliaužus į Mar-o-Lago bučiuoti žiedo. Dešiniukai gi pūtė kriaukles, vaikščiojo nuogais papais neono apšviestomis virtualiomis alėjomis ir skandavo apie savo neišvengiamą ir apčiuopiamą pergalę kovoje su leftistine cenzūra. Tiesa, kažkokio pagiriamojo žodžio Zuckui pašykštėjo, suprask, perbėgėlis visuomet lieka įtartinas, maža kas.
Apie platesnį kontekstą labai neblogai ir glaustai papasakojo kolega Mykolas šiame įraše.
O aš šiek tiek apie kitus dalykus. Pirma, nesu pašvęstas prieiga į Marko smegenis, todėl negaliu autoritetingai spręsti apie tokio posūkio priežastis. Man dingojasi, grynai Occamo skustuvo principu, kelios.
Pirma, Facebooko įkūrėjas, kaip ir kiekvienas doras mąstantis žinduolis, Naujus Metus pasitinka su naujametinėmis rezoliucijomis. Statistika rodo, kad liūto dalis amerikiečių arba nutaria gyventi sveikiau, arba elgtis taupiau. Su sveikumu Zuckui jau nebėra kur, jis ir MMA kovas studijuoja, ir valgo tik tai, ką pats nudobia, žodžiu, gyvens amžinai, jeigu nenumirs. O va dėl taupumo, tai yra kur pasistengti. Ir visų pirma tai brangiai kainavęs, mažai naudos davęs, o daug daugiau galvos skausmo – fact checkingo institutas.
Meta iš paskutiniųjų priešinosi šią funkciją prisiimti in-house. Tai reikštų samdyti žmones, mokėti jiems algas, gal netgi dantų priežiūros draudimą garantuoti, o viskas, ką jie darytų, tai tik stabdytų babkių kalimą. Ir dar, neduokdie, jau pačiu savo veikimo principu artintų Meta prie to, ko ji bijo kaip Stevas Bannonas šampūno – susitapatinimo su redakcija. Visas socialinių tinklų veikimo principas – mes esame tik platforma, mes nekuriame turinio, o kadangi jo nekuriame, tai nesame už jį ir atsakingi, atsakingi yra jį keliantys vartotojai, tai prašome į juos ir kreiptis su pretenzijomis. Kas ir būtų bent jau iš dalies logiška, tačiau palieka labai daug erdvės teisininkų fechtavimuisi kodeksais ir precedentais.
Ir tokia grėsmė realiai buvo ir tebėra. Kaip ir kita, kad socialinių tinklų platformos bus prilygintos utilities, mūsiškai, komunalinių paslaugų tiekėjams. Čia, žinoma, reikalingas minties šuolis, kadangi jeigu žmogus nesiprausdamas negali gyventi (vėlgi, Steve‘as Bannonas tebėra dideliu klaustuku), tai be MySpace ar one.lt tikrai gali.
Dar daugiau, utilities tiekėjai visuomet yra sukabinti su galutiniu vartotoju fiziniu vamzdžiu, nuo kurio taip paprastai neatsikabinsi. Skirtingai nuo mobilaus ryšio. Anyway, bangų ta kryptimi jau buvo ir tiek Meta, tiek kiti pagrįstai bijojo, kad pasakius A, bus pasakyta ir B. Tai yra, jeigu tai yra utilities teikėjas, tai jį taip ir reikia reguliuoti. Jeigu tai monopolistas, tai taikyti atitinkamus paslaugų kainodaros ribojimus. Ne vartotojui, nes tas tarsi ir gauna viską už dyką, bet reklamos davėjams. Arba skaldyti. Kaip tai kažkada buvo padaryta su AT&T, JAV atsiradus galybei „baby bells“ telco bendrovių ir taip paspartinus konkurenciją šiame sektoriuje.
Taigi, tas fact-checkinimas, ypač pandemijos metu, ir buvo būdas apsaugoti paslėpsnius nuo valstybinio reguliuotojo dūrio. Dabar, kai tasai pavojus praėjo, galima kaštus optimizuoti ir braukti velniop tai, kas pelno neneša, o galvos skausmo prideda. Ir dėl vaizdo pridėti Twitterio community notices principą. Maždaug, žmonės kuria turinį, žmonės jį patį ir moderuoja, prie bele kurio įrašo pridėdami tikslinantį ar paneigiantį kontekstą. Nes žiūrėkit, kaip tai gerai veikia pas Muską.
