Guido Reni "Aurora"

Dieviškai talentingo ir pragariškai priklausomo dailininko istorija

Prieš pradėdamas dar vieno paveikslo istoriją dalinuosi ir keliais video, kuriuos ką tik parsivežiau iš dar trijų Caravaggio miestų - Prancūzijos Nancy bei Roueno ir Vienos

Ruenas (1 paveikslas)

Nancy (1 paveikslas)

Austrija (3)

Vienos meno istorijos muziejus (3 paveikslai)

Primenu, kad visą Caravaggio projekto eigą galima sekti čia. Realiai man liko trys dideli užėjimai:

• Dėl įvairių priežasčių nepamatyti Italijoje (viena Romos bažnyčia remontuojama, Neapolio muziejuje esantis darbas buvo paskolintas, nesugebėjau susiderinti vizito laiko su privačiu fondu)

• Likę Europoje (Montserrat, Dublinas, Berlynas ir Potsdamas)

• Ir sunkiausias variantas - po visas Jungtines Valstijas išsimėtę paveikslai

Dar dalinuosi smagia žinia - mano antroji dailės istorijos knyga jau pradėta maketuoti, turi pavadinimą: “Lošėjai, romantikai ir budeliai” ir turėtų prekyboje pasirodyti prieš Kalėdas.

O dabar keliaukime į Italiją - pas dieviškąjį Guido Reni ir jo Aurorą.

XVII amžiaus pradžioje Romoje be konkurencijos karaliavo Caravaggio. Pasižiūrėti į jo darbus dailininkai atvažiuodavo ne tik iš Italijos, bet ir visos Europos. 

Vienas tokių buvo Guido Reni - Bolonijos muzikanto šeimoje gimęs vaikis.

Tėvas norėjo, kad sūnus sektų jo pėdomis, bet Guido nuo mažens traukė paveikslai ir sulaukęs vos dešimties, jis jau įsitaisė mokiniu pas flamandą Denisą Calvaertą. Tačiau už tokias ankstyvas dailės pamokas Guido teko susimokėti - jis liko be normalaus išsimokslinimo ir visą gyvenimą nemėgo skaityti ir kažkuo domėtis. Jis turėjo daug labiau deginančią aistrą, bet apie tai vėliau. 

Vėliau jaunasis Reni pakeitė mokyklas, susipažino su įtakingos dailininkų Carraccių giminės atstovais ir galbūt jų paragintas 1601 metais persikėlia gyventi į Romą, kur kartu su Annibale Carracci komanda ėmėsi freskomis puošti Farnese šeimos rūmus. Ir, žinoma, žavėtis Caravaggio. 

1604 metais Reni gyvenime nutinka lūžis - jis gauna pirmą individualų užsakymą. Ir ne šiaip kokią freskelę, o įtakingo kardinolo Aldebrandinio norą Švento Pauliaus prie Trijų Fontanų bažnyčios altorių papuošti paveikslu, vaizduojančiu Švento Petro nukryžiavimą. 

Reni pasiraitoja rankoves - jis įrodys, kad yra ne prastesnis nei pats Caravaggio. 1605 metais paveikslas baigtas, greičiausiai jo pasižiūrėti užsuka ir Caravaggio, juk jis pats neseniai ta pačia tema tapė paveikslą Cerasi koplyčioje Santa Maria del Popolo bažnyčioje. 

Amžininkų teigimu kyla skandalas - Caravaggio apkaltina Renį plagiatu. Ir iš tiesų, atrodo, jog Reni bandė kopijuoti grubius Caravaggio valstiečius ir gilius šešėlius.  Kairėje yra Reni, o dešinėje Caravaggio

Tai didžiulis smūgis Guido Reni. Caravaggio grasina taip visko nepaliksiąs, o Reni tik teisinasi, kad “nenorėjo su niekuo konkuruoti, nes žino, kad yra prastesnis”. 

Guido bijo konflikto, jis nepasitiki savimi ir tas nepasitikėjimas išliks visą gyvenimą, net kai jis virs siautėjančiu despotu savo tarnams ir mokiniams. O gal kaip tik dėl to. 

Tačiau labai greitai Caravaggio pats sulaukia didžiulių problemų ir bėga iš Romos, o Guido Reni visam gyvenimui atsikrato bet kokio sCaravaggio įtakos. Dar labiau - jo paveikslai taip keičiasi, kad virsta tiesiog “anti-Caravaggiškais”.