Perskaitytų knygų paprastai nepasilieku – iš karto įdedu į BOOKSWAP arba nunešu į biblioteką (jie naujas knygas labai mielai priima).
Bet TOMĄ MŪRĄ pasilikau. Tikrai skaitysiu dar kartą. Sutinku su Andriaus nuomone, kad tempo (ypač pirmojoje knygos pusėje) kartais labai pritrūkdavo (bet: skaičiau po visų dienos darbų lovoje, kai kartais iki „nusmigimo“ pakanka vos poros puslapių kad ir paties geriausio teksto, tad gal tie lėtesni pasažai gulint kokiam nors All Inclusive po skėčiu su kokteiliuku būtų visai smagiai susiskaitę). Bet Tomas Mūras, kaip herojus, savo mąstysena (nesitapatinant) tikrai ne kartą užkabino gyvą nervą. Pati rezidencija man daugiau buvo įdomus romano fonas, rėmas (beje, paskatinęs apskritai pasidomėti rezidencijų projektais, tad norėdama dar geriau suprasti tą aplinką nusipirkau U.Radzevičiūtės, buvusios Bambergo rezidencijoje tuo pat metu kaip M. Ivaškevičius, „Minaretas ir 7“) . Labai patiko ir TOMO MŪRO „ritmas“ (čia M.I. terminas) – jis įdomiai aprašytas romane, kaip ir daugybė kitų rašymo virtuvės detalių, o pats knygos tekstas man priminė tobulą dėlionę – žodžiai tokie, kokių reikia, jų nei per daug, nei per mažai ir kiekvienas savo vietoje. Nedažnai pasitaiko toks kokybiškas netuščias tekstas.
Tad perskaičiusi knygą su didžiausiu malonumu paskaičiau
Klausimas Andriui: „O gal dar ir dėlto, kad visos šitos rašytojų rezidencijos ir kūrybiniai retreatai man - rašančiam, bet dar penkis darbus dirbančiam žmogui - atrodo labai nesuprantami, svetimi ir tokia atgyvena.“ – O ar ne Jūs ne per seniausiai važiavote į „savo rezidenciją“ būtent ramiai rašyti ŠM?
Dėl knygų klubo: man jis viena iš paskatų prenumeruoti šį Substack. Man labiau patiko balsavimo iš pasirinkimų formatas – tada galim būti visi įvairūs ir atrasti naujus skonius. Šie naujieji PARINKIMAI manęs nesužavėjo: M. Ivaškevičių ką tik skaitėm, jo naują romaną Substacke matėm (nusipirkau, perskaičiau), ką užkabino, tas daugiau pasidomės (aš dar ir ŽALI planuoju skaityt), tad man būtų priimtiniau, jei klube vyrautų įvairovė. „Valiaus“ taip pat nesiruošiu skaityti – nieko prieš A. Valinską neturiu, bet jo gan nemažai visur, todėl „visą savaitę valgiusi košę nenoriu dar ir restorano meniu rasti košę😊“. Na ir dar nevalingai mintis apie pardavimų didinimus ateina...
Kai pradėjau skaityti galvojau, kokia čia nesąmonė, kaip išvis galima rašyti tokias knygas. Bet dėl to ir esu čia, kad skaityčiau tai, ko pati niekada nepasirinkčiau :) ir labai džiaugiuosi:) Praėjus kiek laiko po perskaitymo, knygą prisimenu visai teigiamai. Buvau paskatinta pasidomėti apie rezidencijas. Iš esmės labiausiai įstrigo knygos antroji dalis. Jautriai susiskaitė Mūro ir jo meilužės išsiskyrimas, jaučiau visus juos užplūdusius jausmus ir pabaigos jausmą. Mūro bendravimas su sūnumi tikrai nepavyzdinis, bet jaučiais viltis, kad jam rūpi. Nustebino knygos pabaiga, nes nepastebėjau knygoje jokių asmenybės požymių, kad taip gali būti. Ir galiausiai noriu tikėti, kad Mūro pabaiga laiminga. Susiskaitė lengvai ir greitai:)
Naujų pasiūlymų neskaitysiu, kažkaip man jų pasiūla neskaniai atrodo. Bet įtrauksiu į sąrašą perskaityti ateityje, jei atsiras galimybė :)
Nėr problemos. Paskutinėse metų Kronikose padarysiu balsavimą, pasiūlysiu keturias knygas ir galėsim subalsuoti, tada turėsim tris knygas, o trys knygos yra geriau negu dvi.
Praleidau šįkart, gal ir įdomi, bet nepatraukė. Valinsko irgi nežinau ar skaitysiu, na prisiminimai, taip, perskaitai ir padedi. Gal galima kitiems kartams ką nors platesnio?
O balsavimas ir 3 knygų kitam etapui turėjimas reikš, kad ir Andrius skaitys visas 3 knygas, ar selektyviai? Balsavimas tikrai gera idėja, nes bus didesnė diskusija komentaruose ir galima bus “prisigaudyti” papildomai įspūdžių apie nepasirinktas skaitymui knygas.
Perskaitytų knygų paprastai nepasilieku – iš karto įdedu į BOOKSWAP arba nunešu į biblioteką (jie naujas knygas labai mielai priima).
