Pinigų ištaškymo kadencija. Neringos pavyzdys

Mano tyrimas kaip kadencijos metu buvo taškomos savivaldybės lėšos, kaip klestėjo draugų įmonės, o karantino metu būdavo privažinėjami ir kompensuojami tūkstančiai kilometrų

Taip jau nutiko, kad prieš debatus teko labai įsigilinti į vienos savivaldybės - konkrečiai Neringos - tarybos narių išlaidas ir jų kompensavimo tvarką. Šitas tyrimas yra susijęs tik su viena savivaldybe, bet aš neabejoju, kad panašus chaosas, pinigų taškymas ir fiktyvūs prirašymai tvyro daugumoje, jei ne visose šalies savivaldybėse.

Pradėkim nuo to, apie kokias sumas mes kalbame. Neringos tarybos reglamentas numato, kad tarybos nariui išlaidoms (kompiuterinės įrangos nuomai, transporto išlaidoms, kanceliarijai) galima skirti iki 0.4 vidutinio darbo užmokesčio.

Kadangi jis keičiasi, tai maksimalios lubos per 2019-2022 kadenciją buvo apie 27 000 eurų. Kai kurie Neringos tarybos nariai išnaudojo iki 92% leistinų lėšų, o bendra suma yra beveik 250 000 eurų.

Vienoje iš mažesnių savivaldybių, kurioje yra 15 tarybos narių. 2019 metų duomenimis Lietuvoje buvo 1502 tarybos narių vietos, tai jeigu visi dirba taip kaip Neringoje (o kodėl turėtų būti kitaip) mes kalbame apie labai rimtą 25 milijonų eurų sumą.

Besiruošiant debatams aš randu Neringos Audito ir kontrolės tarnybos atliktą audito ataskaitą dėl Tarybos narių išleistų pinigų už 2022 metus. Kai kur auditas lenda giliau į visą kadenciją, bet apie tai vėliau. Užduodu apie tai klausimus debatų metu ir gaunu labai keistus atsakymus. Štai kaip dėl įsigytų 65 flešiukų aiškinosi tarybos narys ir konservatorių kandidatas L.Vainutis

Bet apie viską iš eilės.

Kompiuterinės technikos nuoma

Tarybos nariai kompensuotis įsigytos kompiuterinės technikos negali, o savų kompiuterių gadinti nesinori, tai vyksta nuoma. Dėmesys krypsta į tris Tarybos narius - visi jie opozicijoje.

Liberalų sąrašo lyderė Agnė Jenčauskienė, kita liberalų sąrašo kandidatė Sandra Berletaitė ir konservatorius, kandidatas į merus Laurynas Vainutis

Jie visi nuomojasi kompiuterinę įrangą ir miestą gręžia neblogai - A.Jenčauskienė išleido per kadenciją 17 300 e, L.Vainutis 16 926e, o S.Berletaitė 6 108e. Štai audito duomenys:

Visi trys įrangą nuomojasi iš Dovilų miestelyje esančios įmonės UAB "IT&C Service", kuriai per trejus metus sumokėjo 40 000 miesto eurų už kelių kompiuterių ir telefonų nuomą.

Ilgai ieškoti logikos nereikėjo. Kaip sakoma, regiono grandinėlė. Agnė Jenčauskienė dirba Klaipėdos Žvejų rūmų Ūkio dalies vedėja, o įmonės IT&C Service savininko Vilmanto Jakšto žmona Kristina Jakštė Žvejų rūmų direktoriaus pavaduotoja.

Jos ne tik kolegės, bet ir geros draugės - kartu leidžia laiką Knygų mugėje ir pramogauja MAMA apdovanojimuose.

Štai ir žadėtas naujas požiūris į skaidrumą ir politiką. Skyriaus lyderė sudėlioja primityviausią schemutę kaip pasisavinti miesto pinigus. Ir nemažus.

