Kronikos #15/2024. Didysis Melas ir Švelniosios Ašaros

O taip pat paskutinė diena prieš JAV rinkimus, nauji lapkričio TV serialai, magiški Karlo triusikai, NYTimes bestseleriai ir mano knygos, serialai ir žaidimai

Sveiki atvykę į dar vienas mano Kronikas. Prieš jas šiek tiek puslapio naujienų - kadangi buvo klausiančių, ar “Istorijos istorijos” pakeitė “Prie vyno taurės” podcastą, tai atsakau, kad ne. Prie vyno taurės jau įrašiau du tikrai labai įdomius pokalbius, kuriuos netrukus išgirsite, o su Simonu susėdome ir parengėme jums trečią “Istorijų” sezoną, kuriame kalbėsime apie įvairiais istoriniais laikotarpiais vykusius Lietuvos ir Maskvos karus.

“Šmėklų mėnuo” įeina į dar vieną aktyvumo laikotarpį, dvi lapkričio savaitės bus skirtos intensyviam rašymui ir po jų galėsiu tiksliai pasakyti, ar knyga bus baigta ir išleista iki Knygų mugės, ar vis dėlto ne. Bet kuriuo atveju, nuo kitos savaitės vėl grįš ir čia publikuojamos ištraukos.

O dabar leiskimės į Kronikas:

Didysis Melas ir Švelniosios ašaros

Paskutinė diena iki …

Nauji lapkričio TV serialai

Magiški triusikai ir žaibai iš katės akių

“New York Times” bestselerių apžvalga

Ką skaitau, žiūriu ir žaidžiu

Didysis Melas ir Švelniosios Ašaros

Foto: Dainius Labutis/ELTA

Didysis Socdemų Melas - kaip tai įvardija politiniai oponentai, ir Švelniosios Vilijos Ašaros - kaip linkę sakyti sąjungininkai, jau galiniame veidrodėlyje. O aš tik įterpsiu savo trigrašį, kodėl mes vis dar linkę stebėtis, kad politikai meluoja, kodėl meluojant savi/svetimi tampa itin svarbiu akcentu ir kodėl Blinkevičiūtės atsitraukimas iš tikrųjų yra labai geras dalykas. 

Politikai meluoja ir apgaudinėja. Bah, kokia naujiena. Daugelis politiką prilygina pokerio partijai, kurioje neblefuojantis žaidėjas tiesiog matematiškai negali laimėti. O kas buvo šitas socdemų gambitas su Blinkevičiūte, ką pripažino ir pats Vytenis Andriukaitis - klasikinis blefas, kai norėdamas susirinkti aukštų statymų banką, blefuoji mėgindamas įtikinti oponentus, kad turi labai stiprią kombinaciją. 

Vilija buvo stipri kombinacija šitoje pradinėje partijoje. Bet apgauti buvo ne tik oponentai, bet ir rinkėjai. Politologas Glenas Hewey dar prieš 20 metų rašė, jog kai politikai meluoja, tai yra elektorato kaltė, nes jie uždavinėja per daug klausimų. 

Iš tikrųjų - nebūtų niekas klausęs, o kas bus premjeras, jei laimėsite rinkimus, nebūtų reikėję ir meluoti. 

Tai pirmas dalykas, patys kalti. Antras dalykas, nereikia skubėti šventai piktintis ir rašyti aštrius ironiškus komentarus, kaip dabar daro Šimonytė ir kiti į opoziciją keliaujantys politikai, kai pats esi melavęs ir klaidinęs žmones. 

„Jeigu Seimas neras valios perkrauti save, tokiu atveju aš tiesiog teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, o tai reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO viršūnių susitikimo“ - sakė premjerė Šimonytė. 

Melavo? Melavo. Kaip teisinosi? 

Atsiprašau, kad dėl žmogiškos reakcijos į kilusią įtampą netiksliai komunikavau intenciją teikti savo atsistatydinimą be konsultacijos su partijos institutais

Dešinysis sparnas šitą atsiprašymą nugurkė kaip saldainiuką, kairysis klykė ne savu balsu. 

Dabar įsivaizduokim Blinkevičiūtę: 

Atsiprašau, kad dėl žmogiškos reakcijos į kilusią įtampą netiksliai komunikavau intenciją po rinkimų neiti premjero pareigų 

Dešinieji klykia, kairieji dūsauja, kaip jiems gaila Vilijos. O žvelgiant neutraliai - atraskit skirtumus. 

Dabar ir kairiuosius, ir dešiniuosius dėl jų žodžių skalbiančiam Skverneliui irgi nereikėtų vaizduoti didelio moralisto. 