Šiaip tai, aišku, nei velnio neveikia. Twitteris nūnai yra tokia kloaka, kad netgi man per kone penkiolika metų ten jau pakankamai atidžiai susidėliojus ir savo naujienų srautą ir žmones ar organizacijas, kurias seku, vis tiek kožną dieną reikia pradėti nuo asenizacinio kostiumo, dujokaukės ir prasivalymo. Nes daugiausiai community notices randu prie vaizdo klipų apie buitines muštynes, kurie, pasirodo, yra paslėptos online statymų reklamos. Na, dar būna kartais ir patį Muską pataiso. Ką jis, čia turiu pagirti, visuomet pagiria, ir apskritai kartais papostina kokį šūdą vien tam, kad pakviestu Twitteriečiams tai patikrinti.
O grįžtant prie asenizacijos, tai, beje, kol kas lieka vienintelė išeitis tiems, kurie dūsauja dėl socialinių tinklų kokybės. Jūsų naujienų srautas yra jūsų turtas, todėl patys turite jį ir prižiūrėti. Ravėti, drapakuoti, tręšti, kartais netgi kokiu pesticidu papurkšti. Ir joks fact-checkeris ar community notice už jus to nepadarys. Žinau, tai vargina, žinau, tai nuobodu, tačiau atradus tinkamą norimos ir nenorimos, tačiau reikalingos informacijos balansą, pasidaro nesudėtingu ir nedaug laiko reikalaujančiu įpročiu.
Ir paskutinis toks Zucko volte face motyvas nuskambėjo pačioje jo video pareiškimo (su tuo pačiu reperio pakabuku ant maikės) pabaigoje. Girdi, reikia naujosios administracijos pagalbos ginant žodžio laisvę apskritai ir Meta konkrečiai nuo Europos biurokratų. Va, čia ir yra toji sermėginė tiesa – nieko labiau broligarchai nebijo nei Europos Digital Services Act, kuris, už jo nuostatų pažeidimą, gali taip paprastai įpisti 6 procentų metinės apyvartos baudą baudužę.
Sprendžiant iš to, kad Zuckas atleido iš savo korporatyvinės komunikacijos Nicką Cleggą (buvusi UK libdemų vadą) ir pasamdė JAV lobistą Joelį Kaplaną, susitarti su Briuseliu jis nelabai tikisi ir dabar visus kiaušinius dės į dėdės Trumpo skreitę. Quod erat demonstrandum.
Muskometras
Ir štai, neskubria risčia mes ir priartėjome prie nuolatinio mūsų herojaus. Mūsų laikų Henry Fordo, Thomas Alva Edisono, Williamo Hearsto ir Howardo Hugheso viename asmenyje. Su tuo nedideliu skirtumu, kad Muskas neišrado naujo tipo automobilio, nesukūrė nei vieno revoliucinio gedžeto, nepastatė žiniasklaidos imperijos ir pats neprikišo nagų nei prie vieno iš savo orlaivių dizaino. Priešingai anksčiau paminėtoms ypatoms. Tačiau tuo jis tikrai nėra mažesnis istorijos paunksmėje, kadangi būti išradėju ir inžinieriumi yra viena, o genialiai panudoti jų kūrybos rezultatas yra kad ir kita, tačiau verta ne mažesnės pagarbos.
Taigi, ką gi Muskas veikė per tas tris savaites nuo mūsų paskutinio apsilankymo jo darbų kalendoriuje? O, vaikeli... Nuo ko ir pradėti. Gerai, pradėsime nuo to, ką daugelis spėjo jau užmiršti, nors tuo metu, kai tai vyko, virto ąžuolai, raudojo pušys, o MAGA laivo denyje vyko toks maištas, kad angelai slėpė savo veidus žvelgdami į žemę, gi saulė bijojo net nosį iškišti pro debesis.
Jeigu trumpai – susikirto du MAGA flangai – baltųjų proletarų nacionalistų ir technologijų broligrachų. Susiriejo jie dėl H-1B vizų, kurios išduodamos į JAV atvykstantiems užsieniečiams dirbti konkretų darbą pas konkretų darbdavį.
Elonas Muskas, jo sančapansa Vivekas Ramaswamy buvo už jas, kaip tiesiog būtinas pritraukti į JAV gabias užsienio rankas ir smegenis, Laura Loomer, Nick Fuentesas ir Steve‘as Bannonas buvo prieš, kaip atimančias gerai apmokamas darbo vietas iš po JAV padange gimusių tikrų amerikiečių.
Kaip ir bet kuris funkcinis ginčas jis greitai eskalavosi į epinį ir egzistencinį. Vivekas kaltino JAV pramogų kultūrą pernelyg dažnai kartojančią Friendsų sitcomą, kuris nieko neduoda žinių siekimo ambicijai, nes ištisos kartos jaunimo mokomos sekti šešiais baltais amerikiečiais, kurie nieko neveikia, už bbs žino ką nuomojasi butus Manhetene ir negalėtų Newtono binomo paaiškinti net už visus pasaulio pinigus. Kiti jam vertė, kad agirdi, ką tu čiešini, o tai Big Bang Theory, ištisus devynis sezonus jaukinusi visą Ameriką prie teorinės fizikos ir kvantinės mechanikos bei padėjusi jai suprasti, kad Fermi yra ne picos rūšis, o žymus branduolinis fizikas?
