Rytas Staselis. Utena - automobilininkų kraštas.

Utenos garbės pilietė su 12 kortelių, bet be teisių, meras su Makita ir jauna politikė su superautomobiliu, varomu viskuo.

2021 m. birželio 15 d. dabar jau buvęs Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas užsuka į parduotuvę, perka akumuliatorinį dulkių siurblį-šluotą “Makita” ir savivaldybės finansininkams vėliau pateikia sąskaitą, kuri pateisina Tarybos nariams numatytą transporto išlaidų kompensavimo priemonę.

Kaip “Makita” turėtų atsiliepti ar pagerinti Utenos krašto žmonių gyvenimą – geriau jau įjunkite savo fantaziją. Pats meras per kadenciją įsisavino 13 500 uteniškių eurų.

A. Katinas, prieš paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus, kuriuose su savo komanda buvo tiesiog nušluotas, LRT žurnalistams sakė:

“Mano sąžinė – švari kaip angelo” - Alvydas Katinas

Tačiau dabar nėra kaip jo paklausti: nors išrinktas į Tarybą jis kelis mėnesius joje nesirodo. Nėra net prisiekęs.

Todėl, vertindami turimą informaciją ir projekto “Skaidrinam 2023”  komandos turimą analizę apie iki šiol šalies savivaldybėse klestėjusį piktnaudžiavimą transporto, ryšio ir kanceliariniams poreikiams skiriamomis išmokomis, galėtume sakyti, kad sąskaita už “Makita” mokesčių mokėtojams tiesiog atitinka principą “vsio zakono”, kaip sakydavo garsiausias Lietuvos socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas.

Du dešimtmečius po socdemais buvęs Utenos kraštas šiemet išsivadavo iš po to kompleksinio užpakalio, kurio sudėtin įėjo ne tik buvęs meras su savo komanda, bet ir čia daugelį metų rinkta viena įtakingiausių, “šešėlinių” LSDP narių – Milda Petrauskienė. Savivaldos rinkimuose sėkmė lydėjo du vietos rinkimų komitetus: “Kartu už Utenos kraštą” (jo atstovas Marijus Kaukėnas dabar yra savivaldybės meras) ir “Stipri Utena”.

Jei kada netyčiom nutiktų stebuklas ir buvęs Utenos rajono meras apsireikštų (yra jį mačiusių kažkuriame partiniame renginyje jau po rinkimų), rastųsi gera proga pateikti jam klausimų.

Ne tik apie siurblį-šluotą, kaip Utenos krašto žmonių gerovės kūrimo simbolį. Bet ir, tarkime, apie tai, ką daryti su savivaldybės garaže likusia maždaug pusės kubinio metro tūrio rietuve “Utenos rajono savivaldybės 2022 m. veiklos ataskaitų” leidinių. Žinia, išleistų už mokesčių mokėtojų pinigus, ant padoraus popieriaus ir gausybe buvusio mero nuotraukų.

Tačiau grįžkime prie “Skaidrinam 2023”  tyrimo. Pavarčius visus 16 pateiktų bylų su išmokų Tarybos nariams dokumentais tomų, kilo prieštaringas įspūdis.

Viena vertus, už Tarybos reglamento numatytą kanceliarinėms reikmėms, ryšio paslaugoms bei transporto poreikiams 0,7 minimalios mėnesio algos  (MMA) dydžio išmoką ypatingai “neprasisuksi”. Tokių užmojų, kaip Pagėgiuose, Kauno mieste ir rajone niekaip nepatenkinsi.

Praėjusią Tarybos kadenciją 2019 m. jos nariams buvo skiriama 388,5 Eur, 2020 m. - 424.9 Eur., 2021 m. - 449,4 Eur. Ir 2022 m. - 511 Eur. Kita vertus, prasminga priminti, kad tai – gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos sumos, skiriamos vietos politikams kiekvieną mėnesį.

