Kronikos #5/2024

Kinijos invazija į Ameriką, atrastas Romos perlas, spektaklio recenzija ir balandžio TV serialai

Naujos Kronikos jūsų skaitymui ir klausymui. Vėl šiek tiek vėluojančios, bet čia vienas po kito pasipylė Skaidrinam straipsniai. Bet savaitgaliui galima skaityti:

• Kaip Kinija užkariauja Ameriką

• Doria Pamphilii rūmai - video reportažai po neatrastą Romos perlą

• Mintys apie spektaklį “Nuostabūs dalykai”

• New York Times bestseleriai

• Nauji TV serialai balandį

• Ką skaitau ir žiūriu

Pirmas tekstas atviras visiems, kiti tik prenumeratoriams, tai nuo tos Kinijos ir pradėkim

Kaip Kinija užkariauja Ameriką

Dabar negrožinės literatūros bestselerių topuose karaliaujanti knyga “Blood Money” sukrečia savo akivaizdžiais faktais, kaip giliai Kinijos komunistų partija ir jos struktūros yra įsiskverbusios į JAV, kaip veiksmingai naikina ir skaldo amerikietiškas vertybes ir kaip subtiliai skleidžia savąsias.

Neabejotinai kažkas panašaus, gal tik mažesniu mastu vyksta ir Europos Sąjungoje. Manyčiau, kad ir Kinijos ambasada Lietuvoje taip pat nesėdi rankų sudėjus.

Vienas svarbus momentas - knygos autorius Peteris Schweizeris yra prieštaringai vertinamas autorius, neslepiantis savo far right pažiūrų ir dirbantis Breitbart News. Kartu su Stevu Bannonu jis yra įkūręs Vyriausybės Atskaitingumo Institutą, o kai kurios ankstesnės jo knygos buvo kritikuojamos dėl paliktų klaidų ir faktais nepagrįstų teiginių.

Matyt, jis pasimokė, nes “Blood Money” yra tiesiog prifarširuota nuorodų į šaltinius, kurie pagrindžia Schweizerio teiginius.

O pagrindinis jo teiginys yra labai paprastas: Kinija yra nepaprastai giliai įsiskverbusi į įvairias Amerikos gyvenimo dalis, skaldo ir nuodija naciją, o politikai nieko nedaro, nes nemaža dalis jų yra finansiniais ryšiais susiję su Kinijos verslais.

Politinė knygos dalis, kur Schweizeris mėto kaltinimus aukščiausiems JAV vadovams, visų pirma, demokratams tokiems kaip Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas ar prezidento Joe Bideno aplinka, kelia daugiausiai abejonių, nes apie respublikonus Schweizeris užsimena tik puse lūpų. Vėlgi rinkimų metai - visos priemonės tinkamos, todėl amerikiečių vidaus kovas palikim nuošaly, o geriau pasižiūrėkim į esminius knygos punktus ir kaltinimus Kinijai.

Fentanilio krizė

Fentanilis yra sintetinis opioidas, nuo kurio vien per 2021 metus JAV mirė daugiau kaip 67 000 žmonių ir jis tampa pagrindine jaunesnių nei 45 metų amerikiečių mirties priežastimi.

Knyga tikina, kad fentanilio krizę sukėlė priešiška valstybė - Kinija, kuri gamina fentanilio ingredientus, perveža juos į nelegalias gamyklas Meksikoje, kurias valdo karteliai, pasirūpina distribucija Valstijose ir netgi prisideda prie finansinių srautų judėjimo ir pinigų plovimo.

Autorius argumentuoja, kad “narkotikų karas” yra sena taktika ir kinai dar prisimena Opiumo karus, kurie britų prekybininkų pagalba nuniokojo ir sužlugdė Kiniją. Dabar kinai nori revanšo.

Knyga atskleidžia Kinijos komunistų partijos ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis - triadomis, o per jas ir su Meksikos narkotikų karteliais. Remdamasis senatoriaus Kerry (beje, demokrato) žodžiais, Schweizeris teigia, kad 1980ųjų pabaigoje 60% heroino, atkeliaujančio į Ameriką, kontroliavo triados. O dabar jos persimetė ant fentanilio.

