Romantiškais Austrijos ir Vokietijos keliais
Šešių dienų kelionė iki nuostabiųjų Bavarijos pilių
Šį kartą pasiūlysiu ką tik įveiktą kelionę - automobiliu romantiniais Austrijos ir Vokietijos keliais su galutiniu tikslu - fantastiškąja Neuschwansteino pilimi Bavarijos Alpėse.
Iš esmės tinkama ilgesniam savaitgaliui su papildomomis keliomis laisvomis dienomis arba savaitinėms atostogoms su šeima ir augintiniais.
Mes vykome šešioms dienoms dviese su trimis šunimis, gavę progą išbandyti BMW X5 xDrive hibridą, kas labai simboliškai atliepė Vokietijos autobanus ir Bavarijos pilis.
Vairuoti reikės nemažai, todėl kelionėje reikalinga patogi mašina, kuri tuo pačiu gali ryti kilometrus ir taupyti laiką Vokietijos autobanuose.
Bendras kilometrų kiekis - 3400 kilometrų, bet, aišku, viskas sugula į pirmąją ir paskutiniąją dieną.
Pirmoji diena: Vilnius - Kremsas ant Dunojaus (1250 km)
Kas važinėdavo į automobilines keliones po Europą anksčiau, turbūt prisimena išsikeltą tikslą - per pirmą dieną kirsti Lenkiją ir kur nors kristi į pakelės motelį Čekijoje ar Vokietijoje. Tai buvo seniai ir neteisybė, o “Lenkijos keliai” gali bauginti tik negalinčius atsikratyti stereotipų.
Iš esmės įvažiavus į Lenkiją dviejų juostų keliu važiuosite tik keliasdešimt kilometrų maždaug tarp Lomžos ir Mazovijos Ostruvos, kur greitkelis dar statomas ir GPSas gali šiek tiek klaidinti. Dar gali būti strigtelėjimas apvažinėjant Varšuvą, o toliau - keliai laisvi ir patogūs.
Buvau susiplanavęs vakare pasiekti Austriją ir pasiekiau ją be didesnio streso - išvažiavus 8 ryto iš Vilniaus, 20:30 jau įėjom į viešbučio kambarį Kremse. Čia jau su pietų pertrauka McDonaldse už Varšuvos.
Kremsą pasirinkau kaip pirmą tašką romantiškame Austrijos kelyje, bet turint laiko ir noro labai sėkmingai galima pirmą naktį nakvoti Vienoje, išvažiavus anksčiau iš Vilniaus dar būtų pakankamai laiko pasivaikščioti ir pavakarieniauti, o po ryte patraukti link Dunojaus.
2 diena: Kremsas - Melkas - Kremsmunsteris (180 kilometrų)
Mes nenorėjom didmiesčių, tad pradėjom nuo pirmojo romantiškojo kelio taško Kremse. Ryte pasivaikščiojom po miesčiuko senamiestį ir pasukom palei Dunojų. Važiuojant tiesiog būtina pasileisti Štrauso “Žydrąjį Dunojų”.
Pats Romantiškasis kelias oficialiai prasideda Vienoje ir baigiasi Zalcburge, tačiau gražiausia yra jo atkarpa palei Dunojų. Neblogai šituo keliu važiuoti pavasarį, neblogai ir rudenį, kai sunoksta abrikosai, kuriais labai didžiuojasi austrai, ir, žinoma, tų metų vynuogių derlius.
Pirmas sustojimas bus labai greitai - mažytis Durnšteino miestelis, kur galima stabtelėti ir pramankštinti kojas, bei pažiūrėti į kvapą gniaužiančius Durnšteino pilies griuvėsius kitame Dunojaus krante.
Galima netgi persikelti automobilių keltu į kitą upės krantą ir griuvėsius apžiūrėti iš arčiau, bet mums pakako ir vaizdo iš toli.