Trečias dalykas, kaip rodo “Skaidrinam 2023”  tyrimo patirtis – net ne ypač dideli, tačiau “dyki” pinigai politikus masina beigi žadina jų vaizduotę. Ir jų visada yra per mažai.

Pavarčius tai, ką atsiuntė Kauno rajono savivaldybė, galima būtų tvirtinti, kad 2019-2023 m. politinė kadencija Kauno rajone buvo tiesiog kanceliarinių prekių gerbėjų Meka. Etiketė Utenai – automobilininkų rojus.

“Nepamiršk, kad į tokį kraštą atvykai”, - ta tema linksėjo galva Utenos savivaldybėje atsitiktinai sutiktas kolega.

Uteniškiams būtų miela žinoti. kad vietos politikai praėjusiąją kadenciją jiems asmeniškai dėmesio skyrė gal šiek tiek mažiau, nei savo automobiliams. Vertinant paskutinių rinkimų rezultatą – dėl to kyla abejonių. Tačiau meilę nuosaviems automobiliams liudija išmokų apskaitų dokumentai ir netgi kompensuotas gaiviklis ir kava.

Kilimėliai automobilio salonui mokesčių mokėtojų sąskaita netiesiogiai galėtų paaiškinti, kam buvęs meras A. Katinas pirko “Makitos” dulkių siurblį-šluotą. Skonio reikalas – ar ji yra patogiausia švaros užtikrinimo priemonė.

Utenos r. Tarybos darbo reglamento 138.5punktas skelbia, kad išmokomis galima sumokėti už

“Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių eksploatavimą - remontą, degalus, tepalus, atsargines dalis, padangas, plovimą ir valymą, draudimą (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), taksi paslaugas, įsigytus viešojo transporto bilietus, transporto paslaugas teikiamas Savivaldybės teritorijos ribose”.

Kitaip tariant – beveik už viską. Utenos r. savivaldybės administracijos žmonės tvirtino turintys labai “kietus” finansininkus, kurie iš Tarybos narių nepriimdavo apmokėti paslaugų pirkimo kvitų “už bet ką”.

Ir esą tokio požiūrio buvo griežtai laikomasi. Utenoje taip pat galiojo griežta nuostata nepripažinti nuasmenintų kasos čekių už degalinėse pilamą kurą ar kurias kitas paslaugas beigi prekes, kurias būtų galima mėginti “pritempti” prie reglamento normų.

Tai kol kas išskiria šią savivaldybę iš kitų, kurių išlaidų eilutes teko analizuoti “Skaidrinam 2023” .

Todėl iš mūsų patirties kylantis klausimas apie banko kortelių naudojimą sumokant už degalus čia buvo dar įdomesnis. Nes teoriškai: kiek normalus žmogus gali turėti savo vardu išduotų banko kortelių ir kaip turi elgtis ne politikas, o degalinės operatorius, jeigu klientas sumokėti už įsigytą kurą prašo išrašyti čekį jo vardu, tačiau pateikia kito žmogaus vardu išduotą banko kortelę.

Šiuo požiūriu neginčijama čempione galėtume paskelbti su LSDP į tarybą patekusią Robertą Macelienę – garbią uteniškę, rajono Garbės pilietę, pedagogę, tarptautiniu mastu laurų nuskynusią vaikų šokių mokytoją.

Per kadenciją ji gavo daugiau kaip 18 000 eurų išmokų, beveik viską - 16 800 eurų išleido degalams.

Kur neišleisi, jei jos kurą pirkti naudotų banko kortelių malkoje – 12 vienetų.

Bent dešimt jų – debeto, viena – kredito kortelė: jų kasos čekiuose užfiksuoti paskutiniai keturi numerių skaičiai – 9039, 2190, 8528, 9083, 0117, 7986, 9039, 1998, 5099, 2559, 2929, 9369, 2533.

