Kronikos #5/2025. Penktosios kolonos žemėlapis

Taip pat reketininkas Baltuosiuose rūmuose, trys dienos Amsterdame ir nauji balandžio serialai

Prieš pradėdamas eilines Kronikas dar primenu, jog Knygų Draugijoje baigiame skaityti ir kitą savaitę aptarinėsime “Nerimo kartą”, o kai susifilmuosim sezono pabaigos “Auksinius protus” pasikalbėti apie savo knygą “Valius” pas mus turėtų užsukti Arūnas Valinskas.

O šiose Kronikose:

• Penktosios kolonos žemėlapis ir veiklos biosfera

• Reketininkas Baltuosiuose rūmuose: teisininkai klaupiasi

• Trys dienos Amsterdame: trumpi įspūdžiai

• Balandžio nauji TV serialai

• Ką skaitau, žiūriu ir žaidžiu

“Penktoji kolona” tapo terminu, su kuriuo mūsų politikai pastarosiomis dienomis tamposi kaip katinas su pūsle.

Pats terminas yra atėjęs iš Ispanijos pilietinio karo laikų, kai nacių diplomatas Ispanijoje informavo Berlyną, jog generolas Frankui esą pareiškė, jog prie Madrido artėja keturios sukilėlių kolonos, o penktoji kolona slepiasi miesto viduryje.

Po trijų dienų šį terminą jau naudojo Ispanijos propagandistai, tik jo autorystė buvo priskiriama nebe Frankui, o trims skirtingiems generolams.

“Penktoji kolona”, reiškianti išdavikus šalies viduje, pasiruošusius iš vidaus silpninti valstybę kitos šalies labui, ypač paplito II pasaulinio karo metu. Frazę naudojo ir Čerčilis, kuris kalbėdamas britų parlamente užtikrino, jog turi pakankamai galių, kad stipria ranka sunaikintų penktosios kolonos veiksmus.

Po atakos Perl Harbore amerikiečiai pradėjo vadinti “penktąja kolona” visus japonus Amerikoje ir japonų kilmės amerikiečius, ir viskas baigėsi tuo, kad 120 000 tokių žmonių buvo perkelti į 10 koncentracijos stovyklų šalies gilumoje.

Pastaruoju metu “penktąją koloną” pamėgo minėti Vakarų Europos politikai populistai tokie kaip Farage’as ar olandų Pimas Fortuyinas, turėdami omeny musulmonų imigrantus. Rusijos agresijos Ukrainoje nepalaikančius rusus putinas irgi išvadino penktakolonininkais. Čia modus operandi paprastas - jeigu tu nepalaikai mano politikos, vadinasi, esi valstybės priešas.

Lietuvos “penktosios kolonos” žemėlapis gan spalvingas, ką parodo ne vienas žurnalistinis tyrimas. Teigti, kad visi jo dalyviai trokšta sulaukti putino karių ir mėtyti gėles kaip 1940-aisiais, būtų pernelyg drąsu. Nors toks būrelis yra, bet jis nelabai skaitlingas ir tikrai atrodo patetiškas, nors galbūt bendrame žemėlapyje tarnauja kaip dūmų uždanga gerokai grėsmingesniems ir strategiškai toliaregiškesniems veiksmams.

Jeigu reikėtų paaiškinti “penktosios kolonos” dalyvių veiksmus ir motyvacijas, pagrindinės priežastys būtų šios:

• Valdžios troškimas. Ištroškusiais valdžios ir piktais, kad jiems ne taip gerai sekasi politiniame lauke kaip kitiems, rusijos agentūros gali groti kaip smuikeliu.

• Pinigai, įtaka, prenumeratoriai, žinomumas ir kitokie mažiau išmatuojami veiksniai. Čia galime žiūrėti į medijų ir socialinių medijų lauką, kuris dabar tapo itin svarbus.

