Kronikos #11/2025. Gauso paradoksas

O taip pat Caravaggio kelionė, ilgaamžiškumo projekto planas, Welcome to Wrexham ketvirtasis sezonas ir nauji liepos serialai

Prieš kelias savaites vėl nuskambėjo žiauraus elgesio su gyvūnais istorija. Ariogaloje neblaivi pora sudaužė šunį, vardu Gausas, ir užkasė jį į žemę. Žmogiškojo žiaurumo negali nurašyti vien alkoholiui, nes tas neblaivumas buvo toks sąlyginis - moteris pripūtė vieną promilę, vyrutis viso labo 0.22.

Policijos pareigūnai greitai pristatė vos gyvą šunį į “Nuarą”, kur prieglaudos darbuotojai kartu su kelių veterinarijos klinikų specialistais, atsisakiusiais užmokesčio už brangias šunelio gydymo procedūras, atrodo, kad ištraukė Gausą iš mirties nagų, šuniukas sveiksta ir gyvens.

O tada plūstelėjo visuomenės susirūpinimas ir pasipiktinimas - vieni siūlėsi apmokėti sąskaitas ir pasirūpinti Gauso gydymu, kiti siuntė linkėjimus ir širdeles Facebooke, treti piktinosi nužmogėjusiais išgamomis ir kūrė peticijas, reikalaujančias griežtesnių bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais. Aš sulaukiau nemažai žinučių, kviečiančių prisidėti prie tokių iniciatyvų.

Žodžiu, vėl bruzdesys. Kuris truks lygiai savaitę, o tada Gauso mylėtojai jį pamirš ir nueis daryti savų darbų, peticijos toliau klajos interneto erdvėje, na, gal bus perduotos kokiam nors Seimo nariui. Nes taip buvo su nuo tilto numesto šuniuko Pipiro istorija, taip buvo su daugyklų skandalu.

Ir vėl liks tie patys nematomo fronto kariai - kelios gyvūnų globos organizacijos ir perkrautos atiduodamais ir rastais gyvūnais prieglaudos, mėginančios išsilaikyti iš gaunamo GPMo procento ir stabiliai rašančios liūdnus laiškus, kad dabar jau skolos užsmaugs galutinai.

Čia yra tam tikras, vadinkim pagal aktualijas, Gauso paradoksas. Kur šitie tūkstančiai žmonių dingsta praėjus pirminiam pasipiktinimui ir entuziazmui padėti. Daugyklų skandale buvo tokia mobilizacija, kad formavosi tiesiog baudėjų būriai, kurie su žibintuvėliais naktimis naršė po kaimus ir ieškojo, kur daugintojai laiko šunis. Ir ką?

Entuziazmas praėjo, baudėjai išsiskirstė, policija su VMVT atliko kelis reidus, konfiskavo keliasdešimt šunų ir dar būtų turėję juos grąžinti, nes daugintojai pasisamdė rimtus advokatus, kurie teisme dėjo į vietą VMVT, tai gerai, kad tada Laisvės TV įtikino į pagalbą ateiti dar rimtesnius advokatus, kurie pro bono ėmėsi darbo ir bylas laimėjo.

Bet ir kas iš to? Daugyklos toliau klesti. O ir kaip jos gali neklestėti, jeigu rinka diktuoja nenuginčijamas sąlygas - jeigu yra paklausa a la veisliniams šuniukams tik be dokumentų ir pigiau, tai visada bus pasiūla.

Gyvūnų globėjai neturi jokių resursų jiems priešintis, pastangos išlupti kankinamus gyvūnus yra kaip katino ašaros. Štai mūsų šeimoje atsirado ketvirtas šuo, kuris gyveno narve pas daugintojus su kitais nelaimėliais ir gaudavo ėsti kartą per savaitę. Ne pirmos jaunystės kalytė savo jau atkentėjo ir vis tiek yra meilės kamuoliukas. Bet kas iš to - netekę kelių reproduktorių, daugintojai turbūt jau šiandien tuos narvus yra perkėlę į saugesnę nežinomą vietą ir sugrūdę naujus bėdulius.

