Kronikos #9/2025. Individualistų godos ir pagyros Lietuvos operai

O taip pat nauji birželio serialai ir geriausi pirmojo pusmečio kompiuteriniai ir stalo žaidimai

Šių Kronikų temos:

• Kiek realu surinkti daugiau mokesčių iš turčių individualistų

• Lietuvos operos žvaigždžių fabrikas

• Nauji birželio serialai

• Geriausi pirmosios 2025 metų pusės kompiuteriniai ir stalo žaidimai

• Ką skaitau, žiūriu ir žaidžiu

Planuojami mokesčių pakitimai patvirtinti Vyriausybėje atkeliavo į Seimą, tai gali būti, kaip sako žvejybą su teistais politikais ir vata dvelkiančiais turtuoliais mėgstantis premjeras, gali būti “geras kliovas”.

Diskusijos ir protestai dėl NT mokesčio užgožė gan stiprius planuojamus GPM (gyventojų pajamų mokesčio) pakitimus, kurie gan smarkiai palies gerokai daugiau nei vidutinį atlyginimą gaunančius žmones. Ypač specialistus, kurie dirba pagal individualią veiklą.

“Individualistai” jau senokai buvo krislas valdžios akyje - ankstesnės Vyriausybės finansų ministrė vadino juos “gyvulių ūkiu” ir reikalavo sąžiningesnio mokesčių sudėliojimo. Dabar tą pačią natą perėmė ir socialdemokratai.

Finansų ministerijos skaičiuotojai teigia, kad padidinus GPM tarifą iki 25% žmonėms, uždirbantiems tarp 36 iki 60 metinių vidutinių darbo užmokesčių arba grubiai iki 11 000 eurų per mėnesį, biudžetas pasipildytų 41 milijonu eurų, o paskyrus 32% labiausiai uždirbantiems - tai yra gaunantiems virš 11K eurų per mėnesį, į biudžetą įplauktų papildomi beveik 150 milijonų eurų.

Natūralu, kad LinkedIne ir Facebooke pasipylė įrašai, kuriuose žmonės kelia savo šiemet sumokėtas GPM sumas, kurios atrodo tikrai didelės ir piktinasi, kad norinčius dirbti, kelti kvalifikaciją ir uždirbančius, valstybė nori užspausti į kampą, išstumti į šešėlį ar apskritai priversti keisti rezidento statusą.

Štai kad ir tokio verslininko Gintaro Pociūno įrašas, kuriame jis rodo sumokėjęs beveik 30 000 eurų GPM. Ir jis tik vienas iš daugelio

Jiems oponuojantys argumentuoja, jog nemažoje dalyje ES valstybių jau yra tokio dydžio mokesčiai ir mes tiesiog vejamės, būdami pernelyg pripratę prie tokio malonaus 15% tarifo.

Pradėjus kalbėti apie tarifus iš karto įsijungia dvi skirtingos stovyklos.

Vieni sako, kodėl mokytojai turi mokėti dvigubai mažesnius mokesčius negu individualia veikla užsiimantys specialistai, ir procentaliai jie yra teisūs.

Kiti sako, kad individualia veikla užsiimantis specialistas sumoka 10 kartų daugiau mokesčių už vidutinį atlyginimą gaunantį mokytoją, ir skaičiuojant absoliutiniais dydžiais jie irgi yra teisūs.

Tada diskusija tampa dar aršesnė ir nuvažiuoja apie neefektyvų mokesčių administravimą, auksinių šaukštų pirkimą, pašalpinių išlaikymą, empatijos stygių abiems pusėms - ir valdžiai, ir daug uždirbantiems, rezidento statuso pakeitimą - vieniems atrodo, kad čia galima spragtelti pirštais ir viskas, o kitiems atrodo, kad beveik neįmanoma, ir realiai atsiranda didelė tikimybė Godvino dėsniui, kuris teigia, kad užsitęsus diskusijai anksčiau ar vėliau bus paminėti naciai arba Hitleris.

Dar, mano nuomone, ne visai padoriai čia įkišamas gynybos faktorius, nes mokesčių didinimo šalininkai išsitraukia šitą argumentą kaip vėzdą ir klausia - kam tau tie pinigai, kai šalis bus okupuota. Jiems atsakoma, kad a) jau dabar nebeaišku, kokia dalis to GPM padidinimo nueis gynybai, b) daugiau uždirbantys būtų pasiruošę mokėti tokį gynybos mokestį tiesiogiai, o ne atiduoti valstybei perskirstyti, kad dalis pinigų nueitų velniai žino kur.

Maždaug - aš sumoku 30 000 GPM, dar 30 000 eurų galėčiau sumokėti kaip mokestį už savo krašto ir savo verslo saugumą, bet ne premjero blizgėms ar teisingumo ministro šokoladui.

Čia irgi yra šiek tiek veidmainystės. Teoriškai muštis į krūtinę kaip tu prisidedi prie šalies gynybos yra labai lengva, padaryti tai praktikoje jau yra šiek tiek sunkiau.