• Neįvertinamumas ir nusivylimas. Mano šalis nevertina, koks aš gražus ir protingas, todėl pradėsiu pilti ant jos purvą. Šitas režimas yra kalčiausias, kad aš gyvenime nepasiekiau tiek, kiek mano kaimynas, todėl mielai jį įskusčiau, kad išvežtų į Sibirą, bet kadangi dabar taip nebegalima, tai tiesiog liesiu savo neapykantą socialiniuose tinkluose.

• Chaoso agentai. Jie gal ir nemyli rasiejuškos, bet dar labiau nemyli Lietuvos ir jos struktūros, todėl chaoso kėlimas ir sekėjų telkimas jiems jau teikia kone seksualinį malonumą ir tampa priklausomybe. Kol buvo laisvas Celofanas buvo geriausias tokio agento pavyzdys.

• “Prie ruso buvo geriau” - sovietmetį romantizuojanti senosios kartos dalis

• “Ždūnai” - dalis rusakalbių, čia gimusių ir užaugusių, bet iki šiol neišmokusių lietuviškai, arba atvykusių, bet vis tiek įsitikinusių, jog putino rusija ir jos dvasinės vertybės yra daug geriau nei supuvusi geiropa ir tyliai laukiančių išvaduotojo.

Šitos priežastys gali ir susipinti tarpusavyje, tačiau jos pagrindžia penktosios kolonos susikurtą biosferą, kurioje neršia jau gan glaudžiai susibendravę veikėjai, palaikantys ir papildantys vienas kitą.

Politiniai vykėliai

Jei praėjusioje kadencijoje bruzdesį matėme opozicijoje, tai Saulius Skvernelis yra teisus sakydamas, kad Seime penktosios kolonos atstovų dabar yra ir valdančiojoje daugumoje, ir a la opozicijoje.

Ryškiausias to pavyzdys yra Seimo narys Valius Ąžuolas. Jis, matyt, jau yra nusprendęs nesislėpti arba vėlgi gali būti suformuotas nurodymas tapti žaibolaidžiu, pritraukiančiu oponentų kritiką ir paslepiančiu rimtesnius veiksmus.

Juk demonstratyvus nugaros atsukimas Seime yra būtent toks veiksmas - nieko doro neatnešantis, bet pritraukiantis medijos dėmesį ir pasipiktinimo žaibus.

Įdomūs yra Valiaus Ąžuolo balsavimai prieš sankcijų rusijai ir baltarusijai pratęsimą - dabar jis balsavo prieš ir draskėsi marškinius Seime dėl 3.8 įstatymo punkto, ribojančio žemės ūkio produktų importą. Pažiūrėjau pernykštes stenogramas, kai Seime buvo diskutuojama, ar įtraukti į įstatymą 3.8 punktą. Ar tada Valius protestavo dėl to? Ne, jis protestavo dėl to, kad bus segreguojami vargšai rusai ir baltarusiai.

Su balsavimais dėl sankcijų apsišvietė ir visa “Nemuno aušros” frakcija, kurioje yra tik vienas autoritetas - Remigijus Žemaitaitis, visi kiti yra amorfinė masė, beveidžiai mygtukų spaudytojai, kurie labai džiaugiasi patekę į Seimą, būnantys svarbūs, o dar kai gauni žinutes, kaip ir už ką reikia balsuoti - iš viso pasaka.

Žemaitaitis šitame areale yra viena didžiausių ir slidžiausių žuvų, kadangi turi tikrai neblogai įvaldęs atsikirtimo meną. Kai eilinį kartą jis yra prigaunamas, jis nesiteisina, bet padaro “double down” ir dar garsiau rėkia.

Jau išsamiai rašiau, kaip jis dalijosi dezinformacijos įmetimu apie Ukrainos privataus verslo statomą slidinėjimo kurortą, kai jis tai pateikė kaip Ukrainos valstybės projektą ir dar sau būdingu stiliumi privarė teksto apie Vilniaus savivaldybę, mūsų šalies gynybą. Kai kolegos jo apie tai paklausė, Žemaitaitis pradėjo dar aukštesniu tonu varyti apie dviveidžius verslininkus, kad tai absoliuti gėda ir kad tokį verslą reikia nacionalizuoti.

