Kronikos #4/2022

Skaitmeniniai kalėjimai, aštuoni pasaulio futbolo čempionato akcentai, 6 geriausios 2022 metų knygos ir kas yra "branduolių sintezė" - didžiausias XXI metų mokslo pasiekimas.

Sveiki, čia paskutinės šių metų Kronikos ir vėl keturi labai skirtingi straipsniai. Pagrindinis komentaras apie Skaitmeninius kalėjimus prieinamas visiems, kiti - tik mano Substacko prenumeratoriams. Beje, iki Kalėdų prenumeratai taikoma 20% šventinė nuolaida! Prenumeruokite ir skaitykite/klausykite visą turinį

• Skaitmeniniai kalėjimai

• 8 pasaulio futbolo čempionato akcentai. Paskutinis žvilgsnis į pasibaigusią futbolo fiestą.

• "Branduolių sintezė”. Jau vadinamas didžiausias XXI amžiaus mokslo pasiekimas - kas tai?

• 6 tikrai geriausios 2022 metų knygos. Analizuoju 12 skirtingų šaltinių ir apžvelgiu dažniausiai pasikartojančias knygas.

SKAITMENINIS KALĖJIMAS

Kai kultiniame “MIT Technology Review” viršelyje astronautas Buzzas Aldrinas pasakė savo kultinę frazę - “You promised me Mars colonies, instead I got Facebook” - buvo šiek tiek nusivylimo - taip, Marso kolonijos būtų buvusios jėga - bet tuo pačiu Facebookas irgi buvo labai gerai. Nuo katukų nuotraukų ir seniai atrastų klasiokų, iki galingo politinio ir marketinginio įrankio, mes įsimylėjome Facebooką ir nenorėjome jo keisti į nieką kitą. 

Nei Twitteris, nei LinkedInas Lietuvoje neprigijo, Instagramas tapo glamūro, kelionių ir  influencerių storių bei reklamų vieta, o centrinė socialinio diskurso arena kaip buvo, taip ir liko Facebookas, kuris neseniai transformavosi į Meta. 

Mes augom kartu su Facebooku, savo noru ir nemokamai kurdami jam turinį, džiaugdamiesi laikais, šerais ir komentarais. O Facebookas pajuto pirmuosius rimtus augimo skausmus ir suprato, kad algoritmas, kuriam jie meldžiasi, ne visagalis.

2015 metais Facebookas paskelbė pakeitęs algoritmą, kad geriau filtruotų netikras istorijas ir melagienas. Panašu, kad nelabai pavyko, nes po 2016 metų ir prasidėjus pandemijai socialinę erdvę užgriuvo tikra melagienų lavina. Facebookas bandė su tuo kovoti ne tik tobulindamas algoritmus, bet ir naudodamas faktų tikrintojų komandas. 

Ir suprato, kad pateko į savo paties spąstus. “Būk atsargus su savo svajonėmis” - sako patarlė. Zuckerbergas svajojo būti didelis, didžiausias iš visų, ir tas dydis, netgi, sakyčiau, išpampimas Facebookui atsisuko antru galu - nes net ir dešimtys tūkstančių faktų tikrintojų negali susitvarkyti su turinio srautu, ypač kai pagavusi bangą kokia nors melagiena gali būti pasidalinta šimtus tūkstančių kartų dešimtimis kalbų. 

2019 metais FB suprato, jog turi dar vieną bėdą - jis tapo ekstremistų namais. Jeigu anksčiau FB blokuodavo ir šalindavo tik jau visiškai “white power uber alles” turinį ir grupes, tai dabar filtrai ėmė gaudyti baltųjų nacionalistų, supremacistų, separatistų, ekstremistų turinį. 

Tų metų balandį FB prasiėjo per kraštutinę Didžiosios Britanijos dešinę. BBC pranešė, kad Britų Nacionalinė Partija, Anglijos Gynybos lyga, Britanija Pirma, Riteriai Tamplieriai ir kitos smagios organizacijos bei jų lyderiai liko be Facebooko. Ne tik jie, bet ir jų idėjų palaikytojai pateko į FB akiratį ir po blokavimo kūjais. 