Įdomiausia tai, kad R. Macelienė “turi” daug kortelių, bet neturi vieno svarbaus dalyko - vairuotojo pažymėjimo.

Ji tai mums patvirtino pati. Paskambinę jai savaitgalį išgirdome, kad ponia Macelienė tuo metu buvo Latvijoje, tarptautiniame šokio konkurse “su vaikais” ir laukė saviškių pasirodymo. Į klausimą, ar turinti vairuotojo pažymėjimą ji atsakė: “Ne, neturiu, tačiau vyrą turiu” ir nuspaudė telefono groteles.

Tad turime likusių papildomų teisėtų klausimų. Ar tai reiškia, kad R.Macelienę visur vežioja jos vyras?

Ar tai reiškia, kad pildamas degalus už mokesčių mokėtojų pinigus antroji ponios Macelienės pusė degalinės operatoriams nurodo į čekį įrašyti savo sutuoktinės pavardę?

O gal Utenos rajono savivaldybės Tarybos narė su savo vyru visuomet važiuoja kartu?

Banko kortelių malkos dydžio sidabras galėtų atitekti Eglei Zarankaitei – vienai jauniausių visos šalies politikų, Tėvynės Sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų atstovei, TSPMI 4 kurso studentei, šaulei, sportininkei (lengvoji atletika, disko metimas) ir muzikantei (paskutines keturias savybes radome E. Zarankaitės tinklalapyje).

2019-2023 m. kadencijos metu ji leido uteniškių pinigus beveik vien degalams ir prileido visai nemažai - irgi virš 18 000 eurų.

Degalinėse atsiskaitė 8 banko kortelėmis. Mėgėja važiuoti automobiliu kadencijos pabaigoje, kada išmokos dydis pakilo ligi 511 Eur. į limitą savo poreikių nesugebėdavo sutalpinti. Ataskaitos rodo, kad degalams antroje kadencijos pusėje per vieną mėnesį išleisdavo ir 540 Eur. (savivaldybės administracijos atstovų teiginiai ir finansų skyriaus pareigūnų rezoliucijos ant dokumentų rodo, esą jai buvo sumokama tik 511 Eur).

Štai kaip atrodo E. Zarankaitės 2020 m. gruodžio mėnesio transporto išlaidos. Nepamirškim - visuotinis karantinas. Viskas uždaryta. Bet paskutinis ketvirčio mėnuo. Eglė degalų “pilasi” 15 kartų už beveik 500 eurų. Už tokią sumą nuvažiuoti galima beveik 5500 kilometrų. Arba 200 kartų nuo Utenos iki Užpalių

Be to, Eglė turi kažkokią stebuklingą mašiną, nes gruodžio 1 į ją pila ir benziną, ir dyzelį, gruodžio 8 dujas, gruodžio 11 vėl benziną ir dyzelį, gruodžio 14 dujas, gruodžio 17 dyzelį, gruodžio 18 dujas ir taip toliau iki metų pabaigos.

E.Zarankaitė – viena tų, kurie  degalus “pylėsi” tą pačią dieną bent po du kartus:

2019.09.22 12:22 val.         dyzelinas       47,37 l           už 54,43 Eur.

2019.09.22 14:33 val. dyzelinas              70 l         už 80,66 Eur.

Mes nežinome, kokį automobilį vairuoja politikė Zarankaitė, tačiau per tas nepilnas dvi valandas ji turėjo nuvažiuoti šimtus kilometrų, kad pritrūktų kuro. Tačiau, matyt, sugebėjo. Arba pylė į svetimos mašinos baką.

O R.Macelienė (be vairuotojo pažymėjimo) per dvi valandas 2019 m. paskutinę lapkričio dieną su sutuoktiniu už vairo sukorė, ko gero, dar daugiau:

2019.11.30 18:18 - 49 litrai dyzelio už 57 eurus, po nepilnų dviejų valandų 20:08 vėl 60 litrų dyzelio už 68 eurus.