Nors turbūt kažkuriuose kabinetuose šito arealo lyderiu buvo projektuojamas naujas šviežias veidas Ignas Vėgėlė, bet realus lyderis yra Žemaitaitis, kuris turi charizmą, įtaką, reitingus ir su malonumu kultūros namuose žmonėms pasakoja, kokia korumpuota šalis yra Ukraina.

Tuo tarpu pats Vėgėlė yra tapęs viena labiausiai nepateisinusių vilčių kortų. Projektuotas į valstybės vadovus, tada į potencialiai aukštą postą valdančiojoje daugumoje, dabar jis tik mažas sraigtelis, kuris balsuoja prieš sankcijas, užsispyręs nesiduoda patikrinamas VSD, kažką bruzda dėl lytiškumo pamokų, bet penktosios kolonos areale bent jau šiam momentui yra sudeginta korta.

Politiniai nevykėliai

Čia turime visą plejadą žmonių, kurie vienaip ar kitaip aktyvizavosi per Covidą, antivakserinę kampaniją, trumpalaikį Šeimų maršo blykstelėjimą ir užgesimą bei kelis pastaruosius rinkimus, kuriuose nieko nepasiekė.

Ryškiausi keli pavyzdžiai turbūt būtų Eduardas Vaitkus ir Artūras Orlauskas. Užkūręs Šeimų maršo vajų Orlauskas ir Šeimų sąjūdis tikrai turbūt tikėjosi būti nuneštas šitos bangos mažiausiai į Seimą, bet maksimum buvo ištraukta vieta Kauno rajono taryboje, kai Orlauskas susimetė su LVŽS. Į Seimą pernai jis marširavo jau kaip Gražulio partijos sąrašo lyderis, bet nieko nepešė.

Eduardas Vaitkus labai nesėkmingai kandidatavo 2020 metais į Seimą su Drąsos keliu, tačiau sužibėjo lipdamas ant scenų per visus protestus ir maršus, socialinius tinklus pavertė nesibaigiančios antivalstybinės propagandos tryda, kuri jam atnešė solidžią penktą vietą Prezidento rinkimuose. Bet balius baigėsi su Seimo rinkimais, kur jo vestam Lietuvos liaudies partijos sąrašui peržengti 5% kartelę nešvietė.

Dar vienas įdomus politinis darinys buvo Taikos koalicija su aktyvizuotu Uspaskichu, kuris atrodė kaip kontraktinis kolonos legionierius, nes po rinkimų dingo ir niekas apie jį jau tris mėnesius nieko negirdėjo, Puidoku, Tratu ir Tutkum. Irgi nepaėjo.

Politiniai nevykėliai turėtų labai erzinti savo kontrolerius, nes jie niekaip nesugeba sustoti į vieningą penktą koloną. Tik jau juos sustato, šast, ir jau ne tik penkta, bet ir šešta, septinta bei aštunta kolonos stovi, ir visi įsikabinę vieni kitiems į gerkles, nes visi nori būti savo kolonos lyderiais. Dėl to galime tik lengviau atsikvėpti.

Socialiniai rypuotojai

Šita penktosios kolonos konstrukto dalis turi rypuoti, kaip viskas Lietuvoje blogai. Realiai viskas blogai. Failed state visais įmanomais kampais. Tas visai gerai sekasi įvaldant socialinius tinklus ir didžiausių portalų nuomonės skiltis, kuriuose jie rypuoja, kaip Lietuvoje nėra žodžio laisvės.

Rypuotojai labai atidžiai seka visuomeninę erdvę ir iš karto prisiklijuoja prie bet kurios kontraversiškesnės temos, kurioje jie gali pasiūbuoti valtelę - ar tai būtų tarnauti nenorinčio vaikino pasisakymai ar santykiai su JAV ar planuojami mokesčiai.

