Kronikos #7/2024
Kronikose apie Šiaurės Velso futbolo pasaką, patarimą keliaujantiems, būsimą Caravaggio blitzą, NYT bestselerius ir TV serialus pagal kompiuterinius žaidimus.
Sveiki atvykę į dar vienas Kronikas. Šį kartą šiek tiek lengvesnės ir smagesnės temos, mažiau tyrimų ir politinių batalijų - viskas dar prieš akis.
Tačiau prieš pradedant dar šiek tiek informacijos apie Substacko grafikus ir svarbias datas. Keisis mūsų mėnesinės viktorinos data, deja, gegužės pirmadienį būsiu Londone, kitą dieną vesiu prezidentinius debatus, tad vienintelė laisva diena yra gegužės 8 (trečiadienis) 19 valanda. Mėgstantys šią pramogą - pasižymėkite kalendoriuose.
Kitos savaitės pradžioje parašysiu savo įspūdžius apie Knygų Draugijoje skaitytą “Kopą” ir paskelbsiu naują knygą, o jūs dabar turite progą balsuoti ir išsirinkti, ką skaitysime.
Violeta Tapinienė “Susigrąžinto laiko blyksniai” - dėl to ir balsuojame, kad nebūtų nepotizmo. Mano mamos knyga yra jautrių esė rinkinys apie jos gyvenimą, vaikystės prisiminimus grįžus iš Sibiro ir slapstantis po svetima pavarde, augimą ir meilę, o taip pat susidraugavimą su Facebooku ir refleksijas apie šių dienų aktualijas.
Norbertas Černiauskas “Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija” - populiaraus Lietuvos istoriko fantazija apie tai, kas būtų jeigu būtų - jeigu Lietuva būtų išvengusi didžiausios XX amžiaus katastrofos ir nebūtų okupuota.
Benas Lastauskas “Tiems, kurie neskaito” - populiarusis Instagramo ir Facebooko influenceris negailestingai ir skaudžiai pjauna madingojo jaunimo gyvenimo problemas ir iškylančias krizes. Įspėjimas - labai necenzūrinė kalba.
Daniel Kahneman “Mąstymas, greitas ir lėtas” - deja, neseniai mirusio psichologo ir Nobelio premijos laureato kelionė po mūsų protus ir skirtingus mąstymo būdus.
Taigi rinkitės:
O dabar keliaujam į Kronikas, kur laukia:
Holivudinė Šiaurės Velso futbolo pasaka
Audiogidai - mano mėgstamas užsiėmimas ir pasiūlymas keliaujantiems
Būsimasis itališkas Caravaggio blitzas
5 geriausi TV serialai, sukurti pagal kompiuterinius žaidimus
“New York Times” bestseleriai
Ką skaitau, žiūriu ir žaidžiu
Wrexhamo futbolo pasaka
Sporto klubai kaip žibinto šviesa drugelius traukia žymius ir turtingus žmones. Užsienyje į juos investuoja multimilijardieriai, roko žvaigždės ir naftos šeichai. Futbolo klubų rinkoje jau sklando posakis, kad norint įsigyti Premier lygos klubą būtų ultraturtingu nebeužtenka, reikia turėti valstybės lygio finansus.
Lietuvoje, aišku, viskas kukliau. Ryškiausiai čia žibėjo futbolo ir krepšinio gelbėtojas Romanovas, ankstyvaisiais metais buvo ROMAR klubas, priklausęs liūdnai baigusiam verslininkui Romui Marcinkevičiui, kiek vėliau FK Vėtra, priklausęs Romui Stašauskui. Net ir nedidelėje valstybėje sportas yra brangus užsiėmimas, o mūsų muzikos ir kino žvaigždės tikrai neturi nei lėšų, nei ambicijų tuo užsiimti.
Šitos istorijos, kai sporto klubą perima vienas konkretus žmogus, kupinas gerų norų, dažniausiai seka ta pačia vaga ir dažniausiai baigiasi liūdnai.
Naujasis savininkas perima nustekentą klubą, įveikia pirminį fanų nepasitikėjimą, o gal jo net nesulaukia, nes į jį žiūri kaip į jų mylimo klubo gelbėtoją-mesiją. Jis maudosi adoracijoje, su fanais geria alų tribūnose, sulaukia ovacijų pasirodydamas ložėje ir galvoja, kaip pasirodo viskas yra gražu ir paprasta.
Dar daugiau - paprastai savininkas turi ambicijų ir jau mato save kartu su sportininkais keliantį čempionų taurę. Ir tada nutinka liūdnas dalykas - nes reikia kišti vis daugiau ir daugiau lėšų, nes sporto klubo išlaikymas net ir žingtelėjus per vieną lygą aukštyn gali padvigubėti, o skirtingai nuo verslo - čia investicijos negarantuoja grąžos. Netgi arabų šeichų milijardai negali garantuoti, kad “Manchester City” kiekvienais metais laimės Čempionų ar Premier lygą.