Tačiau aktyvistams pasirodė, kad FB daro nepakankamai, kad sustabdytų neapykantą ir rasizmą savo tinkle, todėl 2020 metais buvo įsukta FB boikoto kampanija - StopHateForProfit. Į ją įsitraukė tokie milžinai kaip Ford, Unilever, Adidas ar Starbucks, sustabdę savo reklamos kampanijas Facebooke. Bet iš didelio debesies gavosi pišš - nes kompanijos reklamas sustabdė tik mėnesiui, Facebookas kažką kosmetiškai pasitvarkė, padalijo socialiai atsakingų pažadų ir viskas grįžo į senas vėžes. 

2019 metais Facebookas paskelbė, kad savo algoritmų ir realių žmonių pagalba jis per pusę metų aptiko ir pašalino daugiau kaip 3 milijardus netikrų paskyrų. 

3 milijardai netikrų paskyrų. Štai tokie skaičiai yra melagienų ir botų industrijoje. FB tada gyrėsi, kad išgaudė “didžiąją dalį” tokių paskyrų, bet ekspertams kilo klausimas - o kas nutiko su likusiomis? Ar jos sugebėjo “legalizuotis”, įveikti FB patikrą ir tapti a la tikromis? Iš to, kaip sėkmingai veikia Rusijos trolių fermos karo metu, atrodo, kad taip. 

Pastaruoju metu Facebooku atrodo nepatenkinti visi. JAV dešinieji piktinasi, kad FB cenzūruoja konservatyvius balsus ir jų temas nuo Covido iki 2020 metų prezidento rinkimų, o liberalai pyksta, kad socialinis tinklas daro nepakankamai, kad sustabdytų dezinformaciją ir neapykantos kalbą. 

Vasarį prasidėjęs karas įnešė dar daugiau chaoso ir dezinformacijos. 

Kovą Meta nusprendė kuriam laikui leisti Facebooko ir Instagramo naudotojams pasisakyti palaikant smurtą prieš rusijos kareivius ir rusijos politinius lyderius. “Business Insider” teigia, kad prezidentas Zelenskis asmeniškai paprašė Marko Zuckerbergo pašalinti iš savo tinklų propagandą skleidžiančias rusijos žiniasklaidos priemones, o rusija atsilygino uždrausdama Facebooką ir Instagramą savo teritorijose. Tiesa, tas leidimas ilgai netruko. 

“Uždrausdama” skamba įdomiai, turint omeny, kad tokios personos kaip Zacharova ar Simonian ir toliau puikiai jaučiasi ir skleidžia savo melus Facebooke. 

Tačiau karui įsibėgėjus Meta pozicija ėmė keistis ir tai labiausiai pajuto Ukrainą remiančių šalių gyventojai. Balandžio viduryje buvo nutekintas vidinis Metos nurodymas “neleisti neapykantos rusijos piliečių atžvilgiu, bet leisti ukrainiečiams prašyti pagalbos dėl invazijos”. Įdomu, kad tai liečia tik ukrainiečius. 

Lietuviai gi pajuto sunkią Facebooko cenzūros ranką ant savo pečių ir vienas po kito ėmė keliauti į skaitmeninius kalėjimus - 30 dienų blokas tapo įprastas daugumai labai aktyviai Ukrainą remiančių žmonių. 

Pradėjus ieškoti priežasčių atsirado trys kryptys ir teorijos: 

• Lietuvą Facebookas priskyrė Rytų Europai, todėl viskam vadovauja rusai, kurie keršija už paramą Ukrainai 

• Blokai gaunami dėl masyvių trolių fermų atakų ir skundų, į kuriuos reaguoja algoritmai 

• Facebookas samdo lietuvius moderatorius, kurie gauna aiškius nurodymus, už ką skirti bausmes. 

Turėdamas vieną didžiausių aktyvių sekėjų skaičių asmeniniame profilyje Lietuvoje (beveik 250 000 žmonių) aš ilgą laiką nejaučiau FB cenzūros. Nors itin nepatenkinti mano pozicija ir aštria kritika įvairūs antivakseriai ir maršiečiai nuolat ragino skųsti, skųsti ir skųsti mane Facebookui, tai jokios naudos jiems neatnešė. 

Neužkliuvo ir kvietimai rinkti paramą Ukrainai ginkluote - nei Magylų pirkimai, nei dronai kamikadzės Legion of Boom, nei netgi pats rimčiausias ginklas - Bayraktaras. 

Tačiau situacija pasikeitė spalį, kai pasidalinęs kvietimu rinkti pinigus putino gimtadienui gavau bloką iš Facebooko, o įrašas buvo ištrintas. Nesutikus su sprendimu, jis buvo pakeistas, įrašas grąžintas. 

