El Grekas. "Orgazo grafo laidotuvės"

Pranokusio savo laiką Toledo genijaus legenda + video iš paveikslo eksponavimo vietos

Tais laikais, kai dailininkai gimdavo, kurdavo ir mirdavo tame pačiame mieste, o vienintelę kelionę į kokią nors Romą prisimindavo visą gyvenimą, El Greką galima vadinti “varle keliauninke”. 

Nors kokį dar El Greką - Dominiką Teotekopulą, kuris 1541 metais Dievo malone gimė Kretoje, kuri dabar priklauso Graikijai. Tiksliau Kandijos karalystėje, kuri tuo metu priklausė Venecijos Respublikai. 

Venecija “pasiėmė” Kandiją savo globon XIII amžiuje, paskyrė gubernatorių ir galbūt vėliau pasigailėjo, nes neramūs ir išdidūs vietiniai per visą laiką iki XVII amžiaus vidurio, kai atėjo osmanai, surengė net 27 sukilimus. Venecijiečiai bandė piktuoju, bandė gražiuoju, bet sukilimai ėjo po sukilimo. Skaičiuokit - grubiai po sukilimą kas 20 metų. 

Iki El Greko gimimo buvo likę 14 metų, kai Kandija eilinį kartą sukilo ir Venecijai teko skandinti viską kraujyje ir pakarti kelis brolius - pagrindinius sukilimo organizatorius. Bet praėjo dešimt metų ir 1538 metais stalai apsisuko. Prasidėjo trečiasis Venecijos-Osmanų imperijos karas, osmanų admirolas nuostabiu vardu Hairedinas Barbarosa išsilaipino saloje ir ėmė užiminėti vieną miestą po kito, kol galiausiai panikos ištikti venecijiečiai kreipėsi pagalbos į vietinius - maždaug, pamirškim viską, kas buvo, nebeverskim lapų atgal, jeigu ateis osmanai, tai bus visiems blogai. 

Vietiniai dar išsiderėjo įvairiausių mokesčių lengvatų ir amnestijų, tada apsiginklavo ir drauge nuėjo kapotis su turkais. 

Štai tokioje atmosferoje pasiturinčio pirklio ir mokesčių rinkėjo šeimoje gimė Dominikas. Tėvai negailėjo lėšų sūnaus meniniams polinkiams, o Kandija tuo metu buvo ideali vieta mokytis - čia dirbo daugiau nei 200 dailininkų, tapiusių tiek vėlyvosios Bizantijos, tiek itališkojo Renesanso stiliumi. 

Pirmieji Dominiko darbai - ortodoksiškos ikonos, šitas stilius liks jam artimas visą gyvenimą. Dokumentuose fiksuojama, kad būdamas vos 22 metų jis jau buvo vadinamas “meistru”, o tai reiškia, kad greičiausiai turėjo nuosavas dirbtuves. Kandija pasidarė jaunajam meistrui per maža, o kita kryptis buvo aiški - Venecija. 

Čia jis praleidžia trejus metus ir tampa paties Titiano mokiniu. Tuo metu didžiajam Venecijos genijui jau per aštuoniasdešimt, tačiau jis vis dar aktyvus. 

Venecijoje Dominikas neužtrunka, nes 1570 metais jis jau matomas Romoje ir pristatomas vienam įtakingiausių žmonių - kardinolui Farnesei, kuris sulaukia rekomendacinio laiško, kviečiančio apgyvendinti “jauną vaikiną iš Kandijos, Titiano mokinį, Farnese rūmuose”. 

Romoje Dominikas pradeda kalti savo vardą. Teotekopulas tampa per ilgas, todėl greičiausiai būtent Romoje jis tampa Graiku, El Greco. Kitas dalykas - ką daryti jaunam influenceriui, norinčiam prasimušti? Šiais laikais kritikuoti žinomus žmones, kurti reaction video ir taip tikėtis sulaukti dėmesio. Nelabai kuo skyrėsi metodai ir anais laikais. 

Romoje vis dar didžiausią pagarbą ir įtaką turėjo jau mirę Raphaelis ir Michelangelas. El Grekas be skrupulų ėmėsi pastarojo, pareiškęs, kad “Michelangelas buvo geras žmogus, tik nemokėjo tapyti”. Įžūlusis Graikas nuėjo dar toliau popiežiui Pijui V pasisiūlęs užtapyti visą Siksto koplyčią iš naujo, kad ji atitiktų griežtesnę bažnyčios dvasią. 

Nors El Greko vėlesnėje tapyboje meno kritikai atras Michelangelo įtakos, tačiau akivaizdu, kad jam daug didesnį įspūdį paliko ne Aukštojo Renesanso genijai, o tuo metu įsigalėję manieristai - tokie kaip Parmigianinas. 

Parmigianino “Madona su ilgu kaklu”

Grįžtam pas El Greką. Kai pagalvoji, gal ir gerai, kad į jo pasiūlymus nebuvo pažiūrėta rimtai ir Siksto koplyčia liko su Michelangelu. 

O romiečių reakcija į tokį išsišokimą buvo labai aiški - “ne, ne, seni, tu negali taip kalbėti apie Michelangelą”. Užsakymų Romoje El Grekas negavo, dar daugiau - gali būti, kad būtent dėl to jis susipyko su savo patronu kardinolu Farnese ir jam buvo liepta susirinkti šmutkes ir nešdintis iš Farnesės rūmų. 

El Grekas ėmė visiems skųstis, buvo išvadintas “kvailu užsieniečiu” ir nepaisant to, kad 1572 metais Romoje atidarė savo studiją, Amžinajame mieste jis nepritapo. 

Roma nesuprato ir nenorėjo suprasti jo stiliaus, jo keistų spalvų ir formų. El Grekui reikėjo naujų namų.