Palucko legionas
Apie raudonąsias premjero gynėjų brigaas.
Kaip sakoma - “kam tau reikalingi priešai, kai turi tokius draugus”, ir premjeras Paluckas, formuodamas savo gynybos linijas tokį posakį patvirtina.
Nors, aišku, pats premjeras nustatė savo draugams ir giminiečiams (pamenat Triušį iš “Mikės Pūkuotuko”) formatą, kaip bus ginamasi.
Užuot pateikęs aiškius atsakymus tiek žurnalistams, tiek Seimo salėje, premjeras nusprendė, kad geriausia strategija bus maksimaliai sumenkinti tiek patį tyrimą, tiek jį atlikusius žmones.
Maroziškos pašaipos apie “interneto influencerius”, “dėmesio ekonomiką”, “užsakomąją žurnalistiką”, “Onlyfans” ir telefoninius sukčius, insinuacijas, tikrus tyrėjus ir netikrus tyrėjus yra paimtos tiesiai iš propagandos vadovėlių.
Deny: Nepripažink, kad padarei kažką ne taip
Deflect: Nukreipk dėmesį arba perkelk kaltinimus kitiems - tai yra užsakomoji žurnalistika,
Defend: VMI jau viską išsiaiškino ir problemos nemato
Diffuse: Sumažink problemos svarbą - tai buvo seniai, tada buvau privatus asmuo.
Viename interviu premjeras labai teisingai pastebi apie savo viešumą ir maksimaliai praplėstas kritikos ribas, bet vis tiek tarsi grasindamas užsimena apie tai, kad galėtų svarstyti apie galimybę kreiptis į teismą. Phantom Menace.
Bet Jėzau Kristau, atsibuskit, politikai, na, neveikia šitoje šalyje tokie grasinimai. Tačiau yra bandančių lipti į medį ir tik po to, matyt, paprotinami. Ignas Vėgėlė po prakištų prezidento rinkimų visu rimtumu kalbėjo, jog svarsto kreiptis į teismą dėl tos pačios Laisvės TV ir Sienos tyrimo apie tėvelio verslą, “Garnio” direktorius išstojo su pareiškimu, kad kreipsis į Duomenų apsaugos inspekciją, vis dar laukiu to kreipimosi rezultato.
Iš tikrųjų, tai teisės prasme būtų visai įdomu pamatyti, kuo premjeras grįstų kreipimąsi į teismą dėl tyrimo, kurio kiekvienas teiginys yra pagrįstas oficialiais Registrų Centro dokumentais ir finansinėmis ataskaitomis.
O tada pajutę vado tvirtumą jo ginti pasileido visas socdemų ir prijaučiančių legionas.
Daugiausiai kliuvo, aišku, asmeniškai Šarūnui. Vėl buvo ištraukta prieš šešerius metus jo padaryta klaida, už kurią jis jau susimokėjo didelę reputacinę kainą, ir tas absurdiškas prezidentės sprendimas atimti iš jo valstybinį apdovanojimą.
Nors sveikas protas diktuoja, kad tai visiškai nekeičia tyrimo esmės - nei esamos, nei buvusios mūsų nuodėmės neturi įtakos tam, kad premjeras nežino, kas finansavo jo verslą ir kaip uždirbdamas 1000 eurų per mėnesį jis susirinko pinigų pradiniam įnašui ir dar gavo paskolą 223 000 eurų vertės butui.
Štai socialdemokratas Robertas Kaunas formuluoja taip:
“Žinoma, Tapino ir ex žurnalisto tandemas toliau formuos nuomonę, be jokių faktų, tik remdamiesi savo sukurtomis prielaidomis”
Ir taip visur viešojoje erdvėje - nors tyrimas bendras, atakuojamas tik Šarūnas Černiauskas, nei manęs asmeniškai, nei Laisvės TV niekas neliečia. Mano didieji “draugai”, matyt, matydami jau paskelbtus teismų nuosprendžius ir dešimtis tūkstančių eurų kainavusius šmeižtus, turbūt kramto lūpas, bet kažkaip nedrįsta nieko pasakyti, net ir Rūta Janutienė plačiai papasakojo apie Šarūno nuodėmes ir kažką pamurmėjo apie Tapiną ir Contribee.