Dar keistesnė situacija nutiko su Krymo tiltu. Pasidalinus susprogdinto Krymo tilto nuotrauka, kuria dalijosi šimtai tūkstančių žmonių ir pasaulio žiniasklaidos priemonių, vėl atėjo blokas ir įrašas buvo ištrintas. Tekstas irgi nebuvo nei ekstremistinis, nei pritempiamas prie hate speech, nebent jau kabintis prie Bloodhound Gang lyricsų. 

Aš vėl nesutikau ir vėl Facebookas sutiko, pakeitė sprendimą ir įrašą grąžino.

Tačiau po savaitės vėl jį pašalino ir išrašė 30 dienų apribojimą, kai tavo įrašai visiems rodomi mažiau ir žemiau. Nebesutikti jau nebuvo galima, nes pasirodo sistema mato, jog šita problema buvo išspręsta. 

Kad problema darosi vis didesnė pastebėjo ir mūsų valdžia, pakvietusi mane į susitikimą su Meta atstovais, atsakingais už mūsų regioną, lenku Jakubu Torowski ir latve Vitnija Saldava. Regis, pirmoji teorija, kad mūsų regioną prižiūri rusai arba pro-Kremliški žmonės nepasitvirtino. 

Ruošdamasis susitikimui pastebėjau, kad anksčiau vykusių diskusijų metu Meta žmonės išsisukdavo nuo kaltinimų sakydami, kad reikėtų analizuoti konkrečius atvejus, todėl Facebooke paprašiau pateikti įrodymus: 

Nutiko trys dalykai. 

1. Gavau šimtus pačių įvairiausių įrodymų 

2. Įrodymus apie savo blokavimą siuntę žmonės vėl gavo blokus vien dėl to, kad siuntė printscreenus. 

3. Kitą dieną paskambino susisiekimo viceministrė ir pasakė, kad Meta atstovai nebenori, kad dalyvaučiau susitikime. 

Antrasis yra pats absurdiškiausias ir parodo, kad Meta jau apskritai nelabai kontroliuoja, kas čia vyksta, ir kiek jos algoritmai yra “protingi”.

Trečiasis lengvai suprantamas, didelių kompanijų atstovai nenori būti drožiami ir spaudžiami į kampą su faktais, kai jie supranta, jog negalės atsakyti į jokį pateiktą argumentą dėl blokavimų, todėl daug paprasčiau yra susidėlioti mandagų ir kultūringą “nuomonių apsikeitimą” su ramesniais žmonėmis. 

Kaip po susitikimo sakė susisiekimo viceministrė - Meta atstovai į problemą pažiūrėjo labai rimtai, sausį atvyks į Lietuvą, analizuos klausimus ir ieškos sprendimų. 

Sėdintiems skaitmeniniuose kalėjimuose menka paguoda tas Meta “rimtas pažiūrėjimas”, be to, nebūkim naivūs - tarsi jie nežinotų, jog tokia problema egzistuoja ir vis didėja. 

Nors lyginant su kitomis Metos problemomis - nesibaigiantys teismai, EK grasinimai pradėti antitrestinį procesą, daugiau kaip 60% nukritusi akcijų vertė - tai jiems turbūt vienos mažos šalies vartotojų skundai yra 72 vietoje. 

O pats įdomiausias pirmasis dalykas, kurį verta paanalizuoti plačiau. Už ką lietuviai sėda į skaitmeninį Facebooko kalėjimą ir kaip dažnai. 

Peržiūrėję galeriją galime daryti tam tikras išvadas - vergų naciją, šiknarankių tautą, kacapus, orkus Facebookas įvertina kaip “hate speech” ir skiria kalėjimo. Panašu, kad algoritmas veikia paprastai: bendrinis tautos įvardinimas plius įžeidimas lygu hate speech. Ir nesvarbu, kad tas įžeidimas toks švelnus kaip “šiknarankiai”. 

Gerokai įdomesnės bausmės už žodį “maskoliai”, dėl kurio bloką trumpam buvo gavęs net ir Vilniaus meras Šimašius. 