Nors neturėjom tikslo analizuoti dar ir ankstesnės kadencijos (2015-2019), finansų dokumentai rodo, kad tuometinis Tarybos narys ir vėlesnės kadencijos mero A. Katino patarėjas Vidmantas Valinčius pildamas degalus vien per nepilnus tris 2019 m. mėnesius pasinaudojo net 12 banko kortelių, kurių numerių paskutiniai skaičiai – 0904, 8215, 9339, 9467, 3525, 6000, 9467,  8491, 1056, 5060, 8694, 4727. Visi kasos dokumentai, žinoma, V Valinčiaus vardu.

Priminsim, kad nacionalinis rekordas priklausė Pagėgiams - 37 vicemerės skirtingos kortelės. Čia 12, bet tik per 3 mėnesius.

Jeigu pažiūrėtume į 2021 metus, kai dėl karantino iš 14 Utenos tarybos posėdžių 13 vyko nuotoliniu būdu, nuotoliu vyko beveik visi komitetų posėdžiai, tačiau Utenos politikai sugebėjo bendrai išvažinėti daugiau kaip 60 000 eurų tik degalams. Ne remontams, ne draudimams - tik degalams

60 000 eurų - už tiek nuvažiuojama daugiau kaip 500 000 kilometrų. Arba 20 000 kartų nuo Utenos iki Užpalių.

Karantininių metų važinėtojų tope jau pažįstamos pavardės:

• Eglė Zarankaitė - 5 235 eurai degalams

• Roberta Macelienė (be vairuotojo pažymėjimo) - 4 535 eurai degalams

• Žydrūnas Urbonas - 3 812 eurų

• Paulius Čyvas - 3 726 eurai

Netoliese ir dabartinis meras Marijus Kaukėnas su 2 697 eurais.

Kur jie visi taip važiavo per karantiną - niekas nežino, bet greičiausiai kaip ir kituose rajonuose - niekur nevažiavo, o tiesiog įsisavino uteniškių pinigus.

Abejonių kelia dabartiniai išmokų reikalo reformos iniciatoriai teigiantys, kad savivaldybių tarybų nariams reiktų mokėti tiesiog fiksuotas sumas ir problemos nebūtų. Vis dėlto labiau atrodo, kad  tokios reformos rezultatai priklausytų nuo krypties, į kurią lenkti savivaldos tarybos narių nagučiai.

Štai Utenos politikai visa apimtimi naudojosi galimybe apdrausti savo transporto priemones.

Štai Nerijus Stasiulionis, 2019 m., vos išrinktas į rajono Tarybą susitarė su draudimo kompanija “Gjensidige”, kad ši pakeistų galiojančią sutartį dėl automobilio BMW X4 draudimo taip, kad būtų pakeistas mokėtojas. Iš Astos Stasiulionienės į Nerijų Stasiulionį. Utenos krašto ir Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita. Nes taip galima.

Dar vienas klausimas, kuris kilo tyrimo metu: vadinkime jį Tarybos narių monogamija automobiliams. Kitaip tariant, kada sąlygos finansiškai patenkinti transporto sąnaudas yra tokios liberalios kaip Utenoje, kiek automobilių reikia bei galima remontuoti, drausti, įrengti signalizaciją, pirkti detales, tepalus beigi kilimėlius, siekiant vietos žmonių gerovės? Atsakymas – nebūtinai vieno.

Tiksliai ištirti šitai yra keblu, nes oficialiai nėra savivaldybės finansininkų reikalavimo į PVM sąskaitas-faktūras įrašyti automobilio tipą ir registracijos numerį. Maža to, pernelyg uolūs šia prasme autoremontininkai gali užsidirbti konkurencingumo minusą, jei laikysis principo pažymėti, ką konkrečiai remontuoja. Visada lengviau bus tiems paslaugos teikėjams, kurie lakoniški ir paslaugų skiltyje nurodys tiesiog “automobilio remontas”, “tepalų keitimas”, “padangų keitimas ir ratų balansavimas”.