S. Berletaitė tikina, kad apie šitą įmonę išgirdusi iš tos pačios Jenčauskienės, o L.Vainučio paaiškinimas dar fantastiškesnis - jis sutiko įmonės savininką “Avitelos” parduotuvėje ir taip užsimezgė ryšys ir bendradarbiavimas.

Beje, gerų tradicijų nuomotis iš šitos unikalios bendrovės laikosi ir dabartinis Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas, kuris nuomojosi įrangą iki patekdamas į Seimą. Beje, Agnė Jenčauskienė yra jo padėjėja

Ką nuomojosi ir ką aiškina patys politikai?

Jenčauskienės nuoma sudaro 300e/per mėnesį ir ji ginčija audito suskaičiuotą sumą, kad čia nesąmonė. Vainučio suma sudaro 388e/per mėnesį ir jis nesiginčija, kad išleido beveik 17 000 eurų.

Jenčauskienės teigimu, ji nuomojosi:

• nešiojamą kompiuterį su operacine sistema - 121 euras

• licencijuota MS office – 12 eurų;

• "zoom" programos licenciją – 18 eurų;

• daugiafunkcinį spausdintuvą/skanerį – 30 eurų, toneriai – 15 eurų; popierius spausdintuvui – 5 eurai;

• techninę visos įrangos priežiūrą ir aptarnavimą – 50 eurų;

• visos nuomojamos įrangos draudimas – 9 eurų;

• belaidį ir neribotą interneto ryšį – 25 eurai,

• ausines – 15 eurų. Viso per mėnesį sumoku 300 eurų.

• Telefoną, kurio nuomos kaina su įrenginio draudimu mėnesiui kainuoja 100 eurų.

Vainučio skaičiavimai paprastesni:

• nešiojamas kompiuteris - 242 eurai/mėnesiui

• 4G įranga ir neribotas ryšys - 146 eurai/mėnesiui

Į klausimus, ar nebuvo ieškota pigesnės nuomos ir kodėl būtent buvo pasirinkta draugės vyro įmonė A.Jenčauskienė neatsakė.

Kodėl tarybos nariams reikėjo tokių naujų galingų kompiuterių ir tiek įrangos, jie neatsakė. Tik S.Berletaitė paaiškino, kad jai tarybos posėdžiuose norėjosi turėti naują kompiuterį su mažesne įstrižaine, kad būtų patogiau.

Primenu, kad Tarybos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį, dar keli komitetų ir komisijų posėdžiai, todėl galima drąsiai teigti, kad didžiąją laiko dalį Tarybos nariai naudojasi šia įranga asmeniniais tikslais.

Dar primenu, kad įprastas kompiuteris kainuoja apie 1000e, telefonas apie 1000e.

Paviešinus šią informaciją kilo didelis triukšmas, liberalų atėjo ginti jų žmonos, vyrai ir mamos. Viena ponia Neringos grupėje “Mūsų Neringa” tiesiai pasakė, kad aš esu nupirktas. Greitai paaiškėjo, kad ji yra liberalų sąrašo kandidato mama. Beje, pats kandidatas yra teistas, tai kažkaip teko poniai paaiškinti, kad namuose dviejų teistumų jiems visiškai nereikia.

Kitas liberalų argumentas - taip, čia viskas blogai, bet kodėl neliečiat valdančiųjų, pažiūrėkit į jų transporto išlaidas.

Prie transporto išlaidų tuoj prieisiu, tik dar yra fantasmagorinis momentas su tuo pačiu L.Vainučiu ir jo pirktais flešiukais.

Laurynas Vainutis ir 65 flešiukai

Per kadenciją kandidatas į merus įsigijo 65 flešiukus už 6 552 euro. Jo paaiškinimą, ką jis su jais darė, jau girdėjote.

Kilus abejonėms, ar tokios laikmenos apskritai egzistuoja, L.Vainutis antradienį pateikė visas įsigijimo sąskaitas ir nuotrauką su flešiukais

Ką aš matau iš dokumentų: 

• Kompiuterio nuoma buvo vykdyta iš tos pačios “IT&C Service” įmonės, kuri priklauso tarybos narės Jenčauskienės draugės vyrui. 