„Tikrai galiu pasakyti, jei šiandien aš ar mes prapilsime, jei nepateksime į antrąjį turą, aš tikrai liepos 12 pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą” 

Taip jis kalbėjo per prezidento rinkimus 2019 metais. Prapylė, į antrą turą nepateko - savaime aišku, melavo ir nieko neatsistatydino. 

Apie Karbauskio melavimą galima būti išleisti atskirą almanachą - Ūkininko Melų kalendorius, bet pakaks ir vieno pavyzdžio. 

Tie patys 2019 metai. 

Pralaimėjimo Prezidento ir Europarlamento rinkimuose atveju žinosime, jog Tautos pasitikėjimo mandato nebeturime, todėl iš karto po rinkimų pasitrauksime iš valdančios daugumos. Valdžią garbingai grąžinsime Tautai, jei ji mūsų valdžia nebepasitiki - Ramūnas Karbauskis. 

Aišku, kad jokios valdžios negrąžino. Melavo ir laikėsi įsikabinę iki 2020 metų rinkimų. 

Nereikia toli ieškoti melagingų pažadų ir Daukanto aikštėje. Dar tik norėdamas tapti jos šeimininku Gitanas Nausėda sakė štai ką: 

Aš LGBT ženklelį įsisegčiau, nes tuo pademonstruočiau savo solidarumą brutaliam nesuvokimui, kad gyvename visuomenėje, kurioje privalome gerbti vienas kitą. Jeigu matysiu bent menkiausias tokio netolerantiškumo apraiškas, aš tikrai į tai reaguosiu ir pareikšiu savo žmogiškąjį solidarumą

Praėjus daugiau kaip puššeštų metų galima konstatuoti, kad arba prezidentas tiesiog melavo arba yra aklas ir gerai moka tai nuslėpti, jei per tiek laiko nepamatė net menkiausių netolerantiškumo apraiškų. 

Meluoja visi politikai. O reakcija yra dvejopa: 

1. “Laikas viską gydo” - Juozas Olekas laidoje pas Edmundą Jakilaitį. 

2. “Jeigu meluoja mūsiškiai, tai jie nemeluoja, o tiesiog klysta ar tampa nesusipratimo aukomis, o jei meluoja tie kiti, tai jie yra Antikristai ir ateina pasaulio pabaiga”. 

O žiūrint į priekį ir koncentruojantis į tai, ką turės padaryti naujasis premjeras ir jo Vyriausybė, ir kokie iššūkiai jų laukia - labai greitai galėsime sakyti, kad Blinkevičiūtės sprendimas buvo Dievo dovana Lietuvai. 

Ne dėl to, kad Paluckas būtų labai geras variantas, o dėl to, kad teta Vilija vykdomojoje valdžioje būtų labai labai blogas variantas. 

Įsivaizduokite žmogų, kuris realiai 15 metų nieko nedirbo, o leido laiką sanatorijoje kitoje šalyje retkarčiais paburbėdamas, kad gimtinėje viskas vyksta blogai. Jis netobulėjo, atitrūko nuo realybės, neturi suvokimo, kaip šiais laikais vyksta valstybės valdymo procesai ir tikrai nesiruošia arti per naktis, kad bent jau kažkiek pasivytų. 

Ir tokį žmogų mes matytume vienos sudėtingiausių viešųjų įstaigų pavadinimu “Lietuva” CEO pozicijoje? Ar samdytume “Žalgirio” treneriu žmogų, kuris pastaruosius penkiolika metų dirbo panašioje, bet labai skirtingoje sporto šakoje? 

Įsivaizduokime 3x3 trenerį Dainių Navicką - ar jam pavyktų tiesiog užimti vietą ant suolelio ir pakeisti Trinchieri?

O dabar atimkime Dainiaus užsisipyrimą, energiją, atkaklumą ir tada suprasime, koks treneris būtų Blinkevičiūtė. 

Paluckas irgi ne Trinchieri, geriausiu atveju Pačėsas ar Šeškus, bet jis laikė ranką ant pulso, iš pirmos eilės matė kaip vyko valstybės valdymo procesai ir kaip visai neblogas verslininkas turi know-how ir šitoje srityje. 

Not great not terrible - bent jau šiam momentui būtų galima pakartoti Černobylio frazę. Aišku, jeigu koalicijoje artimiausias bendražygis bus žmogus su šešiamečio emociniu intelektu, kaip apie Skvernelį sakė pats Paluckas, tai sėkmės mums visiems.