Sistema veikia taip - Shijiazhuango miesto, kuris yra netoli Pekino, chemijos fabrikai gamina ingredientus fentaniliui, toliau yra daugiau kaip 60 kompanijų, didžioji dalis, turinčių ryšių su triadomis, kurios pasirūpina, kad ingredientai pasiektų Meksikos kartelius.

Ingredientai atvyksta į du pagrindinius Meksikos uostus - Manzanillo ir Puerto de Lazaro. 2019 metais Meksikos valdžia sugebėjo sulaikyti laivą, kuris gabeno 23 tonas ingredientų fentaniliui. Bet tai lašas jūroje. Knygoje išaiškinama, kad uostus kontroliuoja tie patys kinai, nes tarptautinius terminalus valdo Hutchison kompanija, kuri priklauso Kinijos verslininkams.

Hutchinson valdo ne tik uostus, bet ir geležinkelių terminalą, kuriuo išvažiuoja kroviniai į centrinę Meksiką ir aukštyn į JAV. Realiai visas narkotikų kelias yra sudėliotas. Buvęs Meksikos ambasadorius Kinijoje teigia, kad Kinijos valdžia net ir po Meksikos kreipimosi buvo visiškai nesuinteresuota bendradarbiauti. Atvirkščiai, jie teigė, kad nėra įrodymų, jog Kinijos kompanijos gabena fentaniliui reikalingą chemiją į Meksiką.

Šiaurinėje Meksikoje stovi gamyklos, kuriose keli tūkstančiai kinų, prižiūrimi kartelių, paverčia ingredientus fentaniliu, kuris susintetinamas, įpresuojamas į tabletes, kad atrodytų kaip įprasti receptiniai vaistai, ir kontrabanda persiunčiamas per sieną. Tokius presus irgi tiekia Kinijos kompanijos.

Toliau jau estafetę perima Amerikoje veikiantys kinai, kurie užsiima fentanilio distribucija. Saugumą užtikrina su karteliais dirbančios komunikacijos kompanijos, siūlančios įvairius įrenginius, kuriuos labai sunku atsekti ir stebėti teisėsaugai, pasitarimai vyksta per WeChat, kinišką pokalbių programėlę, kurią atidžiai stebi ir saugo Kinijos valdžia. Jeigu karteliams prireikia atplauti pinigus, savo paslaugas siūlo kinų bankai bei kinų studentai, kurie turėdami studentų vizas gali padirbėti mulais tampydami lagaminus su grynaisiais pinigais.

Kylantį klausimą - kodėl JAV politikai nelabai ką daro, kad užkardytų fentanilio krizę - Schweizeris paaiškina Kongreso nario Kalifornijoje Adamo Schiffo pavyzdžiu.

Schiffas, be abejo, yra demokratas, buvęs prokuroras, kuris daug kalba apie nacionalines grėsmes, įspėja apie tymų grėsmę, reikalauja daugiau skiepų, kalba netgi apie Ebolos virusą, tačiau per eilę metų visiškai nemato fentanilio, nuo kurio miršta tūkstančiai Kalifornijos gyventojų.

2017 metais vienas didžiausių jo politinių donorų buvo Allied Wallet kompanija, kuri skyrė beveik 100K dolerių. Dar 36K skyrė tos kompanijos vadovai. O vienas pagrindinių jos verslo partnerių yra valstybinė Kinijos kompanija UnionPay, per kurią triados mėgdavo plauti pinigus. Kiti Schiffo donorai yra didžiulės Holivudo kompanijos, kurios turi ryšius su Kinijos valdžia ir nenori jų gadintis.

Vėlgi - vidinės politikos sunku išvengti skaitant šią knygą.

2023 metais valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman kalbėjo apie fentanilio krizę, tačiau apie Kinijos vaidmenį nutylėjo, pavadinusi tai globalia sveikatos problema. Iki 2021 metų Sherman dirbo Albright Stonebridge Group kompanijoje, kurios pagrindinė užsienio rinka yra Kinija.

“Narkotikų karas” prieš JAV yra efektyvus, nes pasak knygos, jis pataiko į silpnąją laisvos šalies vietą - piliečių norą siekti laimės. Apversta aukštyn kojomis ta laimė gali ateiti per pabėgimą nuo realybės su narkotikų pagalba. Pekinas gali atsižegnoti nuo šitos krizės, nes visas veiksmas vyksta per trečiąją šalį - Meksiką.

