Fantasy literatūra. Trečioji dalis

Pagrindiniai subžanrai, žvilgsnis į lietuvišką fantasy ir skaitymo etapai

Pirmoje fantasy literatūros apžvalgos dalyje rašiau apie savo pažintį su fantasy ir tris kanonines serijas - “Žiedų valdovą”, “Harį Poterį” ir “Sostų žaidimą” arba “Ledo ir Ugnies Giesmę”. 

Antroje dalyje pristačiau moderniuosius fantasy rašytojus - Sandersoną, Rothfussą, Sapkowskį, Jemisin ir Lynchą, o taip pat Tolkieno pasekėjus - Jordaną, Brooksą ir Goodkindą. 

Beveik visi šie rašytojai ir jų serijos patenka į herojinės arba epinės fantasy subžanrą. Išskyrus Harį Poterį, kuris yra “low fantasy” arba dar gali būti priskiriamas “moderniajai fantasy”, kadangi veiksmas vyksta mūsų pasaulyje mūsų laikais. 

Herojinė ir epinė fantasy yra faktiškai sesės dvynės - galbūt pagrindinis skirtumas, kad herojinėje fantasy turime vieną pagrindinį veikėją ir jo užduotį (Rothfusso Kvotė ar Tolkieno Frodas), o epinei fantasy būdinga daug veikėjų, daug siužetinių linijų ir didžiulės serijos, kurių veiksmas gali tęstis per kartas. Čia, aišku, pirmu smuiku groja Jordanas, Sandersonas, Brooksas ir Martinas. 

Epinė fantasy yra laikoma fantasy Cadillacu - populiariausia ir mėgstamiausia fantasy forma, tačiau ji tikrai ne vienintelė. Todėl trečioje, paskutinėje fantasy literatūros apžvalgos dalyje pristatysiu pagrindinius fantasy subžanrus, jų autorius ir taip pat užmesim žvilgsnį į lietuvišką fantasy. 

Aišku, yra nemažai fantasy knygų, kurias labai sunku priskirti vienam konkrečiam subžanrui. “Haris Poteris” gali būti laikomas ir young adult, ir coming of age serija. “Sostų žaidimui” būdingi grimdarko elementai, o Jemisin - distopijos ar postapokalipsės bruožai. 

Sutarkime, kad čia asmeninis subjektyvus mano vertinimas ir nemažai subžanrų liks nepaminėti, ir keliaukime pažindintis.