Dažniausiai rašo intelektualiai su nuolatiniu nerimo ir liūdesio jausmu, o ugnies paduoda labai intensyviai jų rašiniais besidalijantys ir komentuojantys profiliai su gėlytėmis ir keliolika draugų.

Ryškiausi tokie rypuotojai būtų už prekybą poveikiu teistas buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, Uspaskicho ex Jolanta Blažytė, Šeimų sąjūdžio publicistas Algimantas Rusteika. Itin garsiai iš Londono rypuoja Vidas Rachlevičius, turintis priėjimą ir prie Delfi nuomonių skilties.

Ką jie rašo pastarosiomis savaitėmis?

Blažytė šaiposi iš Europos bandymų sutelkti norinčiųjų koaliciją ir sako, jog kai nori, bet negali, belieka ieškoti penktosios kolonos. Rašo apie tai, kokie juokingi yra bandymai pasmerkti rusiją, kaip kvaila investuoti į gynybą, nes jeigu “nenori tanko, esi penktoji kolona”, kad mes durniukai, nes Taivano investicijos nukeliavo į JAV, kad krašto apsaugos ministrė turėtų kojines megzti, nes tik tiek ir tesuvokia, kad nenorintis tarnautis Adrijus yra jaunosios kartos briliantas ir puikiai supranta sudėtingus geopolitinius procesus, kaip Prancūzijoje ieškoma penktosios kolonos. Ponia Blažytė per savaitę “penktąjai kolonai” skyrė net keturis savo tekstus.

Furmanavičius dalijosi dezinformacija apie Ukrainos slidinėjimo kurortą, citavo Pakso interviu apie taiką, aiškino, kad mums bandoma įteigti, jog pasaulis tik baltas arba juodas, o kas mano kitaip, yra penktoji kolona, su malonumu aptarė ES nesėkmes dėlioiant naują gynybos planą, citavo violetinio profesoriaus Povilo Gylio mintis apie penktąją koloną: “Prezidentas, pablūdusi ministrė, dvaro medijos trimituoja apie „kurmius“, kurių, pasirodo, visur knibždėte knibžda”.

Pastebėkit tendenciją dėl penktosios kolonos. Kiek daug rypavimo.

Dar lygino tyrimą apie laimingiausias šalis pasaulyje su “Maisto banko” duomenimis, kiek žmonių prašo pagalbos produktais, ištraukė šešių metų senumo Mariaus Laurinavičiaus interviu, kuriame jis sakė, kad net karas Ukrainai geriau nei Šteinmajerio formulė.

Ir čia per vieną savaitę. Aš tikrai turiu abejonių, ar Furmanavičius nors ir rašydamas “rankraščiai nedega” pats susiranda senus interviu ar prieš mėnesį kažkokiam turistiniame portale publikuotus straipsnius apie slidinėjimo kurortus, ar jam paslaugiai kažkas tiesiog tiekia tokia informaciją.

Algimantas Rusteika šaiposi iš Lietuvos policijos ir kariuomenės, skundžiasi, kad sistema baigia susidoroti su gydytoju Abraičiu (čia tas ginekologas, kuris buvo pamėgęs savotiškas praktikas su pacientėmis), rypuoja, kad kova su penktąja kolona, tai tiesiog Covidas Nr2. Visus priversim bijoti, visus išdulkinsim, supriešinsim ir paversim idiotais

Gitanas teisus. Penktoji kolona kelia galvą, atstovaujanti antivalstybininkus ir valstybės likučių naikinimo interesus Europos Sąjungoje. Ir jai vadovauja Gitanas - rašo Rusteika.

Tačiau didžiausią apokalipsę ir Lietuvos žlugimą įžvelgia Vidas Rachlevičius, kuris iš Londono tiesiog netveria kailyje, kaip turi patarimų, ką reiktų daryti.