Pasak legendų, šioje pilyje buvo kalinamas karalius Ričardas Liūtaširdis, kai jis nepasidalijo Kryžiaus žygio grobiu su vietiniu kunigaikščiu Leopoldu.
Melkas
Pagrindinė dienos atrakcija - Melko vienuolynas arba Melko abatija, kuris įkvėpė Umberto Eco romanui “Rožės vardas”, kurio vienas pagrindinių veikėjų ir turėjo tokį vardą - Adsas iš Melko.
Vienuolynas vis dar veikia, tačiau didžioji dalis jo paversta gerai veikiančia turizmo mašina. Pasistenkite pataikyti į ekskursiją su angliškai kalbančiu gidu - balandį ji vyksta 11 ir 15 valandą, o nuo gegužės iki rugsėjo dar yra ir 14 valandą.
Ekskursija trunka apie valandą, aplankote fantastišką biblioteką ir baigiate nežmonišku kiekiu aukso aplietoje abatijos bažnyčioje, po jos dar galima pasivaikščioti po Melko sodus.
Jei atvažiuosite anksčiau, galima pasistatyti mašiną apačioje ir išgerti kavos ar papietauti mažyčio Melko miestelio centre. Išvengti ko nors iš abrikosų - beveik be šansų.
Nuo Melko dar maždaug valanda kelio iki Kremsmunsterio. Galima važiuoti magistrale arba pasiimti papildomą pusvalandį ir pasisukioti vingiuotu mielu keliu palei Dunojų.
Atvykom į Kremsmunsterį vakarop, tai tik pasivaikščiojom su šunimis ir pavakarienavom iš anksto rezervuotame Gasthof Koenig restorane. Aš stengiuosi visus restoranus pasiruošti iš anksto, kad po to nereikėtų pulti į pirmus pasitaikiusius spąstus turistams. Ai, ir dar renkuosi, kad turėtų angliškus meniu, nes mėginti išsiversti vokiškus, kai esi alkanas, yra iššūkis.
Restoranas tikrai geras - vietinė virtuvė, vienas skaniausių mano valgytų upėtakių (iš vienuolyno, pabrėžė padavėja), lengvas baltas vietinis vynas (irgi iš vienuolyno, pabrėžė padavėja)
3 diena: Kremsmunsteris - Gmundenas - Fussenas (330 km)
Po pusryčių pirmu taikymu į Kremsmunsterio vienuolyną. Čia vienuolynas ne toks turistinis ir populiarus nei Melke, žmonių mažiau, todėl patekti į vidų galima tik su ekskursija ir gidu.
Tačiau ekskursija vyksta tik vokiškai - jei norite galima iš anksto užsisakyti angliškai kalbantį gidą, bet privati ekskursija kainuos 125 eurus, o vokiška - 11 eurų. Skirtumas šioks toks yra, net jei nieko nesupranti - gauni anglišką tekstą, kuris tarsi ir paaiškina, ką kalba gidė.
Ekskursijos vyksta kiekvieną dieną išskyrus pirmadienius 11:30 ir 14 valandą.
Mūsų gidė pasitaikė labai plepi, tai spėdavom ir apžiūrėti visą salę, ir paskaityti tekstą ir dar šį bei tą pasigooglinti. Dar padėjo vienas geraširdis vokietis, pajutęs pareigą šiek tiek pavertėjauti vargšams turistams.
Bet iš esmės pagrindiniai momentai yra labai aiškūs - įspūdinga imperatoriaus salė, visų vienuolyno abatų portretų koridorius ir lobynas, kuriame apžiūrėsite du senovinius eksponatus - vienuolyno įsikūrimo proga 777 metais padovanotą taurę, kuri ir dabar dar naudojama didžiosioms apeigoms
Ir brangakmeniais inkrustuotą Codex Millenarius - 800 metais parašytą knygą, kurioje sudėtos visos keturios Evangelijos.