Ir tada ateina momentas, kai verslininkas pradeda suprasti, kiek pinigų jis kiša į šitą juodąją skylę, blaškytis, mėginti taupyti, galbūt dar jo verslas šiek tiek stabteli, jis bando klubą tiesiog išlaikyti, fanai pajunta, kad klubas nebeturi ambicijų ir pasiunta, tada savininkas sulaukia tiek heito ir grasinimų, kiek gyvenime nėra sulaukęs, nusispjauna, parduoda ar kartais apskritai skelbia klubo bankrotą ir deda kryžių ant šitos svajonės.
Taip patrūko Romanovas, kuris neįvertino kaštų skirtumo tarp Lietuvos ir Škotijos futbolo, ir užsilenkė su Edinburgo Hearts perėjęs visus mano minėtus etapus, užsilenkė ir Vėtra, kurios savininkas finansiškai nepajėgė patempti savo ambicijų perkėlus klubą į Vilnių ir europinį lygį, o pasikviesti partneriai iš Rusijos, savaime aišku, pasirodė aferistai.
Todėl kai Holivudo žvaigždės Ryanas Reynoldsas ir Robas McElhenney (labiausiai mums žinomas iš serialų “Its always sunny in Philadelphia” ir “Mythic Quest”) nusprendė perimti fanų valdomo nedidelio Velso miesto Wrexhamo futbolo klubą, beveik visa futbolo aplinka buvo skeptiška.
Ką bendro turi amerikiečių kino žvaigždės ir rūsčių angliakasių miesto futbolo klubas, kuris jau kartą buvo ant bankroto ribos, tada išgelbėjo susimetę fanai, tačiau jis 13 metų murkdėsi penktoje pagal stiprumą Anglijos futbolo piramidės lygoje - National League, o prieš ateinant naujiems savininkams vos neiškrito dar žemiau? Juo labiau, kad abu aktoriai turtingi žmonės, bet tikrai ne milijardieriai ir ne arabų šeichai.
Tačiau jie turėjo vieną unikalų pranašumą - A lygio žvaigždžių statusą, visų pirma Deadpoolas Ryanas Reynoldsas. Ir jie jį išnaudojo 120%
Įtikinę velsiečius savo gerais ketinimais jie pasirašė kontraktą kurti dokumentinį serialą “Welcome to Wrexham” apie savo nuotykius Velse. Ir ne su kokiu nišiniu kanalu, o su streamingo milžinu “Disney+”, kas reiškė du dalykus:
akimirksniu Wrexhamo projektas tapo žinomas visame pasaulyje
galimybė pasirodyti seriale sudomino rėmėjus, o kur dar galimybė gauti į savo reklamą žymiuosius Holivudo aktorius.
Pirmasis serialo sezonas buvo nepaprastai sėkmingas - aktoriai priėmė teisingą sprendimą fokusuotis ne tik į futbolą ir klubo reikalus, bet ir į Wrexhamo bendruomenės ir netgi Velso istorijos dalykus.
Paprasti Wrexhamo fanai tapo serialo žvaigždėmis, atskiros serijos buvo skirtos Velso istorijai, jo pakilimams ir tragedijoms, ir netgi valų kalbos pamokėlėms, kurių entuziastingai ėmėsi mokytis ir pats Reynoldsas su Robu (parašyti jo pavardę man reikia trijų kartų, tai apsistosiu ties vardu)
Nieko daug nesuspoilinsiu pasakydamas, kad pirmasis serialo sezonas baigėsi nusivylimu - Wrexhamui nepavyko pakilti į aukštesnę lygą. Tačiau aktoriams pavyko svarbesnis dalykas - jie įtikino miesto bendruomenę savo gerais ketinimais.
Atrodo, kad Reynoldsas su Robu turi nuostabią PR komandą, kuri neleidžia jiems daryti klaidų - jie pasamdė klubui gerus vadybos specialistus ir puikų trenerį, jie nesikiša į tiesioginį klubo valdymą, tačiau labai daug dirba su bendruomene - finansuoja labdaros projektus, atgaivino ir išpopuliarino moterų Wrexhamo komandą, pasakoja apie fanus su negalia ir jų integravimą į klubą.
Kai visa tai rodoma milijonams žiūrovų, tai negali neatsipirkti. Fanai atšilo ir įsimylėjo į naujuosius savininkus tiek, kad jų garbei imtos kurti dainos.
Į Wrexhamą plūstelėjo nauji klubo gerbėjai iš viso pasaulio - nuo Tailando iki Brazilijos.
Prisipažinsiu, kad šiemet irgi buvau nusižiūrėjęs rungtynes, į kurias norėjau nuvažiuoti, bet susikirto keletas renginių ir teko atidėti šitą planą kitiems metams.
Į Wrexhamą pradėjo važiuoti ir įžymybės - nuo futbolininkus linksminančių Reynoldso draugų tokių kaip dar viena Holivudo žvaigždė Willas Ferellas iki Anglijos karaliaus. Wrexhamo rungtynes stebėjo ir pats Davidas Beckhamas.
Futbolininkams, kurie dar prieš pora metų su nerimu laukė iškritimo į mėgėjų lygą, ir prie pralaimėjimų ir nevilties pripratusiems fanams tai vis dar atrodo, kaip pasaka.