Durnumo estafetę perima socdemų garbės pirmininkas Andriukaitis, kuris ne pirmą kartą važiuoja į lankas siūlydamas, kad mūsų su Siena tyrimą ištirtų kiti žurnalistai.
Ne ką protingiau pasirodo ir Giedrius Drukteinis, kuris premjero situaciją lygina su “Bitlų” situacija, kai jie turėjo aiškintis, kad jie nėra žydai.
Tada Alfa portale pasirodė dar viena LSDP Seimo narė Roma Janušonienė, kuri pateikė štai tokius perlus:
“Man viskas yra aišku. Premjeras aiškiai sakė, kad tai buvo jo asmeninės lėšos, o toliau, kaip ten su kitais partneriais, tai tyrimo metu ir paaiškins” - pilnai pakanka, kad vadas pasakė, čia mano asmeniniai pinigai, iš kur paėmiau - iš stalčiuko.
“Žurnalistai dažniausiai vienaip ar kitaip atlieka ar pagal užsakovus, ar savo iniciatyva – tai dažniausiai būna nelabai objektyvu” - neblogas spjūvis visai Lietuvos žurnalistikai
“Tikrai matyti, kad premjeras yra pavargęs, tai atsipūs ir ramiai atsakys į visus klausimus” - ponios Romos suvokimas apie tai, kaip veikia politiko atsakomybė yra tikrai iš Narnijos kronikų. Niekas niekada nelaukia, kol politikas atsipūs ir atsakys į klausimus, į klausimus jis privalo atsakinėti Visuomenės informavimo įstatymo numatyta tvarka.
Bet juokingiausias Seimo narės žygis yra mėginimas Facebooko grupėse mobilizuoti saviškius balsuoti nieko nereiškiančioje LRT radijo apklausoje, nes “puola konservai ir tapinai”
Taip, čia yra Seimo narė, kuri priiminėja įstatymus, kurie lemia mūsų gyvenimus. Ačiū balsavusiems.
Jau minėjau ne tik apie draugus ir bičiulius, bet ir apie giminiečius, tai premjerą socialiniuose tinkluose gina ir jo brolis Danas Paluckas, dalindamasis visais LSDP įrašais bei šmaikščiais memais
Brolis Paluckas irgi yra įdomus personažas. Teistas, savaime aišku. Tik ne Lietuvoje, o Italijoje, kaip skelbė žiniasklaida, už magnetolų vagystes, o už nuslėptą teistumą VRK išmetė jį iš rinkimų sąrašų.
Su kitais socdemais darė makles ir pateko į mano prieš aštuonerius metus darytą žurnalistinį tyrimą apie VĮ “Mūsų amatai”, kuriame atskleidęs štai tokią schemą:
VĮ „Mūsų amatai“ direktorius ir LSDP Palangos skyriaus pirmininko pavaduotojas Alvydas Vadeika 2015 birželį įdarbina Palangos skyriaus pirmininką Daną Palucką.
Tą pačią dieną Paluckui skiriama vienos minimalios mėnesinės algos kompensacija automobiliui. Dar geriau - 2015 metų rugpjūtį „Mūsų amatai“ sudaro sutartį pagal kurią bus apmokamos Dano Palucko tarptautinės politikos magistro studijos Klaipėdos universitete.
2015 rugsėjį Vadeika išnuomoja patalpas Klaipėdoje įmonės atstovybei steigti. „Mūsų amatų“ valdyba tokiai atstovybei nepritaria, nes įmonės padėtis sunki. Vadeika reaguoja į neegzistuojantį padalinį lapkričio mėnesį paskirdamas dirbti Daną Palucką, o vėliau dar du socialdemokratus.
