Gana yra gana. Ir pakili nuotaikėlė.

Trumpa pirmosios kelionės į Ameriką dalies apžvalga ir nesėkmių sąrašas

Pastaba: audioversijos dėl suprantamų priežasčių šį kartą nebus. Teks skaityti.

X X X

Nežinau, ar jūs skaičiuojat savo ilgųjų kelionių nesėkmes ir nelaimes, bet man atrodo, kad mano sąskaitoje jų yra akivaizdžiai ir statistiškai per daug. Pažiūrėjau paskutinių metų statistiką:

2018 - skrydis į Tailandą su Ukrainos avialinijomis. Kyjive skrydis atšaukiamas, parą tenka praleisti mieste.

2019 - skrydis į Tailandą su Finnairu. Jau praėjus patikras ir sėdint lounge, ateina pranešimas, kad skrydis nukeliamas į kitą dieną. Vėl kažkur kažkokie viešbučiai, vėl byra kelionės planai.

2022 - skrydis į Meksiką. Pavagiamas lagaminas ir du kartus pinigai iš viešbučio kambario.

2023 pabaiga - skrydis į Tanzaniją su Turkish Airlines. Likus 2 valandoms iki Kilimanjaro oro uosto, sugenda lėktuvo variklis ir jis avariniu būdu nakties viduryje leidžiasi Etiopijoje, Addis Ababoje. Parą praleidžiam Etiopijoje, kol pagaliau gaunam žinią, kada išskrisim ir paryčiais išskrendam, byra visi viešbučių planai, niekas pinigų negrąžina, Skycopai dar iki šiol neišsimušė kompensacijos.

Ir dabar 2024 metais skrendam į JAV su LOTu.

Nuotaikėlė gera, įsichekinam lagaminus, laukiam įsodinimo Vilniuje į Varšuvą. Laukiam, laukiam, nieko nėra, faktas, kad įgula trinasi aplink vartus irgi nieko gero nežada. Skamba informacija - skrydis vėluos 30 minučių, na, nieko tokio, turim dar pakankamai laiko iki jungiamojo į Los Andželą. Po penkių minučių patikslinama informacija - skrydis iš viso atšauktas.

Na, puiki pradžia. Paskaičiuojam, ar įmanoma su mašina spėti nuvažiuoti iki Varšuvos - neįmanoma. Vargšai darbuotojai apspisti krūvos keleivių su klausimais, nes dauguma skrenda per Varšuvą kažkur kitur. Tada pranešama, kad iš Varšuvos išskrenda kitas lėktuvas mūsų paimti ir iš Vilniaus išskrisim 10:55. Tai reiškia, kad iki skrydžio į Los Andželą liks 10 minučių. Teoriškai įmanoma, kad mūsų palauktų. Susipažįstam su dar viena šeima, kuri irgi keliauja į tą patį Angelų miestą.

Einam išgerti kavos. Ateina emailas iš LOT - jūsų kelionės planas pasikeitė, rinkitės iš kitų opcijų. Vienas variantas skristi per Niujorką, kitas per Torontą, kur reikia papildomų tranzitinių dokumentų. Skrydis į Los Andželą lyg ir jau nebėra įmanomas. Bet ar tikrai mes jau nespėjam į Los Andželio skrydį iš Varšuvos? Nueinam aiškintis su LOT atstovais, kurie realiai turi žmogų, kuris tiesiog pardavinėja bilietus. Ji nieko nežino, skambina į Varšuvą, Varšuva nieko nežino. Sako, aš jums galiu mėginti pakeisti bilietus kitai dienai skristi su kitom avialinijom iš Vilniaus.

Ne, sakau, mes šiandien skrendam į Varšuvą ir tada jau žiūrėsim vietoje, nes iš ten daug daugiau variantų kažkaip nusigauti iki Amerikos negu iš Vilniaus. Emaile pasiūlytų opcijų irgi nusprendžiam nesirinkti. Kol geriam kavą, jos ir taip dingsta.

Tada atbėga mūsų naujųjų pažįstamų sūnus ir sako, kad reikia grįžti atgal ir registruotis iš naujo, tik neaišku, kaip grįžti. Nueinam iki vartų, ten jau nieko nėra. Grįžtam prie patikros, klausiam, kaip čia praeiti atgal ir pasiimti lagaminus, jie praleidžia atgal į pagrindinę išvykimo salę. Nueinam prie registracijos, bet mums sako, kad taigi reikėjo pasiimti lagaminus. Dabar reikia eiti į atvykimo salę, susirasti mygtuką, paskambinti ir tada įleis atsiimti lagaminus. Ieškom mygtuko, šiaip taip randam, įsileidžia, lagaminai stovi, pasiimam.

Grįžtam prie registracijos, atiduodam juos į skrydį, matau, kad registruoja iki Los Anželio. “Tai spėsim?” - klausiu. “Nežinau, aš registruoju pagal bilietą”. OK

Antrą kartą pereinam patikrą. Laukiam, aišku, 10:55 niekur neišskrendam, išskrendam 11:20 ir jau palaidoju Los Andželio skrydį, moraliai nusiteikiu stumdytis prie tranzito skyriaus, nakvoti Varšuvoje ir išskristi kitą dieną. Problema ta, kad iš kitos šalies atkrenda į Los Andželą abu mano vaikai, čia šeimos kelionė, bet be manęs jie negali paimti mašinos. Bet čia smulkmenos, nuotaika vis tiek gera, nueisim į Koperniko muziejų.

Lėktuvas ima leistis Varšuvoje ir staiga paskelbiama, kad keleiviai į tris miestus - tarp jų ir Los Andželą, turi kuo skubiau pereiti prie kitų vartų.

Aišku, mes sėdim pačiame lėktuvo gale, bet išsiveržiam - taip, stovi moteris su lentele “Los Angeles” ir sako - lėktuvas jūsų laukia, bet bėkit.

Ir bėgam. Per visą ilgą Šopeno oro uostą, per pasų patikrą ir iki 45 minutes laukiančio Dreamlinerio. Lėktuvas pakyla, kapitonas atsiprašo už vėlavimą, bet užtikrina, kad atskrisim daugmaž laiku, o aš lengviau atsikvepiu - na va, problemos baigtos ir nuotaikėlė dar geresnė.

Grynai.