• 32 sąskaitose įtraukti ir du flešiukai: 7 sąskaitose tai yra 256GB ir 32GB atmintukai, o likusiose 256GB ir 128GB atmintukai

Įdomu, kad kaina visose sąskaitose yra vienoda, vadinasi, buvo sudarytas susitarimas ilgalaikiams pirkimams. Tačiau atmintukų kainos neatitinka rinkos kainų: 

Už 256GB atmintuką L.Vainutis mokėjo 139 eurus, už 128GB atmintuką - 73 eurus. 

Rinkoje tokio dydžio atmintukų mažiausia kaina yra atitinkamai 20 eurų ir 10 eurų. 

Galbūt L.Vainutis pirko ypatingai modernius ir visokius kietus atmintukus, bet tarybos nario funkcijoms vykdyti tokių dalykų nereikia. Net jei sutiktume, kad 65 flešiukai yra logiška ir būtina tarybos nario darbo dalis, už juos buvo permokėta 3808 eurai ir 1575 eurai. Tų mažiukų po 32GB aš jau neskaičiuoju, tačiau manau, kad grąžintina suma į savivaldybės biudžetą turėtų būti 5 383 eurai. 

Pereikime prie įdomiausios dalies - transporto. 

Iš pradžių turėjau duomenis tik apie 2022 metų transporto išlaidas - štai jos.

Čia lyderis buvo socdemų kandidatas į merus Arvydas Mockus, išleidęs 7748, 31 transporto išlaidoms ir kurio paaiškinimai buvo ne ką mažiau fantasmagoriški.

Drukteinis, Blinkevičiūtė ir Mockus. Kandidato nuotrauka

Arvydas Mockus teigė:

• kadangi gyvena Šiauliuose, tai turi važiuoti į Nidą į posėdžius

• per 2022 metus išvažinėjo 19 000 kilometrų, iš kurių 11 000 kilometrų su elektra, nes turi hibridinį automobilį, o elektros jam niekas nekompensuoja

• tokios sumos susidarė, nes jis važinėjo į Joniškį, Kauną, Vilnių ir Marijampolę, kur irgi susitikinėjo su rinkėjais.

Pirma, nesueina niekaip skaičiai. Jeigu Mockus išvažinėjo tik 8 000 kilometrų, tai yra maksimum 1000-1200 eurų. Ką jis darė su kitais pinigais? Šiaip naudojosi visais įmanomais būdais kompensuotis - draudė, keitė padangas, plovė turbūt non-stop ir panašiai.

Dabar iš Šiaulių važiuoti į Marijampolę susitikti su Neringos miesto rinkėjais yra visiška fantastika. Tiesa, kažkaip įdomiai tie rinkėjai po to atsidūrė LSDP kandidatų sąraše, tai nebūtų sudėtinga teigti, kad Mockus važinėjo ne atlikdamas tarybos nario funkcijas, o vykdydamas partinę veiklą ir rinkiminę kampaniją. Tad pinigus derėtų grąžinti.

Tačiau pakaks apie opoziciją. Iš 2022 metų duomenų matyti, kad valdantieji pravažinėjo daugiau kaip 30 000 eurų, nors beveik visi gyvena Nidoje. Kur ten važiuoti? Kaip įmanoma tiek pravažinėti pinigų?

Kreipiausi į savivaldybę prašydamas tokio paties audito, kuris buvo atliktas ankstesniais metais. Iš kontrolierės Jolantos Kičiatovienės gavau atsakymą:

“Audito tarnyba nėra atlikusi Neringos savivaldybės tarybos nariams 2019-2021 metais išmokėtų išmokų teisėtumo vertinimo audito. Tarnybos 2023 metų veiklos plane nenumatyta atlikti Savivaldybės tarybos nariams 2019-2021 metais išmokėtų išmokų teisėtumo vertinimo audito”

Nedarėm ir nedarysim.