Tada prasieisite per nelabai žinomų dailininkų paveikslų galeriją, ginklinę (gidė su vokiečiais nuėjo į kitą salę, mes ten likom vieni ir kovojom su pagunda greitai užsidėti šarvus, pačiupti alebardas ir stoti į dvikovą) ir tada pateksite į geriausią turo vietą - nuostabią biblioteką
Kuri dar turi ir slaptas duris.
Kremsmiunsterio vienuolyno privalumas, kad skirtingai nuo Melko, čia gali viską fotografuoti ir filmuoti kiek tik širdis geidžia. Ekskursiją irgi baigėme bažnyčioje, o jau visai visai baigėme suvenyrų parduotuvėje, kur neatsilaikėm prieš vietinio vienuolyne gaminamo Rieslingo ir Merlot viliones.
Kitas taškas kelionėje priklauso nuo to, kada išvažiuosit iš Kremsmiunsterio. Mes planavom stabtelti Gmundene, bet oras pasitaikė prastas, smarkiai lijo, tai pasukom tiesiai į Fusseną.
Gmundenas įsikūręs ant Traunsee ežero kranto, čia galima paplaukioti senoviniu garlaiviu, aplankyti saloje įsikūrusią žavingą Seeschloss pilaitę, pakilti ir nusileisti funikulieriumi. Bet ne tada, kai pila kaip iš kibiro.
Fussenas
Romantiški Austrijos keliai sklandžiai pereina į romantiškus Vokietijos kelius, kai išsukom iš magistralės ir pasirodė Bavarijos Alpės ir jų papėdėje tūnantis Fussenas - mūsų kelionės tikslas ir pagrindinė bazė lankantiems dvi žymiausias Bavarijos pilis.
4 diena: Bavarijos Neuschwensteino ir Hohenschwangau pilys
Čia būtina praleisti visą dieną, tačiau reikia pasiruošti iš anksto. Pilys labai populiarios, todėl bilietus į ekskursijas (o kitaip į pilis nepateksi) būtina pirkti iš anksto ir atidžiai dėliotis dieną, nes ekskursijos vyksta konvejeriu ir tavo bilietas galioja tik tiksliai tuo laiku.
Mes pataikėm į Pilių dieną per pačias Velykas, todėl prieš tris savaites bilietų į angliškus turus jau faktiškai nebuvo - pavyko gauti vieną 14:20, o kitą 17:30, bet laimė atvažiavus į vietą bilietų centre geranoriškai leido juos pasikeisti ir eiti į turus drauge.
Planavimas nėra labai sudėtingas, bet reikia nepamiršti, kad iki pilių dar yra geras gabaliukas ėjimo pėsčiomis.
Veiksmų eilė yra tokia:
Atvykstat į vietą ir pasistatot automobilį (parkingas 10 eurų, didžiulės stovėjimo aikštelės)
Iš pradžių einate į Hohenschwangau pilį. Galite pirkti anglišką turą su gidu arba su audio gidu, didelio skirtumo nėra. Mes Hohenschwangau turėjom audio gidą, bet vis tiek iš kambario į kambarį mus lydėjo gidė, kuri užrakindavo/atrakindavo kambarius ir per atstumą įjungdavo audio gidus.
Nuo parkingo iki Hohenschwangau pilies yra maždaug 20 minučių pėsčiomis lipant laiptais, dar galima kelias minutes stabtelti gražioje pilies koplyčioje.
Pilis pasakoja apie Bavarijos karaliaus Maximiliano, jo žmonos Marijos ir dviejų vaikų - Oto ir Liudvigo, kuris vėliau pastatys savo svajonių pilį ir liks istorijoje kaip Mad King Ludwig, gyvenimą. Čia sužinome apie priešistorę, karalių gyvenimą ir juos dažnai lankiusį žymųjį kompozitorių Vagnerį. Yra net ir lova, kurioje miegodavo pilyje viešintis kompozitorius.