Ginklai ir gaujų apginklavimas

Amerikiečiai myli ginklus, o kinai sugebėjo paversti paprastus Glock pistoletus žudymo mašinomis nelegaliai tiekdami į JAV nedideles tam skirtas detales.

Viena tokia mažytė detalė gali paversti Glocką automatu ir leisti jam iššauti dvidešimt šūvių per sekundę. Angliškai tai “auto sear switch” arba “Glock switch”. Jas Amerikoje gali naudoti tik teisėsaugos pareigūnai ir turintys specialias federalines licenzijas žmonės.

O nusikaltėliams ir psichopatams tokias galimybes suteikia Kinija. Kinijoje šios detalės irgi nelegalios, bet jos reklamuojamos ir parduodamos į užsienio rinkas nutaikytose Kinijos interneto parduotuvėse.

2019 metais Amerikos miestuose buvo užfiksuoti 400 susišaudymų, naudojant automatinius ginklus. 2021 metais tokių susišaudymų buvo 5600. Vien Los Andželo oro uoste per 2019 metus buvo sulaikyta 200 krovinių iš Kinijos su “Glock switchais”. Viename oro uoste. O tai kiek buvo nesulaikyta?

2022 metais Kentukio valstijos pareigūnai pranešė, kad sulaikytų krovinių su switchais kiekis išaugo 800% lyginant su 2021. O tai kiek buvo nesulaikyta.

Dar nepamirškim fentaniliui nutiesto kontrabandos greitkelio iš Meksikos, kuriuo patogiai važiuoja switchai, o karteliai Meksikoje jau pradeda gamintis switchus patys, naudodami Kinijos kompanijų perduotus įrengimus.

Socialinio susiskaldymo didinimas

Dar viena Kinijos taktika - socialinio nepasitenkinimo ir protestų stiprinimas ir radikalizavimas, kviečiant imtis smurtinių ir vandalizmo veiksmų.

Knygoje pateikiami pavyzdžiai, kaip masiniuose protestuose dalyvauja “Freedom Road Socialist Organisation” (FRSO) aktyvistai ir remiamąsi jau kairiųjų pažiūrų autoriaus Maxo Elbaumo atlikta analize, teigiančia, kad FRSO nurodymus gauna iš Pekino. Kinijos žiniasklaida transliuoja viešus FRSO lyderių pasisakymus, kuriuose jie peikia Ameriką ir aukština Kinijos pasirinktą kelią. Dar viena panaši organizacija yra Party for Socialism and Liberation (PSL) bei “China Progressive Association” (CPA)

Schweizeris išsamiai aprašo padėtį Amerikoje po Georgo Floydo nužudymo ir kaip įtampą didino FRSO ir PSL aktyvistai. Pavyzdžiui, tų metų birželį Floridos mieste Jacksonvillyje susirinko “didžiausia kada nors matyta minia per miesto istoriją”. Protestas turėjo būti taikus, bet viskas baigėsi smurtu. Pagrindinis protesto organizatorius buvo Jacksonvillio Bendruomenės Veiksmų Komitetas, kuriam vadovavo FRSO narys. Liepą keli šimtai žmonių šturmavo Denverio policijos nuovadą, juos vedė PSL nariai ir keturi jų buvo areštuoti.

CPA lyderiai San Franciske ragino visus protestuoti prieš neteisingą JAV policijos sistemą ir rasizmą. Protestuose Minesotoje aktyviai dalyvavo iš Vašingtono atskubėjęs aktyvistas Eugene’as Puryearas, kuris yra vienas iš PSL lyderių. Tada iš Minesotos jis jau lėkė į Filadelfiją ir ten atsistojęs prieš minią paskelbė: “Tai ne riaušės, tai sukilimas! O sukilimai virsta revoliucijomis!”.

Visus metus jis keliaus po JAV skelbdamas šituos žodžius. Puryearas turi ir savo podcastą, kuriame kalba tokiomis temomis “Kodėl Kinija laimės, o kapitalizmas žlugs”.