Tačiau baigęs tarnybinį patikrinimą Kalėjimų departamentas jokios nuobaudos direktoriui neskiria ir konstatuoja, kad čia jau kaip ir „old news“, nes Danas Paluckas įmonėje nebedirba. Nors realiai dirba ir dar gi kyla karjeros laiptais bei iš savo UABo perka šašlykines iš „Mūsų amatų“, o po to jas grąžina.
Kiek pamenu, brolis Danas tada labai siautėjo ir grasino mane irgi visur apskųsti, o brolis Gintautas jį ramino ir siūlė nesipykti su žiniasklaida ir geriau viską pačiam paaiškinti. Oh well.
O šiaip būti premjero broliu visai neblogai. Danas Paluckas vis dar turi mano minėtą įmonę “Auksitas” ir jos apyvarta 2024 metais išaugo tris kartus palyginus su 2023 metais - nuo 676 tūkstančių eurų iki beveik 1.9 milijono eurų. Tik pelno visiškai nebeliko, kas irgi masina pasikelti įmonės finansinius dokumentus ir pateikti broliui tam tikrus klausimus.
O tada iš paskos pasileido ir kiti. Artūras Zuokas pasikalbėjo su dirbtiniu intelektu ir intelektas jam pasakė, kad tyrimas yra kryptingas ir politiškai angažuotas.
Premjero ginti suskubo ir Uspaskicho eks Jolanta Blažytė, kiauriai permačiusi čia Deep State sąmokslą ir norą nuversti premjerą, o į jo vietą pastatyti Šakalienę ir išsidalinti gynybos milijardus.
Gilu. Dar gilesnė yra Blažytės išvada, kad tyrimas yra pisiulka ir teiginių kratinys. Kažkas gavo lengvatinę paskolą (o kas nėra jų gavęs), rašo Blažytė. Bliamba, Jolanta, aš nesu gavęs jokios lengvatinės paskolos ir dar kokie 2.7 milijono Lietuvos gyventojų.
Išstojo ir Ugnius Kiguolis, nustatęs, kad čia pigus bandymas versti valdžią ir užsakomoji žurnalistika.
Ir galiausiai iš užmaršties buvo išritintas Artūras Račas, buvęs žurnalistas, vėliau tapęs rusijos finansuojamų renginių Vilniuje moderatoriumi.
Aišku, Račas pasirinko užpulti Šarūną ir išknisti viską apie jo praeitį - net ir darbą Romanovo “Kauno dienoje”. Nors šiaip būtų pakakę tiesiog paskaityti Šarūno knygą “Smarvę” - jis ten viską atvirai aprašo.
Tačiau šitas Račo pasažas beveik prilygo Janušonienės raginimui balsuoti apklausoje:
“Niekam taip pat nekyla klausimų, iš kur Š. Černiauskas traukia tuos visus dokumentus, kuriais remiasi tie jo tyrimai. Pats juk nesurado bibliotekoje, nenaršė Registrų centre”
Aš suprantu, kad jau sunku mąstyti blaiviai, bet negi jau tiek nebeveikia smegenys, kad nesupranti, jog taip dokumentai ir gaunami - panaršius Registrų centre.
Račo opusu, beje, pasidalijo irgi įdomūs personažai - nuo teisto Furmanavičiaus iki Remigijaus Žemaitaičio ir Akmenės mero Vitalijaus Mitrofanovo, kurį kažkada laikiau blaivaus ir aštraus mąstymo socdemu, bet dabar jis leidžia laiką dalindamasis nesąmonėmis, rašinėdamas komentarus Facebooke ir, matyt, dar gedėdamas tų pinigų, kuriuos turėjo grąžinti į savivaldybės kasą, kai aš su “Skaidrinam” prigavom jį su kuro čekiais ir tarybos nario išmokomis.