Algoritmas jį pagauna irgi kaip hate speech, bet kažkas turėjo įtraukti šitą žodį į duomenų bazes. Kažkas visiškai nesuprantantis istorinio konteksto. Nes jeigu “kacapas” dar gali būti suprantamas kaip įžeidimas, tai žodį “maskolius” net ir mūsų enciklopedija oficialiai apibūdina kaip kitą ruso pavadinimą, randamą klasikoje - Donelaičio ir Zauerveino kūryboje 

Šveds, maskolius, lenks ir žyds kitaip nepadaro - Donelaitis “Metai” 

Jei tuo metu būtų egzistavęs Facebookas, tai tokio teksto Kristijonui geriau būtų nerašyti. Lingvistai teigia, kad nuo XVII amžiaus vartojamas žodis “maskolius” turi gan negatyvią prasmę, tačiau tikrai nėra toks agresyvus kaip “kacapas”. 

Jei taip ir toliau, tai baną Facebooke bus galima gauti ir už Dariaus Maskoliūno pavardės paminėjimą. 

Dar vienas skaitmeninio kalėjimo absurdas buvo Justo Gavėno blokavimas už kasdienes analitines karo apžvalgas. Galbūt Justas ten ir paminėjo vieną kitą trigerinį žodį, bet jis tai darė nuo karo pradžios, bausmė pasivijo tik dabar.

Tačiau mano atvejis apie Krymo tiltą nepatenka po jokiais “hate speech” apibrėžimais. Tauta neliečiama, konkretūs žmonės neliečiami, tiesiog konstatuojama, kad nepažeidžiamu laikytas tiltas ne toks ir nepažeidžiamas. Du dalykai prie kurių galima prisikabinti tai “ruzzija” ir “motherfucker” iš dainos žodžių, bet tada aš jau iš viso nebesuprasčiau, kas galima, o kas jau nebe. 

O juk Zuckerbergas pernai gyrėsi, kad jų dirbtinis intelektas sugeba “nuimti” daugiau kaip 95% neapykantos kalbos. Šiemet prieš pat karą jis pristatė projektą Caraoke, kuris turės priartinti AI prie žmogiškojo supratimo, dirbtinis intelektas galės mokytis ir suvokti konteksto niuansus

Su tuo konteksto supratimu dirbtiniam intelektui dar tikrai sunkoka. Štai atsidariau dabar trendinantį Chat GPT ir pagal šio komentaro temą užklausiau “Kas yra maskolius?” 

Atsakymas atėjo toks: 

Maskolius yra terminas, kuris gali turėti kelis skirtingus reikšmės kontekstus. Vienas iš jų yra tai, kad maskolius gali būti vartojamas kaip apibūdinimas žmogui, kuris yra nusikaltėlis arba turi nusikalstamų veiklų istoriją. Kitas reikšmės kontekstas yra tai, kad maskolius gali būti vartojamas kaip apibūdinimas žmogui, kuris yra neatsargus, nenuoseklus arba neatsargus savo elgesyje. Jei nenuosekliai elgiatės, tai gali būti apibūdinama kaip maskoliška elgsena.

Taip pat maskolius gali būti vartojamas kaip apibūdinimas žmogui, kuris yra nelaimingas, nusiminęs arba turi depresines nuotaikas. Šiuo atveju maskolius gali būti naudojamas kaip sinonimas žodžiams tokiems kaip liūdnas arba nusiminęs.

Galima teigti, kad maskolius gali būti vartojamas kaip apibūdinimas žmogui, kuris turi tam tikrų problemų ar sunkumų savo gyvenime ar elgesyje. Todėl reikia atidžiai pasirinkti šį žodį, kad nebūtų pakenkta žmogaus jausmams ar gerovei.

Grynai. Nelaimingas ir neatsargus nusikaltėlis. 

Liutauras Ulevičius, bendraudamas su Meta atstovais, teigė, kad jam susidarė įspūdis, jog įmonė nebevaldo procesų ir patikros procese remiasi dirbtinio intelekto atliekamais kreivais vertimais iš įvairių kalbų, o gyvos kontrolės priešingai Metos teigimu, apskritai nelabai egzistuoja. 

Tačiau su manimi susisiekė vienas iš Metą aptarnaujančių turinio moderatorių ir šiek tiek papasakojo apie procesus, kaip viskas vyksta. 