Tačiau šiokius tokius dokumentus Utenos popieriuose pavyko atrasti. Kad Tarybos narys Jurijus Blakunovas mokesčių mokėtojų sąskaita remontavo BMW 320 D (reg. numeris nežinomas) ir BMW X5 (reg. nr. JTZ205).

Dabartinis meras praėjusioje kadencijoje dirbęs opozicijoje Marijus Kaukėnas tarnybos tikslais naudojo ir remontavo nuosavus BMW X5 FOB515 ir BMW X REIHE MBR545.

Žaliųjų partijos Sigitas Mecelica mokesčių mokėtojų sąskaita puoselėjo net tris automobilius: Toyota Corolla HRA075, Toyota Auris (numeris nenurodytas) ir Opel Astra JZT692.

Konservatorius Kęstutis Udras projektui “Skaidrinam 2023” pripažino, kad 2019-2023 m. Tarybos nario kadenciją pradėjo vairuodamas Opel Astra (Nr. KJF711) – už jo „Kasko“ tipo draudimą mokėjo savivaldybė. Vėliau įsigijo Nissan Xtrail (Nr. JZR095)

“Tokios blogos mašinos dar neturėjau – vis remontavau, remontavau, pyliau tepalus, kol pasisekė parduoti ukrainiečiams“, - telefonu sakė K. Udras.

Nuo praėjusios kadencijos pabaigos iki dabar jis vairuoja ir savivaldybės lėšomis prižiūri automobilį Toyota RAV4. Šis automobilis nurodytas ir oficialiojoje politiko deklaracijoje.

Įspūdingesnis transporto priemonių sąrašėlis priklauso Tarybos nariui dar vienam konservatoriui Raimundui Kelevišiui.

Dėl jo, tiesa, yra tam tikrų prieštarų (kai kurios sąskaitos surašytos tarsi vištos koja), tačiau dokumentai rodo, kad R. Kelevišius savivaldybės sąskaita remontavo:

• VW Golf (numeris nenurodytas)

• VW Polo CHV186

• VW Polo JPB781

• BMW LPF806.

Telefonu projektui “Skaidrinam 2023” R. Kelevišius tvirtino, esą ”VW Golf ir Polo tikrai buvo”.

Tačiau sako tiksliai dėl visų dokumentuose užfiksuotų automobilių neprisimenantis:

”Dukrai pirkau, žmonai pirkau, bet visko dabar neprisimenu”.

Vis dėlto jis patvirtino, kad žmonos vardu įsigytą, registruotą ir savivaldybės lėšomis remontuotą automobilį BMW (Nr. LPF806) naudojo, kaip jis sako, tarnybos tikslais.

„Bet dabar aš jau nebe Tarybos narys“, - tarsi svarbią aplinkybę būtinai pažymėjo R.Kelevišius.

Utenos rajono savivaldybės Tarybos administracijos žmonės, įskaitant merą Marijų Kaukėną, sako turį ketinimų artimiausiu laiku peržiūrėti senąsias arba, pasitarus su teisininkais, sudaryti naujas išmokas Tarybos nariams užtikrinančias taisykles.

Tačiau tai bus kebli užduotis. Nes padorumo ir moralės normų iš principo neįmanoma įvilkti į tramdomuosius teisės marškinius. Kita vertus, ar įmanoma patvirtinti tokias taisykles, kurios draustų politikams įsigyti ne savo veiklai būtinus daiktus, o aksesuarus (tarkime, išmanaus telefono aplanką, kurio kaina – virš 20 Eur.), o kurą naudoti vykdant politinę veiklą, o ne užtikrinant šeimos poreikius.

Šitai – tarsi ir be specialiųjų taisyklių aišku, bet...

Kadencija ilga, gal ir ponia Macelienė sugebės išsilaikyti teises.