Rašydamas didžiausiame Lietuvos portale Delfi jis dėsto “kodėl didieji Lietuvos portalai, kurie platina įvairiausius niekus, tyli apie rusų pergales ir skaudžius ukrainiečių pralaimėjimus. Lietuvos viešojoje erdvėje visiškai nėra jokios rimtesnės karo ar padėties fronte analizės”

Antrame tekste jis rypauja, kad valstybės vadovai ir kariuomenės vadas ne ramina visuomenę, ne imasi konkrečių darbų, o atvirkščiai – dar labiau kursto nerimo ir baimės nuotaikas.

Trečiame tekste vėl tame pačiame didžiausiame portale Rachlevičius skundžiasi žodžio laisve Lietuvoje, esą alternatyvi nuomonė yra visiškai atkirsta nuo žiniasklaidos.

Kiekvieną kartą Londono rypuotojui matosi tik Lietuvos agonija, visiška valdžios nekompetencija ir protiškai bejėgiškos grupės.

Akivaizdu, kad šitos grupės tikslas - savotiškas energetinis vampyrizmas nuosekliai kuriant maksimaliai slogią atmosferą apie tai, kas vyksta Lietuvoje

Alternatyvioji žiniasklaida

Šitą kompaniją su didžiausiu malonumu aptarnauja vadinamoji alternatyvioji žiniasklaida - Respublikos grupė, OpTV, Kitaip TV, Komentaras TV ir kiti smulkesni.

Pasižiūrėjus pastarojo mėnesio pasirodymus tendencijos irgi labai aiškios - Žemaitaitis dalyvavo trijose labai ilgose vien jam skirtose OpTV laidose. Kai sakau labai ilgose - tai Žemaitaitis vienas ten atkalba pusantros valandos ir daugiau. Kitaip TV pas Arną Klivečką jis dalyvavo keturis kartus per mėnesį ir ten net jau turi autorinę laidą - “Trumpai su Remigijum”

Tas Trumpai irgi toks savotiškas - dar vienas pusantros valandos Remigijaus greitakalbės.

Ten dar yra laidos “Tiesiai su Ąžuolu” ir “Detalės su Gaižausku”. Ar iš širdies gerumo šitie politikai gauna tokias išskirtines pozicijas, ar yra kažkokie finansiniai susitarimai, pasakyti sunku.

Ąžuolas OpTV lankėsi tik vieną kartą per mėnesį, bet užtat keturis kartus sėdėjo pas Gorienę Komentaras TV ir tris kartus pas Klivečką.

Furmanavičius penkis kartus buvo pas Gorienę, Vėgėlė du kartus pas Gorienę, Jankūnas po kartą pas Gorienę ir Janutienę, Skardžius du kartus pas Gorienę ir kartą pas Klivečką,

O žiūrimumas tikrai neblogas ir atrodo, jog investicijos atsiperka, nes jis nuolat kyla. Žemaitaitį pas Janutienę pažiūri apie 70K žmonių, pas Klivečką kukliau - Trumpai su Remigijum renka apie 40K peržiūrų, Ąžuolo išstojimai apie 20K. Furmanavičiaus paaiškinimus Gorienei, kas slepiasi po operacija “Penktoji kolona” pažiūrėjo 45 tūkstančiai žmonių.

Janutienė giriasi, kad OpTV yra žiūrimiausias kanalas Youtube, esu ir anksčiau rašęs, kad tą “žiūrimumą” jie sukonstruoja iš vienos laidos sukarpydami dar dešimt ištraukų ir tokiais gabaliukais publikuodami Youtube. Tačiau konkrečių laidų žiūrimumas tikrai auga.

Ir kaip neaugs, kai žiūrovams siūlomas toks pavadinimas - “Šokas: už keturių amerikiečių žūties savi?”