Beje, savivaldybės kontrolierė yra tarybos nario, priklausančio valdančiajai daugumai - Ričardo Kičiatovo žmona. Čia šiaip, Neringa mažas miestelis, visi giminės.

Pirma, poreikis tokiam auditui turėtų atsirasti ir labai greitai. Antra, bet audito ataskaitoje už 2022 metus įtraukiamos ir kelių konkrečių tarybos narių - Jenčauskienės, Vainučio, Berletaitės - išlaidos, kurios įvyko 2019-2021 metais. Kodėl? Kodėl buvo išskirti tik šie trys opozicijos nariai? Jeigu oficialaus audito tais metais nebuvo, kodėl kontrolierei prireikė gilintis į senas ataskaitas ir ištraukti būtent šitų žmonių duomenis apie kompiuterių nuomą? 

Darau išvadą, kad auditas buvo pritaikytas prie politinių poreikių ir atliktas siekiant tam tikrų politinių tikslų. Skaidraus ir nepriklausomo audito poreikis dar labiau išauga. 

Tačiau iš savivaldybės gavau duomenis apie tai, kiek iš viso yra išmokėta tarybos nariams per jų kadenciją. Lentelę prisegu, čia matosi ir jų gyvenamosios vietos. Patys savivaldybės atstovai man teigė, kad apie 70% visų lėšų sudarė transportas. Tai matosi ir iš 2022 metų audito ataskaitos. 

Iš lentelės matau, kad turime vienintelę Dianą Starkutę - Kriukovę, kuri neišnaudojo nei euro miesto lėšų.

Ir turime lyderius, kurie išsiurbė maksimaliai, ką tik buvo galima paimti pagal Reglamentą. Lentelėje paryškinti valdantieji. 

Lentelės lyderiai yra Vainutis (24 812), Valančius (24 807), Venckus (24 782), Mikelis (24 665), Mikalauskienė (23 147), Jenčauskienė (21 911), Burkšas (18 908) ir Mockus (15 302), bet jis atėjo tik kadencijos viduryje ir labai sparčiai vijosi kolegas pagal miesto lėšų įsisavinimą. 

Su L.Vainučiu ir A.Jenčauskiene jau išsiaiškinom - absoliučiai didžioji pinigų dalis nuėjo į draugės vyro įmonę. Dabar kiti. 

Remdamasis 2022 metų audito duomenimis ir jų teikiamu 71% skirto transporto išlaidoms teigiu, kad transporto išlaidoms per kadenciją valdantieji: 

• Valančius išleido 17 612e 

• Venckus išleido 17 595e 

• Mikalauskienė išleido 16 434e

• Burkšas išleido 13 235 e

Opozicijos narys liberalas Mikelis išleido 17 512e, Mockus 10 864e, bet iš jo paaiškinimo mes jau žinome, kad jis už Neringos miesto pinigus iš Šiaulių važiuodavo į Marijampolę susitikti su rinkėjais. 

Bendrai keturi išlaidžiausi valdantieji per kadenciją transportui išleido 64 876 eurus. Jeigu konvertuotume į kilometrus, tai sudarytų daugiau kaip 500 000 kilometrų arba tai reiškia, kad kiekvienas iš jų galėjo po 9 kartus apvažiuoti Žemės rutulį. 

Priminsiu, kad Mikalauskienė, Valančius ir Burkšas gyvena Nidoje, o Venckus su Mikeliu - Juodkrantėje. Taip pat kilo abejonių, ar Mikalauskienė apskritai turi savo mašiną, bet tai dar reikės tikrinti.

Ir čia mes prieiname prie įdomiausio ir, deja, Tarybos nariams nemaloniausio momento. Reglamentas numato, kad išlaidos kompensuojamos Tarybos nariams vykdant pareigas - tai reiškia, dalyvaujant tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose bei nuolat bendraujant su rinkėjais (Mockus tai daro netgi Marijampolėje). Viskas. Transporto išlaidos turi tarnauti šioms pareigoms. 