Akivaizdu, kad tokios diskusijos nelabai kur veda, tik į dar didesnį susipriešinimą - “proletarai prieš buožes”, o dar blogiau, kad čia akimirksniu kaip katinai prie lašinių prisistato visi tratai, furmanavičiai ir galiūnai savickai. Jiems tokie postai yra kaip mana dangiškoji, dalijasi ir karksi, matot, kokia degeneratų valdžia toje Lietuvėlėje, net ir protingus žmones jau davedė. Ir akivaizdu, kad sąžiningas socialinis kontraktas šitiems žmonėms rūpi daug mažiau nei galimybė sukelti dar vieną sąmyšio ir chaoso bangą.

O socialinis kontraktas iš tiesų nėra labai sąžiningas. Padvigubinti mokesčius vienu ypu, kad ir nedideliam segmentui žmonių, kad ir tiems, kurie neis su šakėmis prie Seimo, nėra nei toliaregiška, nei sąžininga.

“Verdančios varlės” principas galioja ir mokesčių sistemoje - kodėl nebuvo galima sudėlioti progresinių mokesčių kilimo palaipsniui prie to prijungiant ir gynybos fondą.

Pavyzdžiui, trejų ar ketverių metų mokesčio kilimo laipteliai, tarkim, nuo 15% iki 20% iki 25% iki tų taip trokštamų 32% plius aiškus ir skaidrus gautų papildomų lėšų perkėlimas į gynybos fondą, būtų daug sąžiningesnis socialinis kontraktas.

Nes dabar mokesčių skaičiuotojai ministerijoje, vyriausybėje ir Seime daro vieną esminę klaidą - jie įsivaizduoja, kad susidėliojus Excelyje tuos papildomus milijonus - plius 40 milijonų ir plius 150 milijonų, jie atsiras ir biudžete.

Nes taip sako Excelis. Bet gyvenimas sako ką kitą. Mes kalbam apie labai nedidelę procentinę dalį žmonių, kurie yra tikrai protingi. Jie nepaveldėjo tų pinigų, nelaimėjo loterijoje ir nerado po tiltu. Jie investavo į save, mokėsi, kūrė savo verslus, teikė paslaugas ten, kur jie buvo geriausi. Todėl jie tiek uždirba. Ir jie tikrai yra protingesni, išmanesni ir apsukresni už didžiąją dalį ministerijos klerkų ir Seimo narių.

Ir jeigu jie mano (o jie tikrai taip mano), kad socialinis kontraktas yra neteisingas, jie panaudos savo gebėjimus, kad minimizuotų tą jų įsivaizdavimu “neteisingo kontrakto daromą jiems žalą”.

Nemažai kas gąsdina, kad dalis pasitrauks į šešėlį. Gal kažkiek pasitrauks, bet manau, kad tai bus labai labai mažas procentas. Tokie žmonės, kurie yra įpratę uždirbti didelius pinigus savo protu ir savo gebėjimais, tikrai nebus linkę kriminalizuotis ir tepti savo vardo ir reputacijos prašinėjimais - “o gal galit atsiskaityti grynais”. Nes čia ne Seriogos servisiukas Kirtimuose, o žmonės, kurie vertina savo asmeninio prekės ženklo kainą.

Greičiausiai jie jau turi planą, kaip pertvarkyti savo pajamų struktūrą, ją dar pašlifuos specialistai ir voila - vienų paslaugų mokesčiai optimizuoti, kitų perkelti ant užsakovų pečių, jeigu esi toks nepakeičiamas, kad be tavęs kaip be rankų, trečios paslaugos jau teikiamos pagal kitokio juridinio vieneto veiklos principus.

O dar viena dalis tikrai pasikeis savo rezidento statusą - tai nėra nei taip paprasta, nei neįmanoma.

Nesigilinant į tokias šalis kaip JAE ar Kipras, kurios savo rezidentams suteikia labai palankias mokesčių sąlygas, Lietuvos nustatytos taisyklės, kada šalis nebelaiko tavęs savo rezidentu, yra labai aiškios:

• Bent pusę dienų metuose nebūni Lietuvoje

• Neturi čia nuolatinės gyvenamosios vietos ir NT

• Neturi ekonominių ryšių - verslo ar nuolatinių pajamų.

Tai jeigu tu sumoki kokius 50 000 eurų GPM ir matai, kad pagal naują socialinį kontraktą tau reikės ant stalo padėti kasmet dar papildomus 50 000 eurų, tai išsiregistruoti, parduoti ar perrašyti nekilnojamąjį turtą, atsidaryti įmones užsienio lengvatinėse zonose ir gauti pajamas per jas, jau greičiausiai ne tik galvoji ir pradėjai daryti tam tikrus žingsnius. Jeigu per ketverius metus tavo mokestinė našta gali išaugti kokiais 200 000 eurų, tai ir konsultantus šitam procesui pasiimsi profesionaliausius.

Ir ką tada turės mūsų Finansų ministerijos skaičiuotojai - optimizuotojai pasidėlios, kad mokėtų tiek pat arba gal kažkiek daugiau, o šešėlininkai ir neberezidentai nemokės iš viso nieko. Net ir tų 30 000 eurų, kurių pavedimas šiemet įkrito į VMI sąskaitą.

Todėl visai nenustebsiu, jeigu kitų metų pabaigoje valdininkai paraudusiais veidukais kažką lemens ir teisinsis, kad va taip kažkaip gavosi, niekas negalėjo to numatyti, yra kaip yra.