O pasakos turi tendenciją baigtis dramatiškai. Antrasis “Welcome to Wrexham” sezonas baigėsi klubo triumfu, kai šis laimėjo savo čempionatą ir pateko į aukštesnę - League 2.
Ta proga Wrexhamas susiorganizavo priešsezoninį turą po JAV, kur pilnuose stadionuose žaidė prieš tokius varžovus kaip Chelsea ar Manchester United.
Prasidėjus League 2 sezonui daug kas tikėjosi, kad išsišokėliams iš Velso bus riesta, nes šalia galybės gerbėjų Wrexhamas sulaukė ir daug priešiškumo - ypač iš kitų lygos klubų fanų, kurie neslėpė savo nepasitenkinimo ir, ką ten slėpti, pavydo. Beje, aktoriai seriale apžaidė net ir tai - bent keliose serijose pasakodami ir žavėdamiesi kitais nedidelių Anglijos miestų klubais.
Wrexhamo startas iš tiesų buvo sunkus. Sezoną pradėję pralaimėjimu namuose 3:5 MK Dons komandai, per rugpjūtį jie iškovojo tik vieną pergalę. Bet vėliau įsibėgėjo ir tapo rimtais pretendentais į aukščiausias vietas.
Holivudo prodiuseriai vėl viską sekė savo kameromis ir netgi paankstino trečiojo sezono premjerą - serialas startuos gegužės 2 dieną, o paskutinės League 2 sezono rungtynės bus sužaistos balandžio 27 dieną.
Bet pagrindinis serialo įvykis jau nutiko - praėjusią savaitę Wrexhamas namuose 6:0 įveikė Forest Green klubą ir užsitikrino mažiausiai trečią vietą lygoje, o tai reiškia automatinį pakilimą į dar aukštesnę - League 1.
Miestas šėlo, o visos didžiausios Britanijos ir pasaulio žiniasklaidos priemonės pasakojo apie Reynoldso ašaras ir triumfą.
Reynoldsas socialiniame tinkle X rašė: “Jeigu man prieš porą metų būtumėt pasakęs, kad verksiu iš džiaugsmo dėl futbolo rungtynių, vykstančių Šiaurės Velse, jūs būtumėt Robas McElhenney”
Bus nepaprastai įdomu sekti visą Wrexhamo kelią trečiajame serialo sezone.
Euforijai nurimus visi supranta, koks milžiniškas iššūkis laukia Velso klubo naujoje lygoje, kurioje gali tekti susidurti su tokiais rimtais varžovais kaip Boltonas, Charltonas ar Sheffield Wednesday dar ne taip seniai žaidusiais Premier lygoje. Nuo 2018-2019 metų sezono nė viena komanda, patekusi į League 1, nesugebėjo iš karto pakilti į dar aukštesnę lygą.
Klubo biudžetas privalės kilti. Reikės naujų brangesnių žaidėjų. Reikės galvoti apie investicijas į stadioną.
Bet veiksmas jau vyksta - prieš kelias dienas klubas pasirašė rėmimo kontraktą su energinių sportinių gėrimų milžinu Gatorade, neabejotinai bus dar ir kitų, norinčių pasišildyti Reynoldso ir Disney+ generuojamos šlovės spinduliuose.
Vienas įtakingiausių sporto leidinių “The Athletic” skaičiuoja finansus - mano jau minėtas Sheffield Wednesday, kuris greičiausiai iškris iš antros lygos į trečią, kur žais Wrexhamas (nors ji vadinasi League 1, bet realiai yra trečia po Premiershipo ir Championshipo) vien atlyginimams skiria 14 milijonų svarų.
Tiek pinigų Wrexhamas gal ir neturės, tačiau visi pripažįsta unikalią klubo savybę generuoti pinigų srautus ir protingai juos leisti.
Pirmaisiais metais turėjęs 5 milijonus svarų pajamų, klubas per metus jas padvigubino iki 10 milijonų, o dabar, ekspertų duomenimis, artėja prie 20 milijonų svarų.
Šiame sezone Wrexhamo pajamos viršijo 20 milijonų svarų, League 1 taisyklės leidžia atlyginimams skirti ne daugiau kaip 60% metinių pajamų, tad Wrexhamo atlyginimų lubos gali būti netoli 12-13 milijonų svarų. League 1 klubo vidutinės išlaidos algoms sudaro apie 6 milijonus svarų.
Daugiau nei 20 milijonų svarų pajamų gauna tik mažesnė pusė Championship lygos klubų, o League 1 Wrexhamas bus prie finansinių lyderių, kadangi vidutinės League 1 klubo pajamos sudaro apie 9 milijonus svarų.
Ir visame šitame finansiniame kamuolyje reikia nepamiršti vieno dalyko - joks kitas ne-Premier lygoje žaidžiantis klubas nepritraukia tiek pasaulinio susidomėjimo ir neturi tiek skirtingų galimybių augintis pajamas kaip mažasis Wrexhamas.
Atrodo, kad pasaka tęsiasi.
Kiti Kronikų tekstai jau skirti tik prenumeratoriams
Keep reading with a 7-day free trial
Subscribe to Andrius Tapinas to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.