Knygų draugija. "Vilniaus pokeris" ir nauja knyga

Knygų draugijoje aptariama paskutinį 2023 metų mėnesį skaitytą Ričardo Gavelio "Vilniaus pokerį" ir balsuojame dėl naujos knygos.

Kaip ten sakoma - “niekada nenorėk susitikti savo didvyrių”. Galima perfrazuoti “neskaityk knygų dėl kurių jaunystėje ėjai iš proto”.

“Vilniaus pokerį” skaičiau praėjus keliems metams po jo pasirodymo 1989 metais, tai viso to haipo, susižavėjimo ir pasipiktinusios isterijos net nelabai pamenu, ne tas galvoje buvo, kai tau dvylika. Bet kai tau šešiolika (berods), o tada tikrai įsimeni Gavelį. Tiek jo grubią erotiką, tiek žodį “bybys”, bene pirmą kartą perskaitytą spausdintoje knygoje. Pamenu, panašiu laiku skaičiau Afganistano kario memuarus, tai ten neišvengiami keiksmažodžiai buvo sutrumpinti, sumesti į vieną žodį ir atrodė juokingai - “blblkur”, maždaug taip atrodė tekste. O čia “bybys” visame gražume.

Nors net ir tada man “Vilniaus pokeris” buvo per tamsus, per šleikščiai glitus, todėl perskaičiau kartą ir palikau, o štai “Vilniaus džiazą” esu skaitęs gal kokius penkis kartus ir dabar labai nenoriu skaityti dar kartą, kad nenutiktų taip kaip su “Vilniaus pokeriu”.

Nes perskaičiau tiesiog prisiversdamas, o po paskutinio puslapio atsidusau - gal geriau būčiau ir pasilikęs tą pirmąjį įspūdį. Po 30 metų visko - tūkstančių perskaitytų knygų, peržiūrėtų filmų, apkeliautų šalių - nuo blizgančių dangoraižių iki dvokiančių landynių (kartais tame pačiame mieste), aplankytų pornografinių svetainių - Gavelis jau visiškai niekuo nešokiruoja ir tie jo bandymai dabar jau atrodo tokie prikišami ir permatomi - “o dabar aš jus šokiruoju, nes žiūrėkite, knygoje pašiks ir šūdą suvalgys”.

Romanas klampus ir akivaizdžiai pertemptas - 523 puslapiai kartojamų ir perkartojamų mantrų. Kažkurioje diskusijoje apie “Vilniaus pokerį” perskaičiau, kad Gavelis neprileido prie teksto leidyklos redaktoriaus ir tik po ilgų įtikinėjimų sutiko ištaisyti paliktas rašybos ir skyrybos klaidas. Dabar sunkiai įsivaizduojame, kad knyga pasirodytų be redaktoriaus rankos, o tada autorius pasakė ir šventa. Ir skaitant tai labai jaučiasi.