Bet TOMĄ MŪRĄ pasilikau. Tikrai skaitysiu dar kartą. Sutinku su Andriaus nuomone, kad tempo (ypač pirmojoje knygos pusėje) kartais labai pritrūkdavo (bet: skaičiau po visų dienos darbų lovoje, kai kartais iki „nusmigimo“ pakanka vos poros puslapių kad ir paties geriausio teksto, tad gal tie lėtesni pasažai gulint kokiam nors All Inclusive po skėčiu su kokteiliuku būtų visai smagiai susiskaitę). Bet Tomas Mūras, kaip herojus, savo mąstysena (nesitapatinant) tikrai ne kartą užkabino gyvą nervą. Pati rezidencija man daugiau buvo įdomus romano fonas, rėmas (beje, paskatinęs apskritai pasidomėti rezidencijų projektais, tad norėdama dar geriau suprasti tą aplinką nusipirkau U.Radzevičiūtės, buvusios Bambergo rezidencijoje tuo pat metu kaip M. Ivaškevičius, „Minaretas ir 7“) . Labai patiko ir TOMO MŪRO „ritmas“ (čia M.I. terminas) – jis įdomiai aprašytas romane, kaip ir daugybė kitų rašymo virtuvės detalių, o pats knygos tekstas man priminė tobulą dėlionę – žodžiai tokie, kokių reikia, jų nei per daug, nei per mažai ir kiekvienas savo vietoje. Nedažnai pasitaiko toks kokybiškas netuščias tekstas.
Tad perskaičiusi knygą su didžiausiu malonumu paskaičiau
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/po-20-metu-nauja-romana-tomas-muras-parases-m-ivaskevicius-gana-drovumo-ir-raudonu-zandu-rasykime-apie-tai-kokie-esame-286-1642178
Klausimas Andriui: „O gal dar ir dėlto, kad visos šitos rašytojų rezidencijos ir kūrybiniai retreatai man - rašančiam, bet dar penkis darbus dirbančiam žmogui - atrodo labai nesuprantami, svetimi ir tokia atgyvena.“ – O ar ne Jūs ne per seniausiai važiavote į „savo rezidenciją“ būtent ramiai rašyti ŠM?
Dėl knygų klubo: man jis viena iš paskatų prenumeruoti šį Substack. Man labiau patiko balsavimo iš pasirinkimų formatas – tada galim būti visi įvairūs ir atrasti naujus skonius. Šie naujieji PARINKIMAI manęs nesužavėjo: M. Ivaškevičių ką tik skaitėm, jo naują romaną Substacke matėm (nusipirkau, perskaičiau), ką užkabino, tas daugiau pasidomės (aš dar ir ŽALI planuoju skaityt), tad man būtų priimtiniau, jei klube vyrautų įvairovė. „Valiaus“ taip pat nesiruošiu skaityti – nieko prieš A. Valinską neturiu, bet jo gan nemažai visur, todėl „visą savaitę valgiusi košę nenoriu dar ir restorano meniu rasti košę😊“. Na ir dar nevalingai mintis apie pardavimų didinimus ateina...
Kai pradėjau skaityti galvojau, kokia čia nesąmonė, kaip išvis galima rašyti tokias knygas. Bet dėl to ir esu čia, kad skaityčiau tai, ko pati niekada nepasirinkčiau :) ir labai džiaugiuosi:) Praėjus kiek laiko po perskaitymo, knygą prisimenu visai teigiamai. Buvau paskatinta pasidomėti apie rezidencijas. Iš esmės labiausiai įstrigo knygos antroji dalis. Jautriai susiskaitė Mūro ir jo meilužės išsiskyrimas, jaučiau visus juos užplūdusius jausmus ir pabaigos jausmą. Mūro bendravimas su sūnumi tikrai nepavyzdinis, bet jaučiais viltis, kad jam rūpi. Nustebino knygos pabaiga, nes nepastebėjau knygoje jokių asmenybės požymių, kad taip gali būti. Ir galiausiai noriu tikėti, kad Mūro pabaiga laiminga. Susiskaitė lengvai ir greitai:)
Naujų pasiūlymų neskaitysiu, kažkaip man jų pasiūla neskaniai atrodo. Bet įtrauksiu į sąrašą perskaityti ateityje, jei atsiras galimybė :)
Tai jau ne viena nuomonė tokia - gal prabalsuojam už naują knygą, kad turėtume ką aptarti po 2 mėnesių? Tiems, kas neskaitys Valinsko?
Nėr problemos. Paskutinėse metų Kronikose padarysiu balsavimą, pasiūlysiu keturias knygas ir galėsim subalsuoti, tada turėsim tris knygas, o trys knygos yra geriau negu dvi.
Labai pritariu!
Praleidau šįkart, gal ir įdomi, bet nepatraukė. Valinsko irgi nežinau ar skaitysiu, na prisiminimai, taip, perskaitai ir padedi. Gal galima kitiems kartams ką nors platesnio?
O balsavimas ir 3 knygų kitam etapui turėjimas reikš, kad ir Andrius skaitys visas 3 knygas, ar selektyviai? Balsavimas tikrai gera idėja, nes bus didesnė diskusija komentaruose ir galima bus “prisigaudyti” papildomai įspūdžių apie nepasirinktas skaitymui knygas.