Čia galima kaltinti visus - teisėsaugą, kuri neretai nedega entuziazmu kažkur su reidais trenktis į kaimus ieškoti suslapstytų šunų, nesąžiningus veterinarus, kurie gauna iš daugintojų į leteną ir suteikia jiems mažesnes ir didesnes paslaugas, VMVT abejingumą, resursų stygių ir nekompetenciją, bet rinka yra rinka. Kol bus perkančių gražius šuniukus nežinia iš kur už trigubai mažesnę kainą nei iš legalaus ir patikimo veislyno, tol daugintojai klestės. Kol bus dovanojančių šuniukus kaip žaislą ar pereinamąjį prizą, kol gyvūnas šeimoje bus reikalingas iki jis pasens ir taps našta, tol prieglaudos bus perkrautos ir ties uždusimo riba.

Ir čia norėčiau grįžti prie Gauso paradokso.

Peticiją pasirašė daugiau kaip 60 000 žmonių. 9000 pasipiktinusių komentarų

Nuaro įrašą Facebooke palaikino 18 tūkstančių žmonių, 1000 komentarų, šimtai pasidalinimų.

Dešimtys tūkstančių žmonių, didžiulė jėga. Kur ji išsisklaido, kai nuslūgsta pasipiktinimas ir širdučių dėjimas ant komentarų?

Jei kiekvienas pasirašęs peticiją per mėnesį skirtų 10 eurų gyvūnų globai, gyvūnų gynėjams ir prieglaudoms per metus būtų įlieta 7 milijonai eurų ir išspręstos jų problemos.

Jei kas šimtasis dedantis širdutes ir rašantis “mes su tavim, Gausiuk” priimtų sprendimą palengvinti kokiam bėduliui iš prieglaudos gyvenimą, irgi problema palengvėtų. Aišku, ne kiekvienas gali sau leisti turėti gyvūną, bet ir rašau - kas šimtasis. 1 procentas.

Na ir grynoji statistika sako, kad iš 60 000 peticijos pasirašinėtojų tikrai yra bent keli šimtai, kurie susigundė nusipirkti tokį “fainą bišoniuką/špiciuką/terjeriuką už tokią gerą kainą, nes tuose veislynuose tai kainos nesąmoningos, o kam mums tie dokumentai, mes gi parodose nedalyvausim, tiesiog labai mylėsim, bet vis tiek norim veislinio, nes su tais iš prieglaudų niekada nežinai, kada koks psichinis pasitaikys”.

Pasižiūrėjus į Skelbiu.lt portalą - jis tiesiog prigrūstas pasiūlymų už kelis šimtus eurų be dokumentų nusipirkti bet kokios veislės ar net sumaišytų veislių šuniukus. Štai citata iš vieno skelbimo:

“Kas nori maltipoo ,bet nori pigiau ,tai yra galimybė šiuo atveju, išvaizda bus KAIP maltipoo ,tik tamsesnės spalvos -HAVAPOO . Aš parduodu pigiau ,NORS šuniukai tokie patys "POO" ,kaip ir maltipoo = IR kailiukas ,ir figura ir lengvas garbanotumas.Nemėto plauko ,neturi kvapo,antialergiški . Tėtis - -tas pats Čiarlis TOY pudelis - buvo raudonas ,dabar nuo saulės pablukęs ,nes visą dieną būna dideliame švariame kieme.namo pareinna - kada nori . . . JIS SU KILMĖS DOKUMENTAIS . SMS skaitau ir atsakau . . šuniukai natūroje 10 kart gražesni ,nes taip jau gavosi”

Tai kas nenori maltipoo, tik pigiau ir natūroje šuniukai 10 kartų gražesni, nes taip jau gavosi.

Arba kas nenorėtų mėlynojo prancūzų buldogo be kilmės dokumentų, bet tik už 470 eurų, kai kainos veislyne su dokumentais prasideda nuo 1500 eurų. Nesąmonė kažkokia už šunį tiek mokėti.

Gauso paradoksu galima pavadinti ir suprantamą pasipiktinimą ir reikalavimą griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Donatas Dauginis, duodamas interviu Lietuvos rytui, užpylė šalto vandens ant šito parado:

• Per visą Lietuvą teismus pasiekia vos 12-14 bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tai tikrai signalizuoja ne gerėjantį žmonių elgesį, o tiesiog neveikiančią teisingumo grandinę, kai policiją ir visuomenę pasiekia tik jau pačios pačios rezonansinės istorijos tokios kaip Gausas ar Pipiras. O kad su lazda sudaužė seną šunį - tai argi kas nors čia skambins, kas nors važiuos, kas nors liudys? Čia tik šuo.