Kaip visuomet, Muskas greitai įsikarščiavo ir ėmė sparčiai trinti oponentų postus, bylodamas, kad ir jo kantrybė turi ribas. Į tai Bannonas iš savo War Room podkasto apskelbė Muską Kinijos implantu, kuris ruošiasi įvesti socialinio kredito kontrolę.
Pliekėsi visi, mojavo virtualiomis šoblėmis, gąsdino savo broliu, kuris ateis į duos tau pizdy, kaip kad ketvirtokų razborkėje prie mokyklos tvoros. Ir visi vogčia per petį dirsčiojo, o ką gi pasakys Big Daddy? Big Daddy tuo tarpu ramiai sau stebėjo visą ginčą, pralaukė porą dienų, o po to pasakė, kad H-1B yra visai gerai, nes ir pas jį, tiek Mar-A-Lago, tiek kitur daugel svetimšalių dirbę su jomis, ir ką? Ir viskas gerai.
MAGA proletarų flangas nutilo ir nušliaužė pavėsin laižytis žaizdų. Bet jeigu galvojate, kad čia paskutinis toks susirėmimas, tai baisiai klystate. Kiekviena revoliucija mėgsta labai greitai dalintis į bolševikus, menševikus, eserus, trockistus ir kitokius dialektinio materializmo išpažinėjus. Žodžiu, stay tuned.
Apraminęs maištą laive Elonas ėmėsi tarptautinės politikos. Neatstojo nuo Vokietijos, toliau pranašaudamas, kad tik AfD gali išgelbėti Vaterlandą. Ir netgi pasikvietė pas save į X Spaces (sorry, Twitter čia negaliu naudoti, nes tokios funkcijos twitteryje nebuvo) tos partijos lyderę Alice Weidel išskirtiniam pokalbiui. Kas negalėjo nesubiesinti visų kitų vokiečių politikų.
Aaa, dar tiesa jis išspausdino Welt am Sonntag savaitraštyje op-edą, kuriame savo mintį dėl AfD išganymo pabandė pagrįsti detaliau. Pirma, rašinys taip prastai parašytas, kad labai gali būti, jog arba rašė pats, arba patikėjo tai savo AI botui Grokui. Antra, jeigu jau skelbi, kad legacy media mirė, tai ko ten spausdini savo rašinėlius?
Kai ši Echoskopija bus jau pasirodžiusi, interviu su Alice Weidel jau bus įvykęs, bet jo recenzuoti fiziškai nespėsiu, todėl keliamės anapus Lamanšo.
UK tema Elonas sumušė visus rekordus. Sausio 3 dieną per vieną valandą, kas yra 60 minučių, jis patvytino apie UK 23 kartus, o ta tema per tą dieną – 61. Ir viskas dėl labai senos istorijos, kuriai jau apie dvidešimt metų.
Kalba eina apie keliolika UK provincijos miestų, kuriame vietos gašlūs diedai, tarp kurių daugiausia Pakistano išeivių, girdė, svaigino ir tvirkino mažametes ir nepilnametes. Kadangi jos buvo arba iš probleminių šeimų, arba apskritai paliktos tėvų valstybės ir savivaldos socialinės rūpybos priežiūrai, niekas į tai rimtai nežiūrėjo, nerimą keliantys signalai buvo šluojami po kilimu ir manoma, ai, tokios ten ir aukos, pažiūrėkit į jų pačių moralinius veidus.
Kol viskas sprogo po The Times tiriamosios žurnalistikos opuso. Tada suskubo ir policija, ir prokuratūra, nustatyta virš 1000 aukų (o ne 250 tūkstančių per 25 metus kaip svaigsta kai kurie tviteriečiai), šimtai tų šlykščių diedų gavo ilgas (mano galva per trumpas) laisvės atėmimo bausmes, tačiau į klausimą, o kaip tai galėjo nutikti, atsakyta nebuvo.
Kaip nėra ir dėl panašių reikalų bažnyčiose, mokyklose, sporto būreliuose ir visur kitur, kur pervertai randa erdvės savo perversijoms. Nekalbant jau apie šeimas, kuriose, atmetus visas tradicines vertybes, įvyksta daugiausiai tokių lytinių nusikaltimų.
Parlamentas pradėjo tyrimą, jis baigė darbą 2020 metais, pateikė virš 20 rekomendacijų, nei viena jų nebuvo įgyvendinta (čia vėlgi atskira tema), trumpai – reto šlykštumo istorija. Ir visiškai teisus mano labai gerbiamas Douglas Murray, kad UK dabar nereiktų parintis dėl Musko atakų Twitteryje, jeigu ji pati būtų padariusi viską, kad tokios baisybės nenutiktų.