Po pilies nusileidžiate tiesiai į Bavarijos Karalių muziejų. Interaktyvi ekspozicija su audiogidu pasakoja apie visą dinastiją nuo pirmųjų karalių iki dabartinių dienų. Daugiausiai laiko, žinoma, skiriama XIX amžiui ir Karaliui Liudvigui. Aiškėja visos politinės intrigos ir manipuliacijos, nė kiek neaiškėja paslaptingos karaliaus mirties priežastys, dėl kurių ir šiandien ginčijasi istorikai .
Tada priklausomai nuo piniginės storio užkandate - galima ir keptų bulvyčių bistro, ir steikų restorane baltomis staltiesėmis - ir laukia pagrindinis dienos akcentas - karaliaus Liudvigo svajonė Neuschwensteino pilis. Iki jos teks kopti aukštai ir popierinis žemėlapis nemeluos - tikrai užtruksite 40 minučių, tad planuokite atitinkamai. Jei yra noras pailsinti kojas - savo paslaugas tiek aukštyn, tiek žemyn siūlo vežikai su karietomis.
Muziejuje ir pirmojoje pilyje pasidėjus istorinius pagrindus, Neuschwensteinas bus tikras saldainis. Pilis, kurios neturėjo būti realybėje. Neįtikėtina, gigantiška svajonė, karaliaus draugystė su Vagneriu ir išėjimas į Vagnerio sukurtą viduramžių legendų pasaulį, kosminio dydžio skolos, rūmų sąmokslas ir keista Išprotėjusio Karaliaus mirtis.
Turas neilgas, viskas vokiškai sklandžiai, gidė turi mikrofoną - Sosto salė, dirbtinė grota, muzikos salė - karaliaus Liudvigo užmojai ir keistumas eina koja kojon. Nors pilis atrodo didžiulė, tačiau daug kur vyksta restauracija ir kai kuriuos kambarius galima pamatyti tik filmuke ekskursijos gale.
Tačiau tai dar ne viskas, pasukus į šoną ir dar 15 minučių paėjus miško keliuku pasieksite Marijos tiltą, nuo kurio atsiveria pats fantastiškiausias vaizdas į Neuschwensteiną. Bet žmonių ant tilto tiek, kad teko gerą valandą stovėti gyvoje eilėje, kad prasieitume tiltu. Ar verta - jeigu oras geras, kodėl ne, net tas žmonių knibždėlynas ant tilto atrodo įdomiai.
Ir tada ramus nusileidimas į apačią, grįžimas į Fusseną ir pelnyta vakarienė.
5 diena: Romantiškas Bavarijos kelias - Rothenburgas (250 km)
Kelias jau suka namo, tačiau dar yra ką pamatyti. Susitvarkykite navigaciją, kad nevestų jūsų į autobanus ir riedėkite romantišku Bavarijos keliu iki viduramžiško Rothenburgo, pakeliui sustodami dar viename istoriniame miestuke - Dinkelsbuhlyje. Iki tol dar yra keli mieli miestukai - Harburgas, Nordlingenas, bet mes pasirinkome šituos du.
Dinkelsbuhl
Vienas iš kelių likusių Vokietijos miestų, kurių senamiestį supa viduramžių sienos. Pastatom mašiną dideliame nemokamame parkinge iš karto už sienų ir visi penki einam pasivaikščioti. Miestukas nedidelis - pakanka valandos apžiūrėti senamiestį, užkąsti ir aplankyti įspūdingiausią vietą: gotikinę šventojo Jurgio katedrą
Kelias toliau veda į galutinį dienos tašką - nuostabųjį Rothenburgą. Dar vienas viduramžių miestelis su dar geriau išsilaikiusiais pastatais, jį supančia istorine siena, ant kurios galima užlipti ir pasivaikščioti.
Apsistojome viešbutyje, kurio net negali pavadinti viešbučiu, o labiau viduramžių smukle, kur apačioje žmonės vaišindavosi, o antrajame aukšte būdavo kambariai pasiturintiems ir viena bendra salė miegojimui turintiems mažiau pinigų.