• Galima reikalauti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos vietoje dabar egzistuojančio laisvės atėmimo iki vienerių metų, bet teisėjas Dauginis aiškiai sako, kad teismai tokios bausmės netaiko, nes baudžiamoji politika numato mažinti įkalinamų asmenų skaičių.

  Tad neturėkime iliuzijų, kad čia kas nors keisis. Daugintojų atveju irgi buvo reikalaujama griežtesnių bausmių, bet viskas irgi nurimo ir dabar tie reti vienetai, kurie įkliūna, gauna kelių šimtų eurų administracinę baudą, na, dar konfiskuoja gyvūnus, kurių nespėja išslapstyti, bet jau po kelių mėnesių jie gali pilnai atnaujinti savo šlykščią veiklą, tiesiog įsitraukę buvusias ir būsimas baudeles į “verslo sąnaudas”

Pavyzdžiai - 2021 metais nelegali veisykla Kaune, teismo sprendimas: 1025 eurų bauda ir 38 gyvūnų konfiskavimas (beje, tik po apeliacijos), vienoje skandalingiausių bylų Širvintų rajono daugintojas Ušackas, siaubingomis sąlygomis laikęs 50 šunų, buvo nubaustas 625 eurų bauda

2024 metais VMVT konfiskavo 156 gyvūnus, daugiausiai šunis, bet tai irgi lašas jūroje, suprantant, kad verslą įsukęs padugnė daugintojas sugrūdęs po 5-6 šuniukus į narvą gali vienoje vietoje turėti 50 ir daugiau. Vienas daugintojas.

Reziumuojant - reikalavimas griežtinti bausmes per laisvės atėmimą absoliučiai nieko neduos ir ta peticija nuslūgs, kai neišvengiamai nuslūgs susidomėjimas Gausu. Įstatymai ir taip jau pagriežtinti, problema yra, kad teisėsaugos institucijos nelabai linkusios tų bausmių taikyti.

Kitas svarbus variantas - gyvūnų teisių gynėjams rimčiau lobinti dėl finansinių bausmių daugintojams, nes skausmą per eurus jie supranta labai gerai.

Ir gal nuskambės kontraversiškai, bet mano nuomone, vienas daugintojas su savo “verslo modeliu” tyliai ramiai daro daugiau žalos ir labiau kankina gyvūnus negu du girti kaimiečiai, dabar atsidūrę dėmesio centre.

O visuomenė - ką visuomenė, juk čia ir slypi Gauso paradoksas - dėti širdutes ir melstis už Gausą, bet kitą dieną pirkti mielą šuniuką be dokumentų už labai gerą kainą.

---

Besibaigianti Caravaggio kelionė ir sutvarkytas paveikslų katalogas

Jau pradėjau rašyti naująją knygą apie Caravaggio, nors dar kol kas nežinau, kaip suderinti dokumentinę prozą ir paveikslų analizės albumą. Galbūt tai bus viena labai didelė knyga, o gal dvi knygos atskirai. Pažiūrėsim, pasitarsim su savo leidybos komanda ir dizaineriais.

Bet dabar klausiu ir jūsų - koks formatas būtų patrauklesnis.

• Viena didelė, sunki knyga tokia kaip “Genijai” ar “Lošėjai”

• Dokumentinis romanas apie Caravaggio gyvenimą atskira knyga, o paveikslų analizė vėl tokiu pačiu formatu kaip pirmieji du albumai

Ir tuo pačiu faktiškai baigiau savo kelionę medžiodamas Caravaggio paveikslus ir sutvarkiau visą pamatytų darbų katalogą su video iš visų muziejų ir parodų, kur tik leidžiama filmuoti. Pasigrožėti šedevrais galite čia - Caravaggio projektas

Aišku, dar ne viskas, dar yra likę:

• Vienas paveikslas Montserrat, Ispanijoje

• Vienas paveikslas Udinėje, Italijoje

• Vienas paveikslas Longhi fonde, Florencijoje

• Vienas paveikslas Prato, netoli Florencijos

• Vienas paveikslas Princetone, JAV (nors čia dar labai neaišku, ar tai tikrai Caravaggio)