Ir vis dėlto. Muskas nutarė, kad dėl visko kaltas yra Keiras Starmeris, dabartinis premjeras, tuo metu buvęs Viešojo kaltinimo (UK prokuratūros) vadovu, nors būtent jo darbo metu buvo smarkiai suaktyvinta prokurorų veikla reaguojanti į tokio pobūdžio nusikaltimus.
Savaime suprantama, į reikalą įsijungė konservatoriai, irgi reikalaujantys Starmerio galvos, nors šiaip jau jie valdė UK pastaruosius 14 metų.
Ir Nigelo Farage‘o Reformų partija, kuri tikrai gali drąsiai sakyti, kad ir ne prie ko. Tiesa, vienas jos parlamentarų Rupert Lee vadovavo Southhampton FC, kai jo sistemoje dirbo treneris, kuris irgi tvirkino vaikus kairėn dešinėn, ir nieko dėl to nepadarė.
Anyway, Muskas su jam būdingu mesijaus entuziazmu užsibrėžė tikslą nuversti Starmerį, o visa Europa kaso galvas, ant ko gi kito savo rūstį nukreips naujasis mesijas? Financial Times buvo įdomi nuomonė, kad Muskas renkasi vidutinio dydžio šalis. Su didžiosiomis – kiaušai per maži. Pasišakojo prieš Braziliją, ir nutilo. Pašokinėjo prieš Turkiją – ir nutilo. Tas pats su Saudžiais, tas pats su Indija. O va Vokietija, o va UK, - pats tas.
Gi mano nuomonė, svarbu dar ir kalbinis ir platformų barjeras. Ir dėkuidie, kad nei vienas iš mūsų veislinių psichų nei angliškai rašo, nei twitteriu naudojasi. Kitaip ištrauktų Muskas Garliavos istoriją r pradėtų naują kryžiaus žygį prieš mūsų Vyriausybę. Kurios daugelis narių tuo metu gal tik abitūroje mokėsi.
Labiausiai man įdomu, ar tai tęsis ir po sausio 20-osios. Nes kaip bevartysi, po Trumpo inauguracijos Muskas taps tegul ir neformaliu, o administracijos nariu. Ir kaip tada bus žiūrima į jo raginimus išlaisvinti sąjunginę valstybę nuo teisėtai išrinktos valdžios.
Vietoje epilogo
Trys pagrindinės temos, kaip matote, užėmė kone visą pirmą Echoskopijos dalį. Tai pabaigai pora dalykų iš kitokių operų.
Vienas pakankamai juokingas.
Kadangi visi dabar tik kalba apie Alternative für Deutschland, nepagarbiai užmirštamos kitos alternatyvos. Pavyzdžiui, tokia nykštukinė partija Bündnis Deutschland. Bet dabar yra proga ją prisiminti, kadangi visai šviežiai šis Aljansas Vokietijai turėjo iš savo gretų pašalinti vieną iš savo kandidatų.
Taigi, Benrdas Vogelis, mokytojas pensijoje, kažkada bandė blatintis prie FDP (Vokietijos liberalų), nepaėjo. Tada persimetė prie AfD. Irgi nepaėjo. Tada susidėjo su Bündnis Deutschland ir jau galvojo, kad į 75-uoius savo gyvenimo metus bus pagavęs politinės sėkmės paukštę už uodegos. Aber, nö...
Paaiškėjo, kad guvusis praeities pedagogas savo laisvalaikį leido lankydamasis OnlyFans svetainėje. Anokia čia nuodėmė, pasakysit, ir aš visiškai sutiksiu. Bėda ta, kad jis ten merginoms palikdavo komentarų. Irgi radot nuodėmę, žodžio laisvė juk. Ir aš irgi sutiksiu. Bet kad jis juos pasirašinėdavo savo tikru vardu ir pavarde, čia jau daugiau nei komiška, čia idiotiška.
Žodžiu, mokytojas grįžta į pensiją, o partija atgailauja dėl savo klaidos.
Ir jau visai pabaigai, šekit ilgaskaitį, kokias iš svarbiausių 10 fizikos problemų jau esame išsprendę, o iki kokių dar tolokai.
https://bigthink.com/starts-with-a-bang/update-millennium-problems-physics/
Nors, jeigu klaustumėte manęs, link jų išgliaudymo priartėsime tikrai greičiau nei prie to, kaip tvarkytis socialiniuose tinkluose ir ką daryti su iniciatyviais mesijais aptekusiais milijardais.
Tiek šitoje viešoje Echoskopijos dalyje, einame link dalies, skirtos prenumeratoriams.
Keep reading with a 7-day free trial
Subscribe to Andrius Tapinas to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.