Viskonsine PLS skyrius reikalavo išvaikyti policiją ir paleisti visus kalinius. Riaušininkus ir plėšikus jie žiniasklaidoje teisino kaip “tai dariusius iš skausmo dėl šimtus metų trukusios priespaudos”

2023 metų lapkritį trys šimtai tūkstančių žmonių susirinko Vašingtone protestuoti prieš Izraelio atsaką Hamas teroristams.Nuo scenos rėkia “Free Free Palestine” tas pats PSL lyderis Eugene Puryear. Radau ir video nuo 3:35:40

Pekinui belieka žiūrėti iš kitos upės kranto, kaip viskas dega.

Tačiau realūs žmonės dar ne viskas. Dar viena socialinės įtampos banga ateina per socialinius tinklus, kur Kinijos organizacijos yra prikūrusios šimtus tūkstančių botų, aktyviai dalyvaujančių diskusijose ir kaitinančių aistras.

2020 metais prasidėjus protestams vien Twitteris ištrynė 170 000 netikrų paskyrų, kurios buvo sietinos su Kinijos vykdoma įtakos kampanija. Youtube uždarė 2600 tokių kanalų. Jas atpažinti padėjo faktas, kad botai daugiausiai postina tuo laiku, kada Pekine yra darbo diena.

O šiaip sugaudyti juos yra sunku, mano knygos autorius, nes jie nekuria melagienų, o tiesiog kursto aistras. Vieni gali postinti pro “Black Lives Matter”, o kiti - pro-policijos žinutes, stiprinant socialinį konfliktą.

TikToko įtaka

Su TikToku amerikiečiai jau mėgina tvarkytis, bet knygoje yra pateikiami keli geri akcentai. Kinijos valdomas TikTokas randa kelius į jauniausios amerikiečių kartos smegenis ir būdus jas plauti. TikTokas netgi pozicionuoja save kaip saugią vietą jauniems žmonėms “be tėvų priežiūros”.

Galingas TikToko algoritmas stipriau nei bet kuris kitas socialinis tinklas veikia vartotojų emocijas, stimuliuodamas jų malonumo centrus ir priversdamas praleisti daugiau ir daugiau laiko scrolinant video filmukus. TikTokas gali niekam (išskyrus Kinijos struktūras) nežinant paboostinti bet kokią temą ar žinutę ir niekas apie tai nesupras.

Kitas nerimą keliantis dalykas ir čia knyga cituoja medikus, kad TikTokas kenkia kognityviniams jaunų amerikiečių gebėjimams ir jiems darosi vis sunkiau susikaupti ties užduotimis, kurioms atlikti reikia daugiau nei 30 sekundžių. Tyrimai rodo, kad 50% TikToko naudotojų normalios trukmės filmų žiūrėjimas ar knygų skaitymas jau kelia stresą.

TikToko algoritmai skatina ir tam tikrus anti-socialinius veiksmus, pavyzdžiui, vienoje valstijoje buvo paplitęs iššūkis slapta atsukti mašinų ratų varžtus. Arba trankyti galvas į sienas ir žiūrėti, kas laimės iššūkį.

Įdomu, kad Kinijoje veikia atskiras tos pačios kompanijos sukurtas produktas Douyin, kuriame skirtingai nuo TikToko algoritmai jaunesniems nei 14 metų vartotojams parenka ne kvailus šokius, pokštus ir pavojingus sveikatai iššūkius, o mokslinius eksperimentus, kuriuos galima atlikti namuose, patriotiškus filmukus ir sporto pasiekimus.

Vienas ekspertas Douyin tinklą prilygino špinatams, o TikToką - cukraus vatai.

Holivudo filmai ir kompiuteriniai žaidimai

Čia irgi netrūksta kaltinimų, kad pramogų industrija parsidavė Kinijos įtakos agentams.

Kažin ar daug kas žino, jog Tencent kompanija, kurios pradžią finansavo Kinijos žvalgyba ir karinė pramonė, valdo Riot Games (“League of Legends”), o taip pat turi akcijų paketus keliose kitose JAV žaidimų kompanijose Epic Games, Fortnite žaidimas (40%), Blizzard bei Supercell, kuri sukūrė populiarųjį Clash of Clans.

Niekas negali paneigti, kad kinai neturi priėjimo prie dešimčių milijonų žaidėjų asmeninių duomenų.