• Du paveikslai Niujorke, JAV

• Vienas paveikslas Sansoucci rūmuose, Potsdame

---

Naujasis projektas: Ilgaamžiškumas

Prieš kažkiek laiko anonsavau, kad imsiuosi išsamiai nagrinėti Longevity (arba kokybiško gyvenimo trukmės). Tai paskatino ir podcastas su Violeta Jurgaitiene, kuris man pačiam iškėlė daug naujų klausimų ir sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų, vadinasi, ir jums tema įdomi. Realiai, o kaip ji gali būti neįdomi.

Todėl pradedu nuo liepos vidurio ir taip atrodo visas tekstų ir veiklos planas:

Liepa - rugsėjis. Teorija.

• Kodėl imuosi longevity temos

• Trumpas įvadas apie longevity revoliuciją

• Pagrindiniai longevity balsai: skaitau, apžvelgiu ir pateikiu keturių mokslininkų: Davido Sinclairo, Peter Attia, Bryano Johnsono ir Dano Buettnerio knygų recenzijas ir pagrindinių idėjų santraukas

• Ką sako mokslas: penki tekstai ir kokie padaryti atradimai bei veiksmai

Spalis - gruodis. Praktika

Čia prasideda pats įdomumas. Daugmaž pasidėjęs teorinius ir mokslinius pagrindus pereinu prie praktikos.

Kartu su specialistais pasidarau visus įmanomus su longevity susijusius tyrimus, aiškinuosi jų parodymus, pagal korekcijas ir patarimus susidėlioju dienotvarkę, mitybą, miego ir poilsio režimą, papildų kolekciją. Ir po maždaug 3 mėnesių dar kartą atlieku visus testus ir žiūriu į pokyčius bei fiksuoju, ką reikia daryti per ateinančius metus.

Ir galiausiai viską sudedu į vieną vietą ir paruošiu išsamią e-knygą su teoriniais ir praktiniais patarimais.

Projekto pradžia jau liepos viduryje.

Nauji liepos TV serialai

Liepa yra kūdžiausias metas naujiems serialams, net ir streamingo platformos įmeta kokią naujieną daugiau dėl formos palaikymo nei tikėdamosis rimtų peržiūrų. Bet šiek tiek naujienų vis tiek galima susirinkt

Ballard - nuo liepos 9 per Amazon Prime

Įprastinis detektyvas, kuris yra gan populiaraus detektyvinio serialo “Bosch” spin-offas. Čia pagrindinė veikėja - Los Andželo policijos detektyvė Renė Ballard darys tai, ką daro visi teisėsaugininkai - gaudys blogiečius Los Andželo gatvėse ir jos pačios departamente.

Dexter: Resurrection - nuo liepos 11 per Paramount, o tai reiškia ir per Go3

2006 metais prasidėjęs ir 2013 metais pasibaigęs serialas apie kriminalistikos ekspertą ir serijinį žudiką Deksterį buvo toks populiarus, kad sulaukė net kelių spin-offų. Iš pradžių buvo prequelas “Naujas kraujas”, jį pratęsė “Gimtoji nuodėmė”, o dabar pasirodė ir trečiasis tęsinys “Prisikėlimas”, kuriame Deksteris keliaus į Niujorką ieškodamas savo dingusio sūnaus. Turbūt tik labai dideliems šito žanro ir serialo fanams, nes net ir originalusis Deksteris manęs neužkabino

Untamed - nuo liepos 17 per Netflix

Yosemite nacionaliniame parke randama paslaptingai žuvusi moteris ir Nacionalinių parkų tarnybos specialusis agentas, kurį vaidina Ericas Bana, imasi tyrimo. Ar tai nelaimingas atsitikimas? Laukinis žvėris? O gal kai kas daugiau? Dar vienas šešių serijų mini detektyvas su daug gražios gamtos

The Institute - nuo liepos 13 per MGM+

Antgamtiškų galių turintys vaikai neduoda ramybės scenaristams. Dabar atsiranda įstaiga - Institutas - kuri grobia ypatingų galių turinčius paauglius. Dvi geros žinios - serialą prodiusuoja ir režisuoja su “Lost” ir “Game of Thrones” dirbęs Jackas Benderis ir jis paremtas Stepheno Kingo knygos motyvais, kuris irgi prideda ranką prie serialo. Dvi blogos žinios - Kingo ekranizavimas labai dažnai nepavyksta ir neįsivaizduoju, kaip pasižiūrėti MGM+

Tai tikrai kūdokai, nes niekas manęs neužkabino, ypač turint omeny, kad aš turiu tiek susikaupusių neperžiūrėtų serialų, kad nežinau, kada išsimiegosiu, kaip sako TikToko klasikas Petras.