Pasirodo, kad bent dalį turinio tikrai moderuoja gyvi žmonės ir Lietuva dabar priskirta Rygoje įsikūrusiam biurui, kuris anksčiau rezidavo Berlyne. Jie priima sprendimus, ką daryti su pareportintu turiniu. Ir jeigu jiems asmeniškai nepatinka turinio autorius arba pasirinkta pozicija, pvz. palaikyti Ukrainą, jie gali skirti bausmes, o tada jau aukštesni kolegos, kurie tikrina žemesnių darbą, gali pastebėti, jog bausmė skirta per klaidą ir klaidą fiksuoti. Tačiau tokių klaidų fiksuojama tik apie 2%, tad turinio moderatoriai gali jaustis daugmaž saugiai. 

Viešai Facebooko nuobaudų sistema atrodo taip: 

Pirmas pažeidimas: Įspėjimas ir jokių ribojimų

Antras pažeidimas: Vienos dienos apribojimas

Trečias pažeidimas: Trijų dienų apribojimas 

Ketvirtas pažeidimas: Septynių dienų apribojimas 

Penktas pažeidimas: 30 dienų apribojimas.

Tačiau čia tik pagrindinės bausmės - priklausomai nuo nusižengimo, moderatoriai gali taikyti papildomus apribojimus, padaryti tavo įrašus mažiau matomus, puslapiams sustabdyti monetizavimą arba apskritai ištrinti tavo paskyrą, kas neseniai nutiko 200 000 sekėjų turėjusiam Praeities Žvalgui. 

Po susitikimo Seimo NSGK posėdyje buvo iškelta hipotezė, kad didžiąją dalį komentarų vertina Facebooko algoritmai, tačiau kai kurios paskyros, ypač turinčios daug sekėjų, gali būti perduotos asmeninei kontrolei. Todėl gali būti, kad mano Krymo tilto atvejis vienam moderatoriui pasirodė OK, o kitam jau visiškai ne OK ir po dviejų savaičių parėjo bausmė.

Bet kaip yra iš tikrųjų, nežino niekas. Big techas nelinkęs dalintis savo virtuvės paslaptimis ir rodyti nešvarius apatinius. O kad jie nešvarūs, abejonių lieka vis mažiau.

Galiu reziumuoti. 

Sausį lauksime atvykstančių Meta atstovų, kurie rimtai pažiūrės į situaciją ir galbūt susipažinę su konkrečiais atvejais galės plačiau paaiškinti, kas galima ir kas negalima. 

Nes “kas negalima” daugės. Nuo 2023 metų ES įsigalioja Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį socialiniai tinklai bus baudžiami už nepakankamą kovą su neapykantos kalba. Kadangi blokuoti ir trinti yra paprasčiau ir lengviau negu aiškintis ir su vartotoju, ir su ES institucijomis, tai labai tikėtina, kad net ir Meta atstovams rimtai į viską pažiūrėjus, skaitmeniniuose kalėjimuose mūsų kitais metais tik daugės. 

Nebent dar labiau rimčiau į viską pasižiūrės Lietuvos institucijos, o tokių pažadų ir įsipareigojimų prieš visuomenę Seimo NSGK posėdyje girdėjau - Meta atstovams sausį gali tekti susitikti ir su mūsų Seimo atstovais, per aktyviai dirbančius Lietuvos europarlamentarus Meta skaitmeninių kalėjimų problema gali pasiekti Europos Komisijos ausis, o Metai tai labai nepatiktų, nes kalbėtume apie milijardinę Europos rinką.

Reikia suvokti, kad big techas ir socialiniai tinklai nėra naujos eros prometėjai, atnešę žmonijai žodžio ir ekspresijos laisvę. Tai labai dideli verslai, kurie turi labai didelių problemų, todėl mažas problemas nori išspręsti pigiausiai ir paprasčiausiai, arba tiesiog nekreipti į jas dėmesio. 

Ar yra alternatyvų? Kiek šansų susirinkti manatkes ir išeiti į kitą tinklą?

Nė kiek. 

Būkim realistai - joks kitas tinklas neturi tokios apimties ir tiek kuriamo turinio kiek Facebook. Niekas net šalia nestovi. Todėl tikėtis, kad čia mes visi dabar boikotuosim ir persikelsim į kur - Telegramą? Substacką? Mastodontą? - yra absoliučiai naivu. 

Rašysim, komentuosim ir toliau piktinsimės, kad “pasodino kaip bachūrą grynai už nieką”.  

---

Kiti trys straipsniai jau skirti tik prenumeratoriams.