Chaoso agentai

Vienas pagrindinių chaoso agentų Antanas Kandrotas, kurio tikslas maksimaliai įnešti sumaištį Lietuvoje, kol kas ilsisi kalėjime, bet prisiminkime jo veiksmus - jis ir riaušėse dalyvavo, ir Šeimų maršo reporteriu dirbo, ir visuose protestuose atsirasdavo, ir Stonkų Marijampolėje persekiojo, ir į Ukmergę buvo atsigrūdęs, kai ten filmavom laidą su Maldeikiu ir Raskevičium, ir partiją savo spėjo įkurti.

Dabar jo nėra, bet chaoso kėlėjų vieta penktosios kolonos areale tuščia nebūna ir jį sėkmingai pavaduoja TikToke siaučiantis Lobovas su Hitlerio tatuiruote, įvairiausius viešus renginius mėginantis sutrikdyti Laurynas Regelskis, transliuojantis rusiškai, Vaidas Lekstutis su savo Būkime vieningi.

Itin aktyvus yra Raimondas Šimaitis - kurį laiką blaškęsis tarp sorošinių demaskavimo ir viešo LGBTQ vėliavos deginimo, dabar jis visas jėgas sukoncentravo į tai, kad sukeltų maksimalų šaršalą dėl NT mokesčio ir balandžio gale žada milžinišką protestą Vilniuje.

Bus proga pažiūrėti, kiek 2025 metais penktoji kolona gali aktyvuoti saviškių ir įtraukti niekuo dėtų žmonių, kurie tiesiog gali būti nepatenkinti kylančiais mokesčiais, į aktyvius veiksmus.

Kremliaus mylėtojai ir ždūnai

Tada turime nesislepiančius Kremliaus mylėtojus, bet jie yra tokie apgailėtini, jog tikrai atrodo, kad agentūros jais naudojasi kaip nuvytusių gėlių vazonais languose, kad patrauktų dėmesį, panašiai kaip Valius Ąžuolas, sukeltų pasipiktinimą ar net juoką - žiūrėkit, kokie durniai, ahaha, tiek tik kremliniai ir tesugeba.

Erika Švenčionienė, ko gero, labiausiai žinoma atsiskleidusi rusijos ždūnė. Aišku, galima pasijuokti iš medijos tiražuojamų jos prašymų teismui išleisti į Maskvą švęsti pergalės dienos, tačiau tam tikrais atvejais ji irgi gali pasitarnauti sklaidai.

Štai ji dėkoja tarnauti nenorinčiam mėlynakiui Lietuvos sūnui Alminui ir surenka beveik 6 tūkstančių patiktukų ir virš 200 bendrinimų.

Dar yra Kazimieras Juraitis, buvusio Paleckio Fronto aktyvistų likučiai tokie kaip baltarusijos rinkimus stebintis ir jų demokratija besidžiaugiantis Edikas Jagelavičius, kuris, beje, bandė kandidatuoti ir į Seimą.

Pritilo ir deaktyvavosi ar buvo deaktyvuoti tokie ryškūs prorusiški veikėjai kaip klaipėdietis, buvęs tarybos narys Viačeslavas Titovas. Dar 2022 metais jis mėgino padėti Paleckiui kurti naują partiją, 2023 dar sveikino su Den Pabedy, o po to nutilo.

Prieš kelis metus LRT tyrimų skyrius atliko labai rimtą darbą sudėliodamas šiuos žmones ir jų tarpusavio ryšius į lentynėles, tačiau aš manau, kad dabar penktoji kolona nužygiavo į priekį, reorganizavosi ir įgijo gerokai daugiau įtakos.

Jie turi įtakos agentų valdančiojoje koalicijoje ir Seime, bet kokį Lietuvos pasiekimą menkinančių, o klaidą išpučiančių apžvalgininkų, chaoso agentų, visų veiksmus tiražuojančią ir įgarsinančią žiniasklaidą.

Ir, be abejo, geležinę penktosios kolonos taisyklę - tu nekalbi apie penktąją koloną arba mėgini išjuokti ir kompromituoti bet kokius bandymus pasigilinti, kas tai per žmonės.