Welcome to Wrexham: ketvirtojo sezono pabaiga

Dar nepalieku Wrexhamo temos - apie tai jau esu kelis kartus rašęs, šito nedidelio Šiaurės Velso klubo stebuklas tęsiasi, o Disney+ kaip tik sukėlė paskutinius ketvirtojo sezono epizodus ir dabar galima stebėti dar vieną klubo triumfo žygį.

Tačiau reikia atiduoti duoklę serialo scenaristams - jie taip gražiai supina kelias skirtingas linijas, kad kartais net pagalvoji, jog žiūri realaus gyvenimo “Ted Lasso”. Ketvirtajame sezone užkabinamos kelios juokingos ir labai jautrios temos. Tikrai juokinga žiūrėti, kaip labai nekokioje fizinėje formoje esantis vienas iš klubo vadovų duoda neapdairų pažadą labdaros tikslais nubėgti maratoną ir kaip jis pūkščia, niūkščia ir dūsta treniruodamasis ir mėgindamas nenumirti, nes pačioje pradžioje be sustojimo gali nubėgti tik 500 metrų. Lėtai.

Juokinga stebėti abiejų klubo savininkų - Holivudo žvaigždžių autoironiškus tauškalus ar trenerio Parkinsono žodžių dvikovas su varžovų klubo sirgaliais, kurių neišvysi jokioje sporto transliacijoje.

Ir, aišku, atsiranda drama - visas miestas užgniaužęs kvapą laukia stebuklo, trečio iš eilės pakilimo į aukštesnę lygą, yra ir graudi tema apie vėžiu sergantį berniuką ir kaip juo rūpinasi Wrexhamo žvaigždės. Galėtų atrodyti pritempimas ašarojimui, bet serialo kūrėjai kažkaip sugeba išsisukti.

Kaip ir nevyniodami į vatą pateikti vieną sunkiausių situacijų, kurioje atsiduria klubas - ką daryti, kai tavo pagrindinis puolėjas, miesto numylėtinis ir legenda, kurio dėka klubas pasiekė pergales, jau nebepatempia žaisti aukštesniame lygyje, nebemuša įvarčių ir net nebepatenka tarp atsarginių. Kaip jaučiasi jis pats ir jį dievinę klubo fanai.

O turbūt viena geriausių televizinių scenų, kurią mačiau pastaraisiais metais - tai vieno iš klubo savininkų Robo MacElhenney kalba, turinti įkvėpti žaidėjus prieš lemiamas rungtynes. Tai, ką jis pasakė, kaip jis tai pasakė ir kaip sumontavo serialo režisieriai - yra tiesiog privaloma pamatyti.

Pats klubas jau ruošiasi naujam išbandymui ir tikėtis ketvirtojo pakilimo jau į Premier lygą bus labai sunku. Antra pagal stiprumą Anglijos Championship lyga laikoma viena sudėtingiausių, nes joje nuolat yra daugiau nei pusė panašaus pajėgumo komandų, kurios pretenduoja patekti ar sugrįžti į elitą.

Šiemet kukliam Wrexhamui su savo 11 tūkstančių vietų stadionu (mažiausias Championshipe) teks susidurti su tokiais grandais kaip Sheffield Wednesday (40 000 stadionas), Middlesbrough (34 000), Leicester City (buvę Premier lygos čempionai, tik pernai iš ten iškritę, 30 000 stadionas) ir kiti. Bus labai sunku, bet labai įdomu ir penkto sezono kūrėjai turėtų drebėti iš nekantrumo.

Kol kas tiek iš manęs - gražios liepos, kad ir kur būtumėt, ir ką veiktumėt!