Rothenburge yra ką veikti - miesto ir Kalėdų muziejai, kelios įspūdingos bažnyčios, Hario Poterio gerbėjai gali paieškoti vietų, kur buvo filmuojami paskutiniai du filmai, bet šiaip pakanka net ir tiesiog pasivaikščioti ir pasimėgauti senovine atmosfera.
Labiausiai rekomenduoju prieš 20 valandą atsidurti prie Rothenburgo rotušės, nes varpams pradedant mušti aštuntą vakaro ant rotušės laiptų atsiranda miesto panaktinis sargybinis su pilna uniforma, alebarda ir žibintu, ir pradeda valandos trukmės naktinę ekskursiją po Rothenburgą.
Ekskursijos metu išgirsite kelias istorijas iš Rothenburgo praeities, jau daug kam girdėtus dalykus apie žiurkes, marą, fekalijas ir kitus viduramžių miesto atributus, bet verta sudalyvauti vien dėl atmosferos. Ekskursija kainuoja 9 eurus, rezervacijos nereikalingos, tiesiog prieš 8 reikia būti prie miesto rotušės.
Rothenburge nemažai gerų restoranų, yra net ir turinčių Michelino žvaigždę, bet antrą Velykų dieną daug kas nedirbo, tačiau suradome visai neprastą variantą itališkame “Michelangelo” su kiek juokingu interjeru, bet kokybiška itališka virtuve.
6 diena: Rothenburgas - Wroclawas - Vilnius? (1500 km)
Paskutinę dieną galimi keli variantai - jeigu turite du vairuotojus ir nusiteikimą grįžti greičiau, anksti išvažiavę iš Rothenburgo, tikrai vėlai vakare būsite Lietuvoje.
Jei ypatingai neskubate, galite sustoti nakčiai pusiaukelėje - Vroclave ir pasivaikščioti po šitą Lenkijos miestą. Po Vokietijos ir Austrijos kainų - viskas Vroclave šokiruos gerąja prasme.
Dar viena opcija privažiuojant Vroclavą sustoti apsipirkti Wroclaw Fashion Outlete. Daug žinomų prekės ženklų - nuo Calvin Klein, Marco Polo iki Hillfiger, Levis, Nike ir taip toliau. O kainos dar labiau jus šokiruos, ypač jei pataikysit į išpardavimus.
Kaip bebūtų keista, bet iš visų restoranų, kur valgėm, labiausiai rekomenduoju atrastą Vroclave - šalia Katedros aikštės įsikūrusį “Lwia Brama” - nuostabi moderni lenkiška virtuvė ir puikus laisvai angliškai kalbančių padavėjų aptarnavimas. Nuo starterių iki desertų - viskas buvo geriausia, kas pasitaikė šioje kelionėje. Ir vakarienė dviems su starteriais, karštais, desertu ir vynu kainavo kiek daugiau nei 50 eurų. Lenkija…
Ir paskutinę dieną jau spurtas iki Vilniaus - ramiai atsikėlus ir 6 valandą vakaro įėjus pro namų duris ir uždarius šitą ratą.
Ar verta - jei nesibaiminate ilgesnių atstumų, turite didesnę mašiną gerai kompanijai ir atrasit 5-6 dienas - tikrai taip.
Kadangi daug kartų pakartojate, tai norėčiau patikslinti, kad pavadinimas yra NeuschwAnstein, o ne NeuschwEnstein. Schwan yra Gulbė. 🌹
Tame kelyje yra ir dar vienas miestelis labai vertas dėmesio: Esslingen am Neckar, visai šalia Štutgarto. Nuostabi kalėdinė mugė, skirtingai nuo tradicinių, turinti ir ypatingą viduramžių stiliaus mugę. Be to, miestelyje yra seniausi visoje Vokietijoje sekt(“šampano namai”)- Kessler sekt.