Nuo 2020 metų kovo Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. Didžiąją 2020 metų dalį, o taip pat 2021 metais ir dalį 2022 metų buvo apribotas judėjimas, kontaktai, o darbas vyko nuotoliniu būdu. 

• 2020 metais - 7 iš 12 Neringos tarybos posėdžių vyko nuotoliniu būdu 

• 2021 metais - visi tarybos ir komitetų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu 

• 2022 metais - iki kovo 31 dienos visi posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, o didžioji dalis komitetų posėdžių irgi nuotoliniu būdu. 

Tai klausimas paprastas - kur jūs, bl.., važinėjot? 

Atsakymas paprastas ir, deja, prašantis įdėmaus STT dėmesio - buvo tiesiog renkami čekiukai ir pateikiami savivaldybei, nors per šituos karantino metus nebuvo JOKIO pagrindo apmokėti Tarybos nario transporto išlaidų, nes a) viskas vyko nuotoliu, b) susitikimai su rinkėjais negalėjo vykti arba tada buvo rimti įstatymų pažeidimai. 

Remdamasis turimais duomenimis ir nesant kažkokių neįtikėtinų paaiškinimų, kaip karantino metu buvo vykdomos Tarybos nario pareigos, kurioms reikia kompensuoti transporto išlaidas, teigiu, kad pagal Reglamento 27 straipsnį Tarybos nariai turėtų grąžinti į savivaldybę transporto išlaidoms kompensuoti skirtas lėšas už:

• 7 2020 metų mėnesius,

• 12 2021 metų mėnesių,

• 3 2022 metų mėnesius.

Kitaip tariant už 22 mėnesius iš 36. 

Labai apytikriai (neabejoju, kad savivaldybės kontrolė, turinti dokumentus, suskaičiuos tiksliai) teigiu, kad Valančius, Venckus ir Mikalauskienė turėtų grąžinti maždaug po 10 000 eurų, kiti atitinkamai pagal išleistas sumas. 

Šituo klausimu dar kartą paprašysiu savivaldybės ir STT papildyti savo tyrimą. 

Ką darom toliau?

Visų keturių Neringos partijų lyderių pasiryžimas keisti Reglamentą ir išskaidrinti išmokas, bei padaryti auditą yra sveikintinas ir, manau, kad tikrai bus viešinamas, ir žiūrėsim, kaip jiems seksis. 

Savivaldybė jau pradėjo tyrimą dėl šių faktų, tyrimą dar teks papildyti ir duomenimis apie savus. Taip pat kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kuri nukreipė į STT Klaipėdos skyriaus viršininką su pavedimu patikslinti aplinkybes.

Situaciją stebi ir Liberalų sąjūdžio bei TS-LKD atsakingi asmenys.

Bet pinigus tai reikėtų grąžinti. Kuris sąrašas grąžins daugiausiai bent jau šitų karantininių fiktyvių transporto lėšų, už tą ir balsuosiu, nes esu registruotas Neringoje. Nereaguos niekas - nei nariai, nei kandidatai į merus - irgi signalas rinkėjams, tada jau su tarnybomis aiškinsimės po rinkimų. 

Bet dar kartą - ką darom toliau?

Neringos pavyzdys vienetinis, bet aš esu tikras, kad tokie patys cirkai vyksta ir kitose savivaldybėse.

Milijonai savivaldybės lėšų yra nudrenuojami į draugų įmones, surenkami fiktyvūs čekiukai ir daroma viskas, kad maksimaliai įsisavintų tas išmokas. Pakeitus ir išskaidrinus sistemą, šitie pinigai galėtų būtų panaudoti rajono bendruomenių reikmėms, infrastruktūrai ir kitiems dalykams. Vis dėlto 25 milijonai eurų per visą šalį. Bent dalis galėtų grįžti

O dėl karantininių transporto išlaidų, kurios, man atrodo, yra aiškiausios ir tikrai neatitinkančios reglamento - šiandien kalbėjausi su STT atstovais ir galbūt jiems pasirodys įdomi nacionalinė akcija “Grąžink karantino išmokas”. Niekada negali žinoti.