Didžiausios Holivudo kino kompanijos turi partnerystės, investicijų ar koprodukcijos sutartis su Kinijos kompanijomis, kurios dėl savo masyvių finansinių investicijų bei distribucijos milžiniškoje Kinijos rinkoje gali daryti įtaką filmų turiniui. Iš šimto daugiausiai pajamų surinkusių Holivudo filmų tarp 2014-2018 metų, 41 turėjo kinų investuotojus.

Filme “Pacific Rim: Uprising” kinų investuotojai prižiūrėjo ir scenarijų, todėl ten pagrindinis herojus lengvabūdiškai gyvena Kalifornijoje, yra suimamas, keliauja į Kiniją treniruoti pilotų ir ten išmoksta būi nesavanaudžiu ir spręsti problemas.

Marvelio filme “Doctor Strange” vienas iš veikėjų - Ancient One komiksuose buvo tibetietis, bet filme jis pavirto keltų kilmės heroje, kad Kinijos vyriausybė neįsižeistų.

Kinų įtaka taip pat jaučiami siužetinėse linijose, kur amerikiečių veikėjams į pagalbą ateina intelektualiai ar technologiškai pranašesni kinai.

Filme “Marsietis” pagrindiniam herojui į pagalbą ateina Kinijos valstybinė kosmoso agentūra. Įdomi situacija yra su “Kung Fu Panda” frančize. Pirmi du filmai buvo sukurti be Kinijos įtakos.

Tačiau vėliau Dreamworks kartu su Kinijos partneriais nusprendė pastatyti naują studiją netoli Šanchajaus ir Šanchajaus komunistų partijos skyriaus lyderis Yu Zhenhshengas susitikęs su studijos vadovais pasiūlė kurti “kultūrinius produktus”, kurie gerintų Kinijos įvaizdį.

Ir trečiasis “Kung Fu Panda” jau kitoks. Čia herojus Po skiepija kolektyvines vertybes, ragindamas valstiečius kilti į “liaudies karą” prieš pagrindinį blogietį. Kitame Dreamworks filme “Abominable” lyg visai netyčia pasirodo Pietų Kinijos jūros žemėlapis, kuriame brūkšniais pažymėtos Kinijos vyriausybės pretenzijos į teritorijas, dėl kurių vyksta ginčai su kitomis šalimis.

Kyla tarptautinis skandalas - Malaizija ir Filipinai reikalauja iškirpti šitą sceną, o Vietnamas apskritai išima filmą iš ekranų. Negi kas nors gali patikėti, kad tai nutiko per klaidą?

Pavyzdžiai knygoje pilasi toliau - kartu su China Film prodiusuotas Holivudo filmas “The Great Wall” su Mattu Damonu. Pagrindinis veikėjas kalbasi su kinų karo vade ir kinė jam dėsto, jog europiečiai yra samdiniai be vertybių, o kinai kovoja dėl savo tautos žmonių saugumo. Filmo “Midvėjaus mūšis” koprodiuseris yra Kinijos kompanija Ruyi Films ir filmas vienu metu tiesiog ima pasakoti ne apie mūšį, o apie tai, kaip smarkiai Kinija nukentėjo per II Pasaulinį karą ir kaip ji prisidėjo prie Japonijos sutriuškinimo.

Filme “World War Z” vienoje scenoje veikėjai svarsto, gal žmones į zombius verčiantis virusas yra iš Kinijos. Scena buvo iškirpta. Filme “Karate Kid” berniukas gyvena purviname ir pavojingame Detroite, bet persikelia į švarų ir tvarkingą Pekiną, kurį jo mama pavadina “magiška vieta”. Filmas vadinasi “Karate Kid”, tačiau berniukas mokosi kiniško Kung Fu. Filmo koprodiuseriai yra Honkongo kompanija.

Dar vienas didžiulis skyrius yra skirtas Kinijos dezinformacijos kampanijai per Covido krizę, bet apie šitą jau esame nemažai girdėję, o didžioji dalis mano paminėtų dalykų ir man pačiam buvo naujiena.

Vaizdelis nekoks, kaip pasakytų vienas europarlamentaras, o “Blood Money” net nepaliečia visų ekonominių Kinijos interesų, jos ekspansijos Afrikoje ir įsigalėjimo kompanijose, kurias mes iki šiol vadiname transnacionalinėmis, nors didžioji dalis pinigų